Žemės sklypas iš pradžių buvo parduotas už 270 tūkst. litų, vėliau -už 300 tūkst. litų. Nagrinėdama šią medžiagą, Generalinė prokuratūra nustatė, kad šis 0,7 ha žemės sklypas privatiems asmenims buvo perleistas šiurkščiai pažeidžiant galiojančius įstatymus, ne aukciono tvarka.
Sklypą įgiję asmenys greičiausiai norėjo jame pastatyti gyvenamuosius namus, o ne įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Tuo tarpu, pasak prokuratūros, išnuomodamas žemės sklypą ne aukciono tvarka, apskrities viršininkas savo įsakymais negalėjo pakeisti šio sklypo paskirties ir ne aukciono tvarka sklypą galėjo išnuomoti tik automobilių stovėjimo aikštelei eksploatuoti.
Gyvenamųjų namų statybai ir eksploatavimui žemė galėjo būti išnuomota tik aukciono tvarka, kaip numato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Gindamas viešąjį interesą, balandžio 10 dieną generalinis prokuroras Antanas Klimavičius Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį pareiškimą dėl pripažinimo negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko kovą ir liepą priimtus įsakymus dėl žemės sklypo išnuomojimo ir pardavimo.
Prokuratūra taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovais šioje civilinėje byloje buvo patraukti Vasilijus Skliančukas ir Laimutis Pinkevičius, pagal pirkimo-pardavimo sutartis neteisėtai įgiję valstybės žemės sklypą, trečiuoju asmeniu - Vilniaus apskrities viršininkas Alis Vidūnas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai patenkino Generalinės prokuratūros ieškininius reikalavimus ir žemės sklypą grąžino valstybei.