Europiečiai – vėl „šokiruoti“

„JAV pranešimas apie pasitraukimą iš „Atviro dangaus“ sutarties buvo nulemtas Rusijos vykdytų sutarties pažeidimų. NATO privalo išlikti vieninga imantis spausti Rusiją, kad ši sugrįžtų prie patikimo laikymosi (sutarties – red. past.). Sutartis privalo išlikti veiksnus pasitikėjimo kūrimo instrumentas“, – savo „Twitter“ paskyroje penktadienį (gegužės 22 d.) pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tai buvo vienas iš pozityviausių Europos šalių pareiškimų JAV atžvilgiu po to, kai ketvirtadienį (gegužės 21 d.) Vašingtonas paskelbė, kad ruošiasi trauktis iš „Atviro dangaus“ sutarties, kuri nuo 2002 m. leidžia 35 signatarėms (tarp jų – Lietuvai) vykdyti neginkluotus žvalgybinius skrydžius virš kitų šalių teritorijų.

Didelė dalis kitų Europos sostinių atstovų, jei tiesiogiai ir neužsipuolė JAV, tai bent tarp eilučių išsakė savo nepasitenkinimą: nuo to, kad esą Vašingtono sprendimas buvo joms staigmena (nors kalbos, apie JAV pasitraukimą iš šios sutarties klaidžioja jau maždaug pusmetį), iki to, kad tai kelia grėsmę Europos saugumo sistemai.

Netruko sureaguoti ir NATO: penktadienį (gegužės 22 d.) po pietų surengė neeilinę Šiaurės Atlanto Tarybą, kurioje amerikiečiai turėjo paaiškinti savo poziciją.

„Kalbėta apie viską, visą Jungtinių Valstijų pozicijos logiką. Bet aš nieko negaliu jums detaliai pasakyti, nes labai griežtai reikalaujama, kad Šiaurės Atlanto Tarybos turinys būtų visiškai slaptas“, – „Delfi“ po susitikimo teigė naujasis Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO ambasadorius Deividas Matulionis.

Rusija nesilaiko, bet...

Vis dėlto ambasadorius nepaneigė, kad amerikiečiai įvardijo jau anksčiau viešai aptartas priežastis – Rusija nesilaiko sutarties nuostatų, t. y. pasinaudodama skrydžiais renka visai kitą žvalgybinę informaciją – kaip išsireiškė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, „karinių taikinių žymėjimą“. Taip pat Rusija riboja sutarties partnerių skrydžius virš Kaliningrado, Krymo ir jos okupuotų Gruzijos teritorijų.

„Rusija, pagal poreikį, tai laikosi, tai nesilaiko. Mums nerimą kelia tai, kad Kaliningradui taikomi tam tikri apribojimai“, – teigė D. Matulionis.

Deividas Matulionis

Po susitikimo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išplatino pranešimą, kur teigė, kad esą visos NATO šalys „sutiko, kad visos „Atviro dangaus“ sutarties dalyvės privalo iki galo įgyvendinti savo įsipareigojimus ir pareigas“, bei pažymėjo, kad „Rusija daug metų taiko apribojimus, neatitinkančius sutarties“. Taip pat paragino Maskvą kuo greičiau laikytis savo įsipareigojimų.

Tą pačią dieną 10 ES šalių (Belgija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Ispanija ir ne NATO narės Švedija bei Suomija) išplatino bendrą pareiškimą, kur apgailestavo dėl JAV sprendimo, bei pareiškė, kad išliks dalyvėmis šios sutarties, kuri „sukuria aiškią pridėtinę vertę mūsų konvencinių ginklų kontrolės architektūrai ir bendradarbiavimo saugumui“.

Beje, Rusija pareiškė panašiai, gal ne taip diplomatiškai: esą JAV pasitraukimas iš sutarties – „dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui“.

Viltis dar gyva?

„Ši tema vienokia ar kitokia forma tikrai nebus pamiršta. Toliau mums reikia mąstyti visiems kartu, tai mūsų, visų sąjungininkų, reikalas, kaip bus toliau. Nuomonės nėra vienareikšmiškos“, – diplomatiškai situaciją komentavo Lietuvos atstovas NATO.

O ir pati JAV vis dar pasiliko sau galimybę likti sutarties dalyve ir gautinai pasitrauktų iš jos tik po 6 mėnesių.

„Kamuolys – Rusijos pusėje, ir jeigu Rusija imsis laikytis sutarties iki galo, kaip yra nustatyta, ir situacija keisis iš esmės, galbūt tuomet ir Amerikos Jungtinių Valstijų pozicija keisis“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius.

Iš dalies tam pritaria ir kai kurie ekspertai.

„Galimai šis pareiškimas atspindi Donaldo Trumpo derybinę taktiką. Šiuo grasinimu siekiama paspausti Rusiją atšaukti minėtus apribojimus, o tuomet jau JAV svarstys, ar apskritai pasitraukti iš susitarimo“, – „Delfi“ teigė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Valentinas Beržiūnas.

