Apie tai buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasakojo, kad jų rajone gyventojų nerimas dėl apgyvendintų migrantų yra nuramintas. Pasak pašnekovo, migrantų grupės lyderiai pas juos yra du vyrai.
„Jie puikiai kalba rusų kalba. Mums irgi buvo keista. Kaip VSAT pareigūnai nustatė, jie bent jau identifikuoja save taip, kad jie kelerius metus mokėsi Baltarusijos Respublikoje, ir režimas privertė juos čia plūsti. Jie kalba rusiškai“, – pasakojo A. Verbickas.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė pastebėjo, kad patys migrantai dažnai būna sutrikę.
„Turbūt jie – siųsti arba tikslingai atvežti per Baltarusiją. Dažnai žmonės nesupranta, nei kaip atvyko, nei kaip čia papuolė. Kalbinti žmonės yra įbaiminti kalbėti apie tai, kaip jie čia atvyko“, – pasakojo B. Bernotienė.
Pasak laidos pašnekovės, didelės dalies migrantų tikslo šalis nėra Lietuva.
„Manau, kad jie neužsiliks Lietuvoje. Tačiau pastebimas priešiškumas, (…) žmonės dažniausiai bijo to, ko nežino. Galiu patikinti, kad pas mus gyventojai yra pakankamai ramūs. Apgyvendinami asmenys su šeimomis, pakankamai pažeidžiami asmenys, tiems žmonėms reikia pagalbos“, – teigė B. Bernotienė.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorė pabrėžė, kad tie žmonės nėra kalti, kad čia atsidūrė, kažkas pasidarbavo, kad jie čia atsidurtų.
„Pirmas dalykas – mes turime suteikti pagalbą tiems žmonėms, kad jie neliktų gatvėje, kad suteiktume pastogę, pamaitintume. Paskui jau Migracijos departamentas sprendžia, kaip žmonių likimas bus nulemtas dėl gyvenimo Lietuvoje“, – pasakojo B. Bernotienė.
Pasak laidos pašnekovės, tie žmonės, kurie nori likti Lietuvoje, deda pastangas pritapti.
„Turime 25 metų darbo patirtį. Centre gyveno virš penkių tūkstančių pabėgėlių. Žinoma, jų tiek Lietuvoje neliko. Tie žmonės, kurie lieka Lietuvoje, stengiasi, mokosi lietuvių kalbos, nori susirasti darbą, mokosi profesijos, ir papildo mūsų bendruomenę“, – teigė B. Bernotienė.
Pyksta ant savivaldybės, kad priėmė sprendimą nepasitarę
Alytaus aerodromo teritorijoje esančiame pastate savaitgalį buvo apgyvendintas 71 migrantas. Alytaus aerodromo vadovas Dalius Sinkevičius teigė, kad jam tai buvo staigmena, kad migrantai ten bus apgyvendinti.
„Mums buvo visiškai staigmena. Ją sužinojome anksti ryte, kada pradžioje buvo apžiūrėtos patalpos prie Alytaus piliakalnio progimnazijos. Bendruomenė iš karto reagavo. Po to buvo apžiūrimos patalpos Alytaus aeroklube. Tokį sprendimą mes gavome tik 14 val.“, – pasakojo D. Sinkevičius.
Pasak pašnekovo, tas pastatas, kuriame apgyvendinti migrantai, yra dviejų aukštų su mansarda, iki kelių šimtų kvadratinių metrų ploto.
„Tas pastatas niekada nebuvo pritaikytas gyventi. Jis buvo administracinis, kuriame anksčiau buvo instruktorių kabinetai, klasės, o mansardoje buvo įrengtos lovos vaikų stovyklai. Ten nei dušų, nei sąlygų gyventi tikrai nebuvo sudaryta“, – sakė D. Sinkevičius.
Vyras pasakojo, kad tame pastate yra tik trys tualetai, nėra karšto vandens, stogas yra kiauras.
„Girdime, kad tai (pabėgėliai ten yra) – tik dešimčiai dienų dėl karantinavimosi, paskui jie bus išvežti. Bet niekas nepasako, kad nebus nauji atvežami. (…) Kadangi savivaldybė mūsų net neklausė, kas ten yra blogai, tai po to išlindo visos tos problemos – vamzdynas, kanalizacija, dušų nebuvimas“, – pasakojo D. Sinkevičius.
Aerodromo vadovas teigė, kad dabar jau jie nebežino, ar iš viso atgaus tą pastatą.
„Dėl to susidaro abejonių, kad tai bus tik dešimčiai dienų“, – sakė D. Sinkevičius.
Pašnekovas pasakojo, kad pastatas, kuriame apgyvendinti migrantai, aptvertas statybviečių tvora.
„Iš karto pasimatė, kad tai yra per mažas plotas tokiam kiekiui žmonių. Jie buvo susigrūdę. Tada buvo priimtas sprendimas teritoriją išplėsti. Teritoriją išplėtė, pastatė krepšius krepšiniui, kad galėtų laisvalaikį praleisti“, – pasakojo D. Sinkevičius.
Pašnekovas sakė, kad būtų sau nesąžiningas, jeigu sakytų, kad nejaučia nerimo dėl saugumo.
„Tuo labiau, kad sulaukiame ir skambučių ir bendruomenės. Skambina kažkodėl man ir klausia, kokia yra situacija. Bando skambinti ir Seimo nariams.
Kiekvieną dieną budi keturi policijos ekipažai, bet saugumo atžvilgiu, žinant tikrąją patirtį, nesame niekas garantuoti, ir baimė yra“, – sakė D. Sinkevičius.
