„Dar dabar viską prisiminus šiek tiek gaila pasidaro, bet ką jau padarysi, viskas ėjo ir praėjo“, – prisimindama savo vestuves atsidūsta moteris.
Vizažistė nespėjo grįžti į Lietuvą, skubiai ieškojo kitos
Nesėkmės ją persekioti pradėjo dar prieš didžiąją šventę. Visų pirma, makiažo meistrė, pas kurią mergina buvo užsirašiusi, nespėjo grįžti į Lietuvą. Jos darbdavys atsisakė ją išleisti atostogų.
„Tuo metu džiaugiausi, kad pranešė iki vestuvių likus 2 mėnesiams. Atrodė, kad laiko susirasti naują vizažistę turėjau į valias. Skaičiau milijonus atsiliepimų, intensyviai ieškojau, kol galiausiai išsirinkau meistrę. Papasakojau, kokio makiažo noriu (romantiško, bet ne blankaus: lūpos šviesios, o akys padažytos tamsiau, keliomis spalvomis. Norėjau, kad dominuotų kontrastingos spalvos. Pavyzdžiui, kreminė ir ruda ar kreminė ruda ir bronzinė). Vizažistė pasakė, kad viską supranta, pasiliko mano rodytą norimo makiažo nuotrauką ir pasakė, kad nėra jokios būtinybės darytis bandomąjį makiažą, nes tai, ko prašau, yra labai paprasta... Patikėjau“, – apie vieną iš vestuvių košmarų pradėjo pasakoti Eglė.
Tiesa, susitikimas su vizažiste vestuvių dieną nebuvo toks pat malonus.
„Vestuvių rytą ji vėlavo 30 minučių. Visą laiką, kol mane tepliojo, šaukė ir pyko ant manęs, mat negaliu visiškai atsimerkti (skaudėjo akis, pasodino veidu į langą, pro kurį matėsi blizgus sniegas ir švietė saulė, mane tiesiog akino). Po daugybės prašymų leisti atsisėsti kitur, galiausiai sutiko, bet akis taip skaudėjo, kad visiškai atsimerkti jau nebegalėjau (negalėjau ir visą likusią dieną)“, – pripažino mergina.
Atrodė tragiškai – turėjo dažytis pati
Tačiau ir visiškai neatmerkiant akių jai buvo aišku – makiažą meistrė atliko ne tokį, kokio ji prašė.
„Atrodžiau tragiškai. Milijoną kartų blogiau negu atrodau išvis be makiažo. Veidas buvo labai tamsus, o kaklas baltas. Šešėliai buvo vienos spalvos – juodi. Blakstienos atrodė kaip šluotos, nes papildomai priklijavo milžiniškas priklijuojamas blakstienas. Lūpos – raudonos, žandai – oranžiniai. Veidas – tiesiog baisus, ištinęs, paburkęs. Atrodė, kad 5 kg ant veido priaugau“, – apie tai, kaip atrodė vestuvių dieną, pasakojo Eglė.
Išvydusi save veidrodyje ji pripažino nesusilaikiusi – apsiverkė ir pasakė, kad pinigų nemokės.
„Taigi grįžau namo ir turėjau visas 20 minučių nusiplauti ir pasidaryti naują nuotakos makiažą pati. Atrodžiau kaip kiekvieną dieną, kai keliauju į paskaitas. Princesės sau tikrai nepriminiau. Nesėkmė“ – pripažino mergina.
Pamergių suknelės tiesiog pradingo
Tragedija ją ištiko ir dėl aprangos. Pirma, išsirinkusi pamergių sukneles internetu galiausiai jų nesulaukė. Galiausiai bėdų kilo ir dėl jos pačios aprangos.
„Pamergių suknelių negavau, nes tarpininkė, kuri pagelbėjo užsisakyti sukneles, pareiškė, kad joms neatkeliavus grąžins tik tikrąją suknelių vertę (viena suknelė man kainavo 60 litų, jos savikaina buvo 20 litų. Tai reiškia, kad būčiau atgavusi tik po 40 litų už suknelę), nes ji savo darbą atliko, sukneles užsakė ir nori gauti atlygį. Kainavo daug nervų, bet pinigus atgavau“, – pasakojo ji.
Kadangi tuokėsi žiemą, problemų Eglei kilo ir dėl jos pačios suknelės. Šiuo metų laiku vestuvinių drabužių pasirinkimas – itin skurdus.
Suknelė per mėnesį tapo per maža
„Visos suknelės – vienodos, skirtos vienam figūros tipui. Nesu stora, tačiau galiu vadinti save apvalia ir moteriška. Nešioju 38-40 dydžio drabužius. Pradėjus ieškoti suknelės išaiškėjo, kad tokio dydžio suknelių beveik nėra. Didžioji dalis dydžių – iki 36. Pasijaučiau kaip mažas ir mielas banginiukas, netelpantis į nei vieną savo svajonių suknelę.