Tai faktiškai smūgis per jos (Rusijos – red. past.) supervalstybės statusą, nes jis daugumoje palaikomas iki šiol idėja ekskliuzyvinės lygybės tik su viena šalimi – JAV.
Rusijos žurnalistas Konstantinas Egertas

Rusiją keičia Kinija

Kita vertus, turint omeny istoriją su JAV pasitraukimu iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartimi (INF), tai mažai tikėtina. Tuo labiau kad Vašingtonas nerodo jokio noro atnaujinti su Rusija „New START“ sutarties, kuri riboja branduolinę ginkluotę ir baigiasi kitų metų vasarį.

Europietiški pacifistai gali rėkti, kiek nori, kad D. Trumpas veda pasaulį į ginkluotės varžybas ir po to seksiantį susinaikinimą, bet Vašingtono strategai, tikėtina, turi visai kitą požiūrį. Pastarieji JAV veiksmai, t. y. pasitraukimai iš susitarimų, kurių Maskva ir taip nesilaiko, rodo, kad Rusija dėl technologinio ir ekonominio atsilikimo nebetenka rimto oponento Amerikai vaidmens. Pavyzdžiui, JAV pasitraukimą iš „Atviro dangaus“ sutarties kompensuos savo palydovų gebėjimais rinkti žvalgybinę informaciją, o paritetinės galimybės Rusija neturi.

„Tai faktiškai smūgis per jos (Rusijos – red. past.) supervalstybės statusą, nes jis daugumos palaikomas iki šiol idėja ekskliuzyvinės lygybės tik su viena šalimi – JAV“, – nevyniodamas žodžių į vatą rašo „Deutsche Welle“ žinomas Rusijos žurnalistas Konstantinas Egertas.

Kitas aspektas – Kinija – jau maždaug dešimtmetį esanti JAV strategų galvos skausmas, t. y. skirtingai nei Rusijos, Kinijos galia tik auga ir ji kelia tiesioginę grėsmę JAV saugumui bei vyravimui pasaulyje. O Kinijos, skirtingai nei iki šiol JAV, nevaržo jokie ginklavimosi ribojimai. Pekinas nebuvo IMF sutarties dalis, nėra ir „Atviro dangaus“ ar „New START“ dalyvis. Taigi šios sutartys riboja JAV karinį potencialą, o Kinijos, grasinančios jautriausiai JAV vietai – Ramiajam vandenynui, rankos lieka atrištos.

Lietuvai – svarbu, bet kamuolys yra ne mūsų pusėje

Tokia situacija savo ruožtu dar kartą parodo, kad JAV dėmesys Europai mažėja, o tai kelia vis daugiau iššūkių NATO sąjungininkams Europoje, tarp jų ir Lietuvai, kurios diplomatai ir kariškiai vadovaujasi aksioma: „Kuo daugiau Amerikos mūsų regione, tuo Lietuvai geriau.“

Valentinas Beržiūnas

Lietuva, kaip minėta, yra „Atviro dangaus“ sutarties dalyvė. Pagal šią sutartį Lietuvos kariškiai kartu su kolegomis iš JAV ir Estijos šių metų vasario mėnesį iš oro žvalgė Rusijos ir Baltarusijos karinę infrastruktūrą.

„Šis susitarimas Lietuvai svarbus dėl to, kad, mano požiūriu, pagrindinis Lietuvos interesas – įtampos Baltijos jūros regione deeskalavimas, – teigė dr. V. Beržiūnas. – Šiame kontekste „Atviro dangaus“ sutartis ir kiti susitarimai, kurie skirti pasitikėjimui didinti, vadinasi, ir įtampai mažinti, vertintini kaip reikšmingi Lietuvos nacionalinių saugumo interesų požiūriu.“

Tačiau Lietuva neprisijungė prie minėto 10 ES valstybių pareiškimo, kad išliks „Atviro dangaus“ sutarties nare. Ar Vilnius trauksis iš jos?

„Reikės apsvarstyti Vilniuje. Turės mūsų Vyriausybė apsvarstyti ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Šiandien kol kas niekas nesikeičia“, – sakė ambasadorius D. Matulionis.

Europos valstybės jau parodė, kad bandys sutartį išsaugoti, bet pasitraukus JAV ji pakibo ant plauko. Jei šiuo keliu paseks Rusija, tuomet ji praranda bet kokią prasmę.

„Nemanau, kad šis JAV sprendimas iš esmės pakeis Senojo žemyno saugumo architektūrą. Regis, Rusija pareiškė, kad neplanuoja trauktis iš šio susitarimo, nepaisydama JAV pareiškimo“, – spėjo dr. V. Beržiūnas.

Vis dėlto pagrindinis galvos skausmas Rusijai – ji negalės vykdyti žvalgybinių skrydžių virš JAV, o europiečiai galės keistis surinkta informacija apie Rusiją su JAV pagal NATO susitarimus.

Vienintelis politinis motyvas Maskvai likti sutarties dalyve – tolesnis bandymas skaldyti NATO sąjungininkus ir kartu vaizduoti „taikos balandį“, skirtingai nuo Vašingtono „vanagų“. Bet jeigu Rusija ir liks sutarties dalyve, tikėtina, kad taikys dar didesnius apribojimus bei apeis susitarimus (tuo labiau, kad nebus JAV spaudimo), kas galiausiai irgi numarins „atvirą dangų“.

„Tai, mano nuomone, yra didžiųjų pasaulio veikėjų žaidimas, kuriame mažieji nedalyvauja“, – apibendrino tarptautinių santykių ekspertas V. Beržiūnas.