Už įstatymo projektą pateikimo stadijoje balsavo 79, prieš – 2, susilaikė 7 parlamentarai.

Kaip ryte žadėjo valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis dauguma posėdyje dalyvavusių jo frakcijos narių balsavo už projektą. Prieš balsavo tik šiai frakcijai priklausantis Kęstutis Bacvinka. Įstatymo projekto nepalaikė ir liberalas Simonas Gentvilas.

R. Karbauskis balsavime nedalyvavo, tačiau po šio klausimo į Seimo posėdžių salę grįžo.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika iš valstiečių-žaliųjų frakcijos pasiūlė paprašyti Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl svarstomo įstatymo projekto.

R. Karbauskis ryte kritikavo L. Balsio projektą, ir sakė, kad „jame nėra koncepcijos“, tačiau jis dėjo viltis, kad situacija pagerės, kai bus pateikti Vyriausybės pasiūlymai.

Priminė Vyriausybės programos nuostatas

Įstatymą pateikęs parlamentaras Linas Balsys yra įsitikinęs, kad vyrauja bendras supratimas, kad plynųjų kirtimų srityje problemų yra, ir tai reikia spręsti.

Savo teiginius parlamentaras grindė statistika apie kirtimų dinamiką.

„Pasižiūrėjus skaičius pasidarė baisoka, nes paaiškėjo, kad 2017 m. buvo išduota 15 tūkst. 380 leidimų plyniesiems kirtimams. Tai sudaro beveik 66 proc. leidimų, išduodamų visiems kitimams. 2018 m. per pirmą pusmetį buvo išduota 7 tūkst. 205 leidimai plyniesiems kirtimams, ir tai sudaro beveik 67 proc. visų išduodamų leidimų kirtimams“, – kalbėjo L. Balsys.

Jis atkreipė dėmesį, kad valstiečiai-žalieji savo „Darnios Lietuvos“ Vyriausybės programoje numatė siekti, kad plynieji kirtimai sudarytų ne daugiau 30 proc. kirtimų.

„Tai, kas vyksta pastaruosius dvejus metus rodo, kad tendencija yra visai kita. Pats laikas išsiaiškinti priežastis, ir tam užkirsti kelią“, – sakė L. Balsys.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad saugomos teritorijos Lietuvos miškų visame plote užima apie 30 proc., iš jų tik maždaug pusėje, kur yra nacionaliniai parkai, rezervatai, griežtai nieko negalima daryti.

„15 proc. saugomų teritorijų , kurias sudaro regioniniai parkai, geomorfologiniai, hidrografiniai, atkuriamieji, genetiniai sklypai, yra daug saugomų teritorijų, kurioms draudimas plynai kirsti negalioja. Čia yra dabartinio miškų įstatymo spraga“, – sakė L. Balsys.

Siūlo riboti plynuosius kirtimus

L. Balsio parengto Miškų įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad juo siekiama apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose apribojant plynuosius miškų kirtimus.

Įstatymo pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 3 hektarų. Taip pat nauja įstatymo projekto redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus, teigiama aiškinamajame rašte.

Nauja įstatymo redakcija taip pat įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai vykdomas intensyvus ūkininkavimas.