„Tokių duomenų neturiu, šis judėjimas kol kas nėra įtraukiamas į anketas. Tačiau intuicija sako, kad galbūt „Tvarkos ir teisingumo“ partijoje yra radikalesnių rinkėjų. Vien jau pats pavadinimas byloja apie pretenziją įvesti tvarką, teisingumą. Spėju, kad Neringos Venckienės partija irgi naudos tvarkos įvedimo ir teisingumo retoriką“, - teigė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys.
DELFI primena, kad praėjusį mėnesį oficialiai įregistruota ir Drąsiaus Kedžio šalininkų partija „Drąsos kelias“, kuriai vadovauja iš Bažnyčios į politiką pasukęs Jonas Varkala.
Pasak sociologo, kol kas visuomenės nuomonės apklausos palankiausios opozicinėms jėgoms Darbo partijai, socialdemokratams ir „tvarkiečiams“, tačiau klausiamas, kas galėtų tapti nauju ministru pirmininku po rinkimų, V. Gaidys aiškino, jog tai priklauso ne tik nuo partijų surinktų balsų kiekio, bet ir nuo politinių susitarimų.
Jo teigimu, šiuo metu visuomenė premjero poste norėtų regėti konservatorę Ireną Degutienę, tačiau pagal partijų reitingas, anot V. Gaidžio, realesnis kandidatas – socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.
„Jeigu kalbėsime apie visuomenės nuomonę, tai daugiausia žmonės premjere norėtų matyti I. Degutienę, prezidente - Dalią Grybauskaitę. To nori žmonės, o ką nulems politinis išsidėstymas, tai galbūt politologai turi geresnę uoslę. Pagal partijų reitingus, manyčiau, šiuo metu realesnis kandidatas į premjerus A. Butkevičius, bet politikoje tikrai būna visko“, - teigė V. Gaidys.
FNTT skandale – kur du pešasi, laimi Darbo partija
Klausiamas, kas labiausiai išlošė vadinamajame Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandale, sociologas atsakė vienareikšmiškai – Darbo partija. Jo teigimu, šiuo atveju pasiteisino lietuviška formulė – kur du pešasi, trečias laimi: kol konservatoriai ir liberalcentristai pešėsi dėl atleistų FNTT vadovų, opozicijoje dirbusi Darbo partija pradėjo aktyvią rinkimų kampaniją bei auginosi reitingus.
„Susidaro įspūdis, kad daugiausia išlošė Darbo partija. Kur du pešasi, trečias laimi“, - DELFI interneto konferencijoje teigė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius V. Gaidys.
Jo nuomone, „darbiečiams“ labai padeda šios partijos lyderio Viktoro Uspaskicho šmėžavimas televizijos ekranuose, mat jis itin telegeniškas. Tačiau, anot V. Gaidžio, šis populiarumas nėra toks aukštas, koks buvo 2004 m., tad aukštų postų V. Uspaskichas visuomenės akyse esą neturėtų tikėtis.
„Iš tikro tai gana populiarus politikas, šiuo metu 44 proc. jį vertina palankiai ir 33 proc. nepalankiai. Žinoma, kad tai nėra tas populiarumas, koks buvo 2004 m. (62 proc. palankiai, 17 proc. nepalankiai). Šiuo metu bent jau visuomenės opinijoje V., Uspaskichui tikėtis aukštų valstybinių pozicijų vargu, ar verta“, - kalbėjo mokslininkas.
Prezidentės rėmėjai FNTT skandale nežino jos pozicijos
Pasak sociologo, nors Lietuvos politinę erdvę sudrebinęs FNTT skandalas daugumai politikų ar žiniasklaidos atstovų atrodo svarbus, tačiau sureikšminti jo nereikėtų, nes visuomenei peštynės dėl FNTT vadovų atrodė tarsi priešrinkiminis partijų pasistumdymas.
„Žmonėms tai gana tolima, nelabai suprantama ir, matyt, nemaža dalis į tuos įvykius žiūri su širdgėla. Juk brangus šildymas, kitų problemų daug, o ten pykstasi. Nereikia šio skandalo pervertinti, esu tikras, kad artėjant rinkimams panašių skandalų dar bus. Bet būtų klaidinga sakyti, kad šie įvykiai neturėjo įtakos Lietuvos politinei scenai“, - pasakojo mokslininkas.