Galiausiai, po ilgų paieškos valandų, radau tą, sau skirtąją suknelę. Viskas buvo kaip tik, tik trūko vietos krūtinei. Pardavėja nuramino, pažadėjo, iki vestuvių suknelės gale atsiras varstukas ir suknelė bus padidinta.
Na ir ką, atėjo laikas pasiimti suknelę (ją nuomojausi) ir, o Dieve, aš tiesiog į ją nebetelpu. Nežinau kokiu būdu per vieną mėnesį sugebėjau nieko nevalgydama sustorėti, bet faktas tas, kad suknelė nebetiko. Netilpau ne tik ties krūtine, bet ir per liemenį veržė. Žadėtojo varstuko nebuvo, mat siuvėja pamiršo jį padaryti. O vestuvės už 3 dienų. Aišku, pradėjau verkti, puolė visi mane raminti. Galiausiai pažadėjo, kad vestuvių rytą suknelė bus paruošta. Ačiū Dievui, taip ir buvo, turėjau norimą suknelę ir tilpau į ją“, – dabar prisimindama tą dieną džiaugėsi mergina.
Vestuvinę naktį praleido komisariate
Kitą šoką jai teko patirti jau po vestuvių. Dar prieš jas svečiams buvo mandagiai užsiminta, kad dovanas jie neštų vokeliuose.
„Visi pasveikino, vokelius ir kelias dovanas nunešėme į saugomoje aikštelėje kamerų ir sargo akiratyje esančią mašiną. Gal ir kvailas poelgis, bet buvome euforijoje, o nebuvo kur visko sudėti. Ir ką jūs galvojate? Šventė baigėsi, einame susirinkti daiktų ir važiuojame namo švęsti pirmosios vestuvinės nakties, o dovanų nebėra. Pavogė viską. Dovanas, pinigus, atvirutes, gėles, saldainius, dovanotą patalynę, taures. Taigi savo pirmąją vestuvių naktį praleidau policijoje, rašydama pareiškimus ir verkdama“, – pasakojo Eglė.
Ji pamena – tąnakt namo su vyru grįžo tik 7 valandą ryto ir iš karto ėjo miegoti.
Liko be dovanų
Nors švęsti buvo suplanuota ir dieną po vestuvių, Eglė pripažįsta, kad jokių linksmybių nebesinorėjo. Be to, teko dar kartą važiuoti į policijos komisariatą ir iš naujo viską pasakoti.
„Vagies neradome, nes policija tiesiog nenorėjo ar net negalėjo jo ieškoti. Kieme prie mašinos buvo primėtyta tuščių vokų, gėlių popierių, patalynės pakuotė. Noriu pasakyti, kad pirštų antspaudų buvo apstu. Taip pat jų buvo ir mašinoje. Šiukšles, t.y. įkalčius surinko ir prie policijos akių išmetė sargas. Visi puolėme šaukti, kad nemestų, juk čia įkalčiai, bet policijos komisaras mums paaiškino, kad prisižiūrėjome „CSI“. Kitą dieną tas pats komisaras mus apšaukė, kad leidome išmesti įkalčius (nors pats stovėjo šalia ir davė tam leidimą). Kameros nieko nerodė, nes kažkokiu būdu mašina nepateko į jų akiratį. Žodžiu, mėnesį laiko mus pratampė, milijoną kartų davėme parodymus, o po pusmečio bylą sustabdė. Dabar jau turime įtariamąjį, jis yra svečias. Bet neturime jokių įrodymų, tik tai, ką girdėjome iš aplinkinių, ir viskas labai jau gražiai tinka“, – apgailestavo mergina.
Vestuvių diena – kaip išbandymas
Dabar savo vestuves prisimenanti mergina patikino, kad tuo metu buvo labai pikta ir liūdna: „Siutau ant savęs ir kitų“, bet praėjus šiek tiek laiko kartu su vyru savo vestuvių dieną ji atsimena kaip didelį nuotykį ir patį tikriausią išbandymą.
„Jį tikrai išlaikėme“, – šyptelėjo ji.
Eglė įsitikinusi, kad vestuvių nepamirš ne tik ji su vyru, bet ir jose dalyvavę svečiai, nes tokių nuotykių ir dar tiek daug retai kam pasitaiko, tačiau džiaugiasi, kad nepaisant visko gali džiaugtis darnia santuoka.
Galite papasakoti apie įdomų nutikimą, atsitikusį per jūsų vestuves? Norite pasidalinti patarimais organizuojantiems vestuves ir nenorintiems patirti nemalonių staigmenų? Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt!