Populiariausios atostogų kryptys šią vasarą
Vasara jau beveik pasiekė finišo tiesiąją, tad galima paskaičiuoti, kur šiais metais dažniausiai keliavo tautiečiai. Pasak nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, į dvi gerai pažįstamas pasaulio šalis lietuviai vyko aktyviausiai.
„Dažniausiai, jeigu imsime keliautojų srautus arba keliautojų kiekius, natūralu, kad keliavo ten, kur yra tiesioginiai užsakomieji reisai. Čia visada yra dvi karalienės – Turkija ir Graikija. Lietuviai jas tikrai pamėgo, nepaisant net visų fors mažoro aplinkybių ir gamtinių nelaiminių“, – dalijosi ji
Anot pašnekovės, būtent vasarą lietuviai vengia mažiau patogių kelionių, tai yra renkasi tas kryptis, kurias pasiekti galima tiesioginiais skrydžiais.
„Jeigu vardinti visą penketuką, tai yra Turkija, Graikija, Madeira, tada Juodkalnija, Bulgarija ir taip toliau. Tikrai lietuvių skaičiai ten šiemet dar pranoko netgi 2022 metus, kada žmonės pradėjo keliauti po didelio suvaržymo ir tų kelionių geografija šiemet dar labiau išsiplėtė. Jeigu mes dabar atsiribosime nuo skaičių, kur didžiausiu skaičiumi iškeliavo lietuviai, tai geografija tikai buvo labai plati ir didelė. Mes turbūt visi savo aplinkose matėme, kad nuo Aliaskos iki Antarktidos keliavo lietuviai“, – teigė Ž. Gavelienė.
Pandemijos laikotarpiu lietuviai vis dažniau rinkosi keliauti šalies viduje. Pasak Ž. Gavelienės, tokias tendencijas galima pastebėti ir iki šiol.
„Lietuviai po Lietuvą keliauja. Mūsų duomenys rodo, kad didžioji dauguma lietuvių po Lietuvą keliauja 3-4 dienoms, o jau ilgesnių atostogų dažnai vyksta į kitą šalį“, – teigė ji.
Atostogų kainos
Ž. Gavelienės teigimu, atostogų kainos Lietuvoje ir užsienyje tam tikrose situacijose yra labai panašios.
„Reikia lyginti obuolius su obuoliais. Jeigu mes pirksime kelionę į užsienį, sakykime, ką mes ir patariame tiems, kas nori taupyti, kai tik paskelbiami išankstiniai pardavimai ir, jeigu tuo pačiu metu pirksime kelionę Lietuvoje arba, sakykime, SPA viešbučio apgyvendinimą 3 ar 5 paroms, kainoje bus labai panašu“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, sakyti, kad Lietuvoje atostogauti pigiau arba brangiau nei užsienyje – nereikėtų.
„Iš tikrųjų, negalime sakyti, kad Lietuva yra brangesnė ar pigesnė, nes mes tiesiog tų paslaugų galbūt Lietuvoje dar tokių neturime. Neturime 6 mėnesius karštos saulės, viskas įskaičiuoja maitinimo, puikių kalnelių, baseinų po atviru dangumi, pasiekiamų 6 mėnesius, bet, jeigu žiūrėti į kainą ir, jeigu lyginti periodus, kada perkame, tai kaina yra labai panaši“, – aiškino ji.
Ž. Gavelienės teigimu, kuo anksčiau patariama planuotis ir keliones į pamėgtas užsienio šalis.
„Jeigu mes lyginsime kainą, perkant per išankstinius pardavimus, tai, ar tai būtų 2022 metų atostogos, ar 2023 – kaina yra labai panaši. Galima sakyti, brangimas tik iki 5 procentų. Tačiau, jeigu vieni pirko anksčiau, o kiti prieš pat kelionę – natūralu, kad kaina yra daug brangesnė“, – teigė moteris.
Pasak jos, kelionių organizatoriai jau dabar skelbia išankstinius pardavimus 2024 metų kelionėms.
„Tie, kas nespėjo šiemet ir gali sulaukti kitų metų, aš labai raginu galvoti apie tai, kad dabar yra geriausias laikas įsigyti keliones 2024-ųjų metų vasarai, jeigu neatostogaus žiemą“, – patarė Ž. Gavelienė.
Nauji atradimai
Pasak Ž. Gavelienės, jeigu kalbėtume apie tautiečių atostogas svetur, tai jų rastumėme ko gero kiekvienoje šalyje. Moteris įvardijo, kokias naujas atostogų kryptis pagaliau ryžtasi išbandyti ir lietuviai.
„Turbūt tai bus kruizai, jeigu bendrai paėmus grupę, kur keliaujama ir, greičiausiai, tai bus tie egzotiški arba ypatingo maršruto kruizai – ir Antarktida, ir Aliaska. Vasara, realiai, yra vienintelė galimybė, kada galima ten keliauti, nes susisiekimas yra garantuojamas. Kitu metų laiku – nėra tokios patogios galimybės keliauti. Taip pat yra ir Norvegijos kruizas. Lietuviai labai šiais metais džiaugėsi Norvegijos fiordų pažinimu“, – dalijosi pašnekovė.
Anot jos, žiūrėdami į didėjančius keliautojų srautus, kelionių organizatoriai jau dabar pradeda ruoštis kitam sezonui.
„Kelionių organizatoriai jau ruošia naujus maršrutus, naujas kryptis“, – teigė Ž. Gavelienė.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
