Užsikrėtimų skaičius dar didės
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kol kas sunku pasakyti, ar grėsmė didelė.
„Iš informacijos, kurią turime iki šio momento, grėsmė – lokalizuota Kalbame apie vieną įmonę, jos darbuotojus, atvykusius asmenis. Jeigu vykdant epidemiologinį tyrimą, nepaaiškės, kad buvo nesilaikoma kažkokių tvarkų, nebuvo bendrauta su kitais asmenimis, tai grėsmė ir bus vertinama kaip lokali“, – sako ministras.
Ministro teigimu, tokių lokalių židinių, tikėtina, atsiras ir daugiau.
„Lokalių židinių tikrai bus, nes parvyksta ir darbuotojai, ir gyventojai iš šalių. Jei nebus pažeidimų, ir grėsmė bus pakankamai ribota. Bet ji vis tiek išlieka, ji reali“, – pabrėžia A. Veryga.
Anot jo, užsikrėtimų skaičius dar didės, o ar sulauksime antrosios koronaviruso bangos, priklausys nuo to, kaip bus laikomasi rekomendacijų.
„Augimo tikrai mes sulauksim, nes esam atvira šalis, nebesam užsidarę sienų. Tikėtis, kad jo visiškai nebus, būtų tikrai naivu. Šalys Europoje, kurios stebime ligos plitimą, mums neleidžia atsipalaiduoti. Tai yra šalys, kuriose ligos atvejų skaičius buvo sumažėjęs – kaip Kroatija, kur, atrodo, tikrai buvo labai neblogai ir dabar matome augimą. Tai verčia sunerimti“, – sako ministras.
Profesorius: esame pandemijos pradinėje stadijoje
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis teigia, kad nors fiksuojamų užsikrėtimų skaičius sumažėjo, virusas dar tikrai nėra suvaldytas.
„Mes visi kalbam apie bangas, bet ar ta pirma banga yra pasibaigusi? Viruso mes nesuvaldėm – mes suvaldėm susirgimų skaičių“, – laidoje „Delfi diena“ sako profesorius.
„Visiškai neseniai vyko didelė internetinė konferencija, kurioje dalyvavo mokslininkai iš visų kontinentų. Epidemiologai sako labai kategoriškai – mes esam šitos pandemijos pradinėje stadijoje. Džiaugtis yra labai per anksti. Nebent tuo, kad susirgimų, mirčių skaičius Lietuvoje – santykinai nedidelis. Bet turim labai aiškiai suvokti, kad tai globalios pandemijos pradžia“, – atkreipia dėmesį V. Usonis.
Pasak jo, įtakos susirgimų skaičiui gali turėti ir metų laikas: „Dabar vasaros sezonas, kai daugelio kvėpavimo sistemos virusų aktyvumas būna mažesnis. Nuo gruodžio iki kovo – pakilimas, pikas – vasario mėnesį, kovą, balandį krenta. Tai labai panašu, kas buvo Lietuvoje.“
Profesorius pasakoja, kad mokslininkai atlikę tyrimą išskyrė rizikos grupes – tai ir vyresnio amžiaus žmonės, ir sergantys lėtinėmis ligomis – pavyzdžiui, plaučių, kepenų, diabetu.
„70-mečiams – mirties rizika didesnė maždaug 5 kartus nei 60-mečiams. 80-mečiams ir vyresniems ta rizika didėja 20 kartų“, – pasakoja medikas.
Šis tyrimas, anot jo, jau aiškiau išskiria ir rečiau ar dažniau pasitaikančius koronaviruso simptomus.
„Jeigu pradžioje tai buvo į gripą panaši liga, šiandien akivaizdu, kad koronavirusas pažeidžia ne tik plaučius, bet ir kitus organus. Akivaizdu, kad net lengvomis formomis persirgusiems lieka ilgalaikių liekamųjų reiškinių“, – aiškina profesorius.
Pasirodžius informacijai, kad imunitetas koronavirusui per kelias savaites ar mėnesius gali pradėti nykti, V. Usonis sako, kad kol kas anksti daryti išvadas: „Praėjo šeši mėnesiai nuo pandemijos pradžios, tai ar mes galime kalbėti apie poinfekcinio imuniteto trukmę? Todėl, kad kalbant apie kitas ligas 6 mėnesiai dar yra ūmi infekcija.“
Nauji duomenys dėl vaikų
Paklaustas, ar saugu rudenį išleisti vaikus į mokyklas, V. Usonis pasakoja, kad pasaulyje yra labai skirtingų strategijų dėl ugdymo įstaigų, o kategoriškus sprendimus daryti kol kas labai sudėtinga.
„Karantinas tai kompromisas. Visų pirma kompromisas tarp to, kur yra didesnė rizika vaikui – ar likti namuose ir būti saugiu užsikrėtimo virusu, ar apriboti socialinį bendravimą, raidą, vystymąsi“, – laidoje „Delfi diena“ sako gydytojas.
Jo teigimu, atsiranda naujos informacijos, kad iš židinių grįžę vaikai kelia santykinai nedidelę riziką užkrėsti šeimos narius.
„Mes įsivaizdavom, kad situacija su koronavirusu yra tokia pati kaip su gripu, kur vaikai iš tiesų yra labai galinga varomoji jėga – jie aktyvūs visuomenėje ir užsikrėtę parneša gripą į šeimą, ypač seneliams. Panašu, viskas krypsta į tai, kad su koronavirusu yra kitaip“, – aiškina V. Usonis.
Artėjant rudeniui, V. Usonis turi ir daugiau patarimų.
„Kaukę siūlyčiau užsidėti rizikos grupės asmenims, kai jie yra pavyzdžiui parduotuvėse. Ateis ruduo, gripo, pneumokokinės vakcinos skiepijimo laikas. Tai ligos, kurios kaip koronavirusas pažeidžia plaučius, kvėpavimo sistemą ir be abejo, jei žmonės bus saugesni gripo, pneumokokinės infekcijos prasme, tas gali turėti įtakos mažinant riziką apskritai sirgti sunkiai nesvarbu kokia liga“, – kalba profesorius.