Gyvenimo įgūdžių programa
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė Žinių radijui anksčiau sakė, jog yra akivaizdu, kad šiandien mokytojų, parengtų naujai gyvenimo įgūdžių programai, nėra, todėl kalbėti apie kokybišką jos ugdymą – būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Kita pusė aiškina, kad visa tai – opozicinių jėgų skleidžiama dezinformacija, kuri bus išnaudojama ir artėjančiuose rinkimuose. Pasak valdančiųjų, diskusijos apie lytiškumo ugdymą neretai yra apipainiojamos įvairiais kliedesiais.
Švietimo ministro teigimu, dalykų, kurie įeina į gyvenimo įgūdžių programą, mokiniai mokyklose buvo mokomi jau nuo 2017 metų, tačiau dabar, atsiradus naujai programai, tam tikri dalykai keičiasi ir juos, kaip akivaizdu, kritiškai vertina ne tik politikai, bet ir kai kurie mokytojai ar vaikų tėvai. Žinių radijo laidoje kalbėjusi viena iš programos kūrėjų dr. D. Šukytė teigė, jog labiausiai gyventojus šokiravo rugsėjo 1-ąją išplatintas raštas, kuriame buvo skleidžiama klaidinga informacija.
„Iš tiesų, tas melas, tikriausiai, paskatino ir minėtą Vėgėlę pasidomėti, ir pasižiūrėti, ir, aišku, šita pusė ieško ir turi savo ruporus, ir visą tą melą skleidžia. Mažų mažiausiai tai yra keista, kai teisininkas komentuoja mokytojams ruošiamą medžiagą ir neatskiria, kas yra programa, kas rekomendacijos, kas prie ko ir kurioje eilutėje ten turi būti parašyta, ir kokiai temai kokia medžiaga priskirta. Šitų dalykų kadangi neanalizuoja, nesigilina – visus ir gąsdina. Iš tiesų, ministras yra teisus. Tikriausiai ir mano šios dienos pašnekovas sutiks, kad tikrai tai nėra pirmi žingsniai, kada mes link tų temų einame“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, anksčiau visi šie dalykai buvo integruojami į kitus ir vienos mokyklos turėjo stipresnę patirtį, o kitos dėmesio jų įgyvendinimui skyrė kiek mažiau.
„Lietuvoje mes skaičiuojame prevencinių ir socialinius, emocinius įgūdžius ugdančių programų apie 21-ną. Tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suskaičiuoja. Viskas buvo iki šiol palikta mokyklos iniciatyva, vos ne projektais tuos dalykus vadina ir, kai baigiasi projektas, projektas dingsta, dingsta pinigai, palaikymas ir nebėra to rezultato. Bet kuriame moksle, ką mes benorėtume išmokti, viena iš tų sąlygų yra nuolatinis darbas, nuoseklumas, kartojimas, įgūdžių formavimas, įtvirtinimas. Tai yra tokie baziniai dalykai“, – teigė D. Šukytė.
Anot jos, būtent dėl to ir atsirado tokia gyvenimo įgūdžių programa, kuri iš lentynų ištraukė metodikas ir skatina prisiminti visas tose temose įgytas kompetencijas.
Mano, kad programai nepasirengta
Laidos pašnekovo A. Verygos partija į naująją gyvenimo įgūdžių programą nusitaikė rimtai – paskelbė peticiją, renka parašus ir siekia ją sustabdyti. Pasak jo, šios programos įgyvendinimą stabdyti partija nusprendė dėl kelių priežasčių.
„Ne kartą aš sakiau ir šiandien galiu labai aiškiai pakartoti, kad yra kelios priežastys. Pirmos priežastys yra susijusios su tokiais labiau organizaciniais dalykais, kurie neturi visiškai jokio ideologinio krūvio. Pirmas dalykas yra mokytojų parengimas. Aš irgi daug bendrauju, daug kalbuosi ir kalbėjau jau su ne vienos mokyklos atstovais, kurie man patvirtina, kad mokytojai nėra parengti, nors aš Vyriausybės valandos metu ministro klausiau, ar jie yra parengti ir jis man atsakė taip – VDU jau parengė, VU pradės rengti, o tai yra melas, nes VDU dar tik pradės rengti. Jeigu mes žiūrime į šitą programą rimtai, o aš norėčiau į ją žiūrėti rimtai ir aš ją tikrai labai įdėmiai perskaičiau, tai ten yra be galo daug svarbių, reikalingų, tikrai tokių sudėtingų dalykų ir, jeigu mes norime, kad šie dalykai vaikams būtų dėstomi rimtai, tai jie neturėtų būti mėtomi kalbų mokytojams ar dar kažkam, kam liko neužimtų valandų. Taigi, vienas motyvas, kodėl mes siūlome stabdyti – tam yra nepasirengta“, – teigė A. Veryga.
