aA
Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti. Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.
2020 09 18 Covid-19 testas | Delfi : Andrius Ufartas
2020 09 18 Covid-19 testas | Delfi : Andrius Ufartas
© DELFI / Andrius Ufartas

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau Seimo „darbiečių“ frakcijoje užsiminė, kad ministerija vertina galimybę prisidėti prie testavo apimčių didinimo ir „tai susiję su verslo atlaisvinimu“. Tačiau ministerija BNS daugiau komentarų apie tai nepateikė.

Kai kurie Seimo nariai sako, kad finansinių paskatų darbdaviams testuoti savo darbuotojus ir dabar užtenka.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis Seimo Ekonomikos komitete šią savaitę pranešė, kad testų kompensavimas jau derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau pastaroji BNS daugiau informacijos šiuo klausimu taip pat nesuteikė.

„Ekspertai dalyvauja tik kaip patariantieji, o procesas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rankose“, – BNS atsakė ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

Tuo metu verslas ragina prie Vyriausybės suburtą sveikatos ekspertų tarybą skubiau apsispręsti dėl darbuotojų testų kompensavimo.

„Iš įmonių gauname daug paklausimų dėl tokios paramos. Tokia priemonė suteiktų didesnio pasitikėjimo ir sąžiningesnio elgesio – noro testuotis, o tai viena iš viruso plitimo užkardymo priemonių kartu su vakcinacija“, – nurodo iniciatyvos autoriai.

Finansinių paskatų darbdaviams testuoti darbuotojus yra

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad verslas nerodo didelio noro mokėti už darbuotojų testus, nes jie esą brangūs.

„Įmonės bandė testuoti, bet tas testavimas brangus. Kai kurios įmonės sako, kad reikia pasiekti, jog testų kainos nebūtų pučiamos iki kosminių. Sako, jie gali prisidėti, bet su sąlyga, kad tie, kurie testuoja, nedarytų biznio iš to“, – BNS teigė parlamentaras.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas nurodė, kad iki šiol verslas nėra pateikęs siūlymų dėl testų kompensavimo.

„Jeigu gausime įmonių prašymus, svarstysime“, – BNS teigė parlamentaras.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas tvirtina pažįstantis įmonių savininkų, kurie testuoja savo darbuotojus ir neprašo jokių kompensacijų. Tačiau jis pripažįsta, kad visuotinas testavimas būtų naudingas.

„Užsikrečiama darbovietėse, ligoninėse ir šeimose. Logiška būtų, kad kai kuriose įmonėse testavimas būtų tikslinis, visaapimantis, kad išsiaiškintų realią situaciją“, – BNS kalbėjo jis.

Be kita ko, A. Matulas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje greitųjų antigenų testų trūksta.

„Padėtį gelbėtų greitieji antigenų testai (...) Bet jų nelabai ir turime. Didžiulė spraga, nes labai rimto instrumento neturime valdyti pandemijai“, – tvirtino jis.

M. Majauskas tikino, kad finansinių paskatų darbdaviams testuoti savo darbuotojus ir dabar yra.

„VMI yra išaiškinusi, kad testai, pats jų paėmimas yra susiję su darbo sauga, todėl tokios išlaidos atskaitomos iš apmokestinamų pajamų. Tokiu būdu mažinamas pelno mokestis. Darbuotojams, gavusiems tokią paslaugą, nereiktų papildomai susimokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – BNS tvirtino jis.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė primena, kad sąskaita turi būti išrašoma įmonei, o ne asmeniškai darbuotojui.

„Visos išlaidos, būtinos darbų saugos užtikrinimo priemonėms, ir paslaugos, kurioms priskiriamas ir darbuotojų tikrinimas dėl koronaviruso, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Nebent sąskaita išrašyta ne įmonei, o darbuotojui asmeniškai“, – tvirtino ji.

Įmonių pelno mokestis siekia 15 proc. arba 5 proc. (kai įmonėje dirba iki 10 žmonių ir pajamos neviršija 300 tūkst. eurų.), o pirmus metus dirbančioms įmonėms taikomas nulinis tarifas.

Verslui lengvatų neužtenka, siūlo testus kompensuoti kaip vaistus

Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikina, kad įmonėms, norinčioms savo lėšomis testuoti darbuotojus, dabartinių mokesčių lengvatų neužtenka.