Anot V. Gaidžio, visuomenės apklausos rodo, jog iš šio skandalo šiek tiek dividendų gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
„Reikia pasakyti, kad Tėvynės sąjungos pusė gavo dividendų. Gal ne tokių didelių. Jau tapo stereotipu, kad Vyriausybės reitingas labai žemas. Iš tikro Vyriausybe pasitiki 16 proc. gyventojų. Bet tai yra aukščiausias rezultatas nuo 2009 m. sausio. Taip pat dėl A. Kubiliaus reitingo - kovo mėnesį jis turėjo patį aukščiausią savo asmeninį reitingą“, - sakė sociologas.
Tačiau V. Gaidys taip pat pažymi, kad nemaža dalis gyventojų šiame skandale palaikė prezidentę D. Grybauskaitę, nors vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis palaikymo nesulaukė. Tai, jo nuomone, atskleidžia, kad ne visi palaikantys prezidentę suvokia jos poziciją šiame skandale.
„Visuomenė labiau palaiko prezidentę negu A. Kubilių – prezidentę 28 proc., A. Kubiliaus poziciją – 13 proc. Pozicijų esmė: A. Kubilius sako, kad pareigūnai atkeisti dėl tirtų bylų ir tai padaryta neteisingai. Ministro R. Palaičio pozicija, kad jie nutekino informaciją ir dėl to buvo atleisti. Ministrą, kaip žinome, palaikė prezidentė. Trumpai kalbant, nemaža dalis, palaikančių prezidentę, ne visai žino jos poziciją. Nemaža dalis galvoja, kad jie nukentėjo dėl tiriamų bylų“, - teigė V. Gaidys.
„Darbiečiai“ gali surinkti iki penktadalio balsų?
Kalbėdamas apie artėjančius Seimo rinkimus, sociologas svarstė, kad juose Darbo partija gali susirinkti apie penktadalį visų balsuoti atėjusių rinkėjų balsų, nors Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos socialdemokratų partijos elektoratas, anot V. Gaidžio, persidengia.
„Kaip minėjau, trys partijos pagal elektoratą gana persiklojančios, tad prognozuoti sunku. Stebint rezultatų dinamiką, šiuo metu Darbo partija galėtų pretenduoti į 20 proc. atėjusių į rinkimus“, - svarstė V. Gaidys.
Jis teigia, kad kairiajame rinkėjų sparne dėl balsų labiausiai konkuruoja „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir socialdemokratai, dešiniajame įsitvirtinusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija, iš dalies ir Liberalų sąjūdis, kurių rinkėjas iš dalies panašus.
„Labiausiai persipynę, ir tą fiksuojame porą metų, Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo" elektoratai. Labai dažnai kiek vieni gauna, kiti tiek praranda. Šiuo metu galima pastebėti, kad netoli jų yra ir Socialdemokratų partija. Tarp šių trijų partijų iki pat rinkimų vyks persiklojimai, persitvarkymai. O kitoje pusėje - Tėvynės sąjunga, kurios elektoratas nelabai kur nubyra. Jis artimesnis Liberalų sąjūdžiui“, - teigė V. Gaidys.
Sociologo teigimu, itin stipri politinės rinkos dalyvė yra partija „Tvarka ir teisngumas“, kuriai vadovauja per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas. Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pripažinus, kad draudimas visą gyvenimą kandidatuoti į Seimą yra neproporcingas, Lietuvos Seimas pakeitė Seimo rinkimų įstatymą, kuris sudarytų sąlygas R. Paksui rinkimuose vesti savo partiją – tačiau tam reikia prezidentės D. Grybauskaitės parašo.
„R. Pakso partija 3,5 metų gal neužėmė aukštumų, tačiau žemiausia jų užimama vieta buvo 4-a. Tai svarbi politinės scenos dalyvė, ji tikrai bus Seime. R. Paksas yra charizmatiška asmenybė, dalyvaudamas Seimo rinkimuose, jis duotų teigiamą poveikį „Tvarkos ir teisingumo“ rezultatams, - sakė V. Gaidys.