Pasak jo, tinkamai neparengti ne tik mokytojai, bet ir mokymui skirti vadovėliai.
„Visko iš vadovėlio turbūt ir neišmokysi, nes yra praktiniai įgūdžiai, kaip, pavyzdžiui, pirmos pagalbos teikimas, kur vadovėlio neužteks ir reikės parodyti, kaip tą daryti, bet vadovėlis nuimtų labai daug to krūvio, kuris dabar yra viešojoje erdvėje, todėl, kad dabar yra neįmanoma pasakyti, kas ten bus ar nebus, nes nėra, kur normaliai pažiūrėti, kas ten bus. Tai, turbūt, sukuria labai daug erdvės svarstymams, kas galėtų arba kas negalėtų ten būti“, – teigė Seimo narys.
Taigi, anot pašnekovo, reikėtų sutikti, jog pasimetimo yra visose pusėse ir tai rodo, kad programos vystymui šiuo metu pasirengta dar nėra.
„Mes siūlome stabdyti ir pasiruošti visiems šitiems dalykams, ir tada su programa grįžti iš naujo“, – teigė A. Veryga.
Mokytojų pasirengimas
Kaip anksčiau teigė vyriausioji prezidento patarėja, nuo šių metų rugsėjo 1-os dienos gyvenimo įgūdžių programos gali mokyti bet kurio dalyko mokytojai, o nuo 2026-ųjų yra numatytas reikalavimas, kad dirbti su programa galės dirbti tik tie, kurie bus baigę nacionalines kvalifikacijos programas. Akivaizdu, jog būtent mokytojų pasirengimas šiandien kelia daug klausimų, tačiau, D. Šukytės teigimu, mokytojo išsilavinimas – tai dar ne viskas.
„Mes galime būti baigę profesines studijas biologijos, geografijos, matematikos ar ko tik norime, tačiau pasiekimų rezultatai rodo, kad mokytojai nebūtinai išmokys to dalyko tinkamai ar, kad nereikės vaikams papildomos pagalbos, mokytojams kelti kvalifikacijos ir panašiai. Mes visada skatiname mokytis. Kitas dalykas, mes turime pedagogų trūkumą. Aš taip įsivaizduoju, kad mūsų sistema apskritai eina ties integruotu ugdymu ir vienas mokytojas gali dėstyti ir kitus dalykus“, – dalijosi ji.
Pasak vienos iš programos kūrėjų, apskritai, šioje situacijoje kaltinti mokytojus – jai atrodo nesąžininga.
„Šitų dalykų mokytojai iki šiol, dažniausiai, būdavo klasių vadovai, kurie buvo įvairiausių dalykų mokytojai. Aš, asmeniškai, pažįstu ne vieną fizinio ugdymo mokytoją, kuris gali tai paimti, nes jis yra sveikatos krypties pedagogas ir jis gali būti puikus gyvenimo įgūdžių mokytojas, nes iki to laiko jis skyrė dėmesį ir tobulėjo, ir tobulinasi šioje srityje. Jeigu mes nematėme, tai nereiškia, kad tie dalykai nevyko“, – tikino D. Šukytė.
Anot pašnekovės, svarbu suprasti ir tai, jog mokytojų rengimo modelis šiai programai yra numatytas ir jis yra kitoks, o atskiros specialybės, kurios atstovai galės dėstyti būtent gyvenimo įgūdžių programos dalykus, pasak D. Šukytės, nebus ir ateityje.
„Bus galimybė tobulintis, kelti kvalifikaciją ir visi mokytojai, kurie jau dabar yra pasirinkę būti gyvenimo įgūdžių programos mokytojais – jie yra pasirinkę arba jie yra įdarbinti, nes mokyklos kvietė mokytojus įsidarbinti į šias pareigas, ir jie toliau tobulinsis, greta vykdydami tą praktiką. Aš sakyčiau, rekomenduotina ta praktika net ir kitų dalykų rengime, kada tu gali ir mokyti, ir mokytis pats“, – teigė ji.
Pasak D. Šukytės, reikėtų suprasti ir tai, jog viskam – 100 procentų nepasiruošti.
Argumentai neįtikina
Į D. Šukytės išsakytus argumentus reaguodamas A. Veryga teigė, jog jie jo – neįtikina.
„Nelabai jie gali įtikinti. Grįžkime prie tos pačios faktologijos. Visgi, ministras pamelavo ir tos programos startuos tik dabar. Tai yra faktas, nėra čia apie ką ginčytis“, – teigė Seimo narys.