Savivaldybėms kyla klausimų
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė Ausma Miškinienė teigė, kad situacija kiekvieną dieną tampa vis sudėtingesnė.
„Lietuvos savivaldybių asociacijos išplėstiniame valdybos posėdyje buvo įvardinti svarbiausi klausimai: visų pirma, gyventojų saugumas. Tiek man, kaip Lazdijų rajono vadovei, tiek visiems savivaldybių vadovams, prioritetas yra mūsų rajonų ir miestų gyventojų saugumas. Girdime, garsiai kalbant gyventojus, (…) kad gyventojai jaučiasi nesaugūs“, – kalbėjo A. Miškinienė.
Pasak laidos pašnekovėms, savivaldybėms, kurios jau prisideda ir prisidės valdant šitą migrantų krizę, yra kompensavimo mechanizmas.
„Tai yra kaip, kas, kada, kokiais kaštais padengs patiriamas savivaldybių išlaidas, valdant šią krizę. Nes išlaidos patiriamos jau dabar ir bus patiriamos ateityje, kol kas aiškių finansavimo mechanizmų nėra“, – sakė A. Miškinienė.
Pasak jos, taip pat yra labai svarbios prognozės ir pasirengimas ateičiai.
„Šiai dienai, komunikuojant su savivalda, yra sakoma, kad labai svarbu patalpinti tam tikrose patalpose nelegalius migrantus dešimties dienų karantinavimosi laikotarpiu. Tačiau natūraliai kyla klausimai, kur jie bus išvežami po dešimties dienų, kas juos išveš, ar tikrai – tik dešimt dienų“, – kalbėjo A. Miškinienė.
Pasak laidos dalyvės, Lazdijų rajono gyventojai jaučiasi nesaugūs.
„Gyventojai žino, kad tam tikrame miestelyje apgyvendintas 71 nelegaliai sieną kirtęs asmuo. Taip pat gyventojai identifikuoja, kad miškuose, pasienyje, grybaudami, uogaudami, jie mato asmenis, kurie galimai yra neteisėti migrantai“, – pasakojo A. Miškinienė.
Nesutiko gerti vandens iš krano
Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas pasakojo, kad jų rajone gyventojų nerimas dėl apgyvendintų migrantų yra nuramintas.
„Bet nerimas išties buvo pagrįstas. (…) Atsakėme į visus keliamus klausimas. Savivalda priėmė sprendimą gyventojams netikėtai, nes neturėjome galimybės tartis, ką mes nuolat paprastai darome“, – pasakojo A. Verbickas.
Administracijos direktorius sakė, kad dėl patalpų trūkumo į rajoną jie negalės priimti daugiau 160 migrantų, nebent jie bus priverstinai įpareigoti tai daryti.
„Pagrindinis klausimas gyventojams – dėl saugumo. Supraskite, šiai dienai turime didesnį kiekį Malio, Somalio valstybės gyventojų. Tai yra juodaodžiai, ir mums tai yra neįprasta matyti tokius žmones kažkur, kad ir iš toli. Kyla klausimas, ar jie galės eiti į parduotuvę ar dar kažkur. Mes į tuos klausimus atsakėme, kad jie tokios galimybės neturi, ir juos saugo policija“, – sakė A. Verbickas.
Pasak savivaldybės atstovo, šiuo metu jų savivaldybėje laikinai apgyvendinti 158 asmenys.
„Esame atidavę dalį mokyklos patalpų. Visų patalpų nesame išnaudoję, bet ir neturime galimybių jų išnaudoti, nes tai reikalautų daug investicijų, kad pritaikytume“, – sakė A. Verbickas.
Kad pritaikytų patalpas migrantams, savivaldybė mokykloje įrengė dušus, atskirus vyrams ir moterims, tiekia vandenį, nes jie iš krano vandens negeria. Savivaldybei talkina įmonė „Neptūnas“.
„Jų valstybėje yra negeriamas vanduo iš krano. Mes bandėme įtikinti. Yra identifikuoti keli jų lyderiai, tiesiog – ne. Buvo priimtas sprendimas, kad tieksime jiems vandenį. Tą ir darome“, – pasakojo A. Verbickas.
Savivaldybė yra jau radusi sprendimą, kaip aptverti teritoriją.
„Bus nuraminti gyventojai, ir bus pareigūnams užtikrinti apsaugą“, – sakė A. Verbickas.
Pasak pašnekovo, tie migrantų lyderiai pas juos yra du vyrai.
„Jie puikiai kalba rusų kalba. Mums irgi buvo keista. Kaip VSAT pareigūnai nustatė, jie bent jau identifikuoja save taip, kad jie kelerius metus mokėsi Baltarusijos Respublikoje, ir režimas privertė juos čia plūsti. Jie kalba rusiškai“, – pasakojo A. Verbickas.
Sako, kad migrantai yra geranoriški
Pasak savivaldybės atstovo, migrantai, kuriuos sutiko, yra geranoriški.
„39 yra moterys, o likusieji – vyrai nuo 18 iki maždaug 32 metų amžiaus. Konkrečiai nustatyti kol kas negalime“, – sakė A. Verbickas.
Savivaldybės administracijos direktorius pasakojo, kad ypatingų reikalavimų iš migrantų neišgirdę.
„Dalis reikalavo drabužių, nes, kai kirto sieną, tai (jų drabužiai) buvo suplėšyti. Keli reikalavo medicinos pirmosios pagalbos. Visiems reikėjo higienos priemonių. Visu tuo aprūpinti, mums padėjo Raudonasis kryžius“, – sakė A. Verbickas.