„Antigenų testai 100 darbuotojų turinčiai įmonei per mėnesį gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų. Tai dideli pinigai“, – skaičiavo jis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius irgi sutinka, kad išlaidų testams įtraukimas į sąnaudas nemažina finansinės naštos įmonei. Jis siūlo testus kompensuoti per mokesčių, išskyrus „Sodros“ įmokas, užskaitas.

„Užtenka, kad valstybė leistų padaryti užskaitą per mokesčius. Juk pinigų nereikia – iš valstybės gryno pinigo niekas neprašys“, – BNS teigė rūmų vadovas.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas norėtų, kad testų kompensavimui būtų leidžiama naudoti subsidijas, skirtas padengti būtiniausius kaštus. Tam reikėtų išmokas šiek tiek padidinti, tačiau tik labiausiai nuo krizės nukentėjusiam verslui.

„Nemanau, kad reikėtų kompensuoti įmonėms, kurios užsiaugino pelnus ir COVID-19 joms atvėrė naujas konkurencines galimybes, todėl reikia kalbėti tik apie įmones, kurios nukentėjo“, – kalbėjo D. Arlauskas.

A. Romanovskis siūlo šias kompensacijas taikyti panašiai, kaip vaistams, o jomis galėtų naudotis svarbiausiuose valstybei sektoriuose dirbantys žmonės.

„Valstybė galėtų vos ne pagal kompensuojamų vaistų principą kompensuoti fiksuotą sumą antigenų testams tam tikriems sektoriams, kurių veikimas labai svarbus. Čia jau kalba eina apie kai kurių paslaugų teikimą ir gamybą, kuri laiko ekonomiką. Žmonės moka PSD, tai kompensacijos būtų PSDF sritis“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Pasak D. Čibirienės, testų paslauga galėtų būti įtraukta į kitų medicinos paslaugų sąrašą, nustatant, kiek tokių testų per mėnesį būtų galima atlikti nemokamai.

„Gal galėtų būti finansuojama tiesiai per Ligonių kasas ir testuotųsi gyventojai nemokamai. Jeigu turi darbdavį, esi draustas, jeigu darbdavys neskolingas „Sodrai“... Vyktų taip, kaip su visomis gydymo paslaugomis“, – siūlė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
1.0000

Top naujienos

Po konservatorės prisipažinimo – kalbos apie gresiančią apkaltą: ciniško melo grandinėlė vyniojasi (27)

Į savo melų pinkles įsipainioję valdantieji elgiasi lyg būtų aptemusio proto ir veiktų...

Karas Ukrainoje. Zelenskis vyksta į JK: skelbiama, kad Sunakas turi gerų žinių prieš naują puolimą – karo tinklaraštininkų įspėjimas Rusijai

Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas , buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas,...

Dingusio penkiolikmečio paieška Vilniuje – savanoriai eina naujais maršrutais ir tikrina seniau apžiūrėtas vietas

Dingusi paauglio paieškos tęsiamos. Savanoriai informuoja, kad nuo 12 val. organizuojama koordinuota...

Už būstą vis dar permokame, bet turi gerų žinių dėl kainų: įperkamumas didės

Toliau augant būsto paskolų palūkanų normoms, trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete...

Mirė rusų sadistas Manguševas (6)

Sunkiai sužeistas į galvą mirė rusų sadistas Igoris Manguševas. Informacija apie tai pasirodė...

Pranas Šarpnickis

Rusija užgrobė JAV salą, kurioje gyvena 358 lokiai: nori pasidaryti karinę „žaidimų“ aikštelę (2)

Kai kurios salos būna strategiškai svarbios, kaip antai Gyvačių sala Juodojoje jūroje, iš kurios...

Gentvilas: skambutis tikriausiai buvo ne apie orą Čilėje papildyta (7)

Prieš ketvirtadienį Seime laukiantį išbandymą valdantiesiems, žibalo į ugnį įpylė žinia,...

Įtakingas diplomatas: kodėl atrodo, kad nuo Rusijos atakos šiandien būtų apsaugota Varšuva, bet ne Vilnius? (7)

Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška...

Jonas Sakalauskas: ministro rašto negaliu vertinti niekaip kitaip, nei spaudimo neteikti apeliacijos

Kultūros bendruomenėje nerimstant aistroms dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (...

Tomas Janonis

Grandiozinės statybos Nidoje jau kelia klausimų: ar tik nebus realizuota STT išryškinta schema (7)

Nidoje, visai šalia jūros, prasidėjusi garsiųjų poilsio namų „Litorina“ rekonstrukcija...