Pasak jo, neatitikimų ir klaidingos informacijos yra ir daugiau, tad, kaip mokytojai ruošis gyvenimo įgūdžių pamokoms, kokią medžiagą joms taikys ir panašiai – belieka tik spėlioti.
„Man labai įdomus yra rengėjų požiūris. Jeigu yra bandoma kaltinti kažką, kad kažkas kažko nepateikė, kažkokios organizacijos ko nors neįdėjo į medžiagą, neatsiuntė ir taip toliau, tai, man atrodo, kad programos rengėjai tam ir yra, kad rastų tam tikrą balansą, juo labiau, kad dabar programos rengėjai jau siuntinėja mokykloms siūlymus su mokamais mokymais, kur vienam mokytojui siūloma už 120 eurų jį apmokyti visų šitų dalykų ir jį apmokys organizacijų atstovai, kurie viešai komentuodami šitą programą pareiškė, kad pralaimėjo programai tokios sąvokos, kaip tradicinė šeima. Na, tai kaip jūs įsivaizduojate turėtų į tai žmonės reaguoti?“, – kėlė klausimą A. Veryga.
Pasak pašnekovo, bandydamos nuraminti aistras, kai kurios šalies mokyklos rengia ir specialius susirinkimus tėvams, tačiau A. Verygai kyla klausimas – kokius mitus apie programą gali paneigti mokytojas, kuris dar nėra baigęs mokymų?
„Kaip jis gali pasakyti, ką jis dėstys, ko jis nedėstys? Na, jis gali avansu pasakyti, kad tų temų, kurios kelia aistras, jis nedėstys, nenaudos kažko. Gal tai yra variantas, bet tada – kam ta programa reikalinga? Sutikite, na, nerimtai viskas skamba, jeigu mes įdedame į vidurinio ugdymo programą privalomą dalyką. Ne pasirenkamą, o privalomą dalyką. Jeigu jį prilyginame tokiems dalykams kaip matematika, čia aš dar sakyčiau, kad kitą kartą jis gali būti net ir svarbesnis nei matematika, nes, jeigu tu neturi matematinių žinių, tu nepasieksi mokslo, daug dalykų nesuprasi, bet, jeigu neturi tam tikrų gyvenimo įgūdžių – tu gali gyvenime žūti“, – teigė jis.
Anot Seimo nario, galima sakyti, jog tam tikra prasme – ši programa yra per daug nuvertinama.
„Aš sutinku, kad tie žmonės turi kvalifikaciją, kompetenciją ten fizinio lavinimo srityje, bet anksčiau, kai ta programa buvo dėstoma kaip integruota, tai dalį dalykų dėstė etikos mokytojai, kurie yra tam pasirengę, arba dorinio ugdymo, biologijos mokytojai, kurie, vėlgi, turi tam tikras žinias ir taip toliau. Dabar šita sistema yra keičiama ir ji yra keičiama taip, kad ji bus užkraunama, ko gero, ant tų, kurie pasirengimo dar neturi“, – teigė A. Veryga.
Lytiškumo ugdymas
Kad ir kiek būtų kalbama apie mokytojų pasirengimo ar kitus klausimus, lytiškumo ugdymas išlieka pagrindiniu ir labiausiai visuomenę skaldančiu aspektu. D. Šukytės manymu, į lytiškumo ugdymą šiandien vis dar yra žiūrima ganėtinai siaurai ir tai yra problema.
„Apskritai, mūsų tikslas su lytiškumo ugdymu yra padėti vaikui užaugti sveikam, atsakingam, kad rinktųsi atsakingą elgesį, kad sugebėtų atpažinti pavojus ir tas situacijas, kurios gali ne tik jį įskaudinti, bet ir jo ateitį griauti. Kai tėvai nuogąstauja dėl tam tikrų dalykų, tai mes taip pat nuogąstaujame ir būtent dėl to, dėl tų priežasčių, ta programa yra tokia ir ji niekaip nepropaguoja vieno ar kito judėjimo. Mes kaip tik sakome, kad mes gerbiame šeimas, jų vertybes ir mes apie tai kalbame su vaikais“, – teigė pašnekovė.
Tačiau visuomenėje kyla klausimai, kodėl tėvai neturi galimybių rinktis tam tikrų dalykų, kurių būtų mokomi jų vaikai, kaip, pavyzdžiui, galima rinktis tikybos arba etikos dalykus? Pasak D. Šukytės, tai, kad gyvenimo įgūdžių programa bus vienodai taikoma visiems mokiniams – bus visus juos vienijantis dalykas.
„Tai nėra filosofavimo, tai nėra kažkokios demagogijos kažkokios skleidimo pamoka. Tai yra įgūdžių ugdymo ir tam tikrų svarbių žinių suteikimo programa“, – teigė D. Šukytė.
Visą laidą rasite Žinių radijo portale:
