Ministerija žadėjo daugiau skaidrumo
2021 m. pabaigoje Seimui priėmus Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pataisas, pasikeitė statybos užbaigimo tvarka.
Šias pataisas inicijavo Aplinkos ministerija, o aplinkos ministras Simonas Gentvilas joms negailėjo pagyrų.
„Statybininkai ir projektuotojai žino, kad statybų „popierizmas“ kartais užtrunka ilgiau negu pačios statybos. Naujausiomis įstatymų pataisomis palengviname administracinę naštą. Nuo kitų metų gegužės neypatingų statinių statybos užbaigimą organizuos ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o privatūs statybų ekspertai“, – pranešime spaudai po pataisų priėmimo Seime cituotas aplinkos ministras S. Gentvilas.
Svarbiausias pokytis – statinio ekspertizės rangovai tvirtina deklaracijas apie neypatingų statinių statybos užbaigimą. Šią funkciją ligi šiol vykdė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Kitas pokytis – patikslintos nebaigto statyti statinio registravimą ir perleidimą reglamentuojančios nuostatos, dalį valstybės teikiamų paslaugų perdavus statinio ekspertizės rangovams.
Anot ministerijos, kuri po pataisų priėmimo išplatino pranešimą spaudai, „statybos užbaigimo procedūros bus skaidresnės, paprastesnės ir ne taip ilgai užtruks“.
Iš STT – kritinės pastabos
Tačiau panašu, kad skaidrumo pasikeitus tvarkai ne tik kad nepadaugėjo, bet galbūt netgi sumažėjo. STT atliktame antikorupciniame vertinime – kritinės pastabos. Anot STT, nauja tvarka sudaro sąlygas korupcijai ir nesąžiningam elgesiui.
Teisinis reguliavimas pasikeitė nuo 2022 m. gegužės 1 d.
„Atsižvelgdami į pasikeitusį teisinį reguliavimą visuomenei aktualioje teisinių santykių srityje, ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, kurie nėra pašalinti, atlikome teisės aktų nuostatų, susijusių su statybos užbaigimo procedūromis surašant deklaraciją, antikorupcinį vertinimą. (...) Atlikus aukščiau minėtų teisinio reglamentavimo pakeitimų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusioje tvarkoje palikta galimybių neskaidriam procedūrų vykdymui ir sprendimų priėmimui“, - nurodė STT.
Aplinkos ministerijos inicijuotiems pokyčiams STT turėjo kritinių pastabų. Viena iš jų skamba taip: „Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnyje nepakankamai aiškiai apibrėžti atvejai, kada turėtų būti Inspekcijos patvirtinamas statybos užbaigimo aktas, kokiais atvejais privataus subjekto – statinio (dalies) ekspertizės rangovo – tvirtinama deklaracija apie statybos užbaigimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Statybos įstatyme atvejai, kada statyba turėtų būti užbaigiama surašius aktą arba deklaraciją, reikšmingai skyrėsi ir buvo aiškiai apibrėžti.“
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, visuomenės saugiam statinių eksploatavimui itin didelės reikšmės turinčios statybos užbaigimo procedūros ir funkcijų bei atsakomybių paskirstymo aspektai aukščiausios galios teisės akte neturėtų būti nustatyti nevienareikšmiškai ir neišsamiai, nes teisinio reguliavimo spragos vertinamos kaip papildomas korupcijos rizikos veiksnys.
Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, atribojant atvejus, kada statyba užbaigtina surašant statybos užbaigimo aktą arba tvirtinant deklaraciją, aiškiai įvardijant išimtis, jeigu tokių esama.
Be to, STT pažymėjo, kad deklaracijų apie statybos užbaigimą funkciją perdavus privatiems subjektams teisės aktuose nėra papildomai reglamentuoti galimų interesų konfliktų prevencijos aspektai.
Pavyzdžiui, nei Statybos įstatyme, nei Reglamente, nei Ekspertizės reglamente ar kituose teisės aktuose nėra numatytas apribojimas tai pačiai įmonei teikti statinio projekto, statinio (dalies) ekspertizės paslaugas ir vėliau tvirtinti deklaraciją apie to statinio statybos užbaigimą.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisinis reglamentavimas nereguliuoja interesų konfliktų prevencijos tarp ekspertizės rangovų ir statytojų.
(...) Tačiau pažymėtina, kad aukščiau minėtos nuostatos akcentuoja ekspertizės rangovo tiesioginio ryšio su statiniu draudimą, bet nėra reglamentuotas artimų ar glaudžių ryšių su statytoju nebuvimo privalomumas, todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, gali būti neužtikrinamas ekspertizės rangovo (subrangovo) tinkamo viešųjų ir privačių interesų derinimo įgyvendinimas, kadangi nėra eliminuojama statytojo galimybė statinio (projekto) ekspertizę, o nuo šių metų gegužės 1 d. – ir deklaracijos tvirtinimą – užsisakyti iš glaudžiais ryšiais, pavyzdžiui, giminystės, su juo susijusio asmens. Tokia situacija keltų abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados rezultatų objektyvumo ir skaidrumo“, - antikorupciniame vertinime pažymi STT.
Statybas galima priimti nenuvykus į vietą
STT vertinimu, manytina, kad tokia galimybė egzistuoja ir tvirtinant deklaraciją apie statybos užbaigimą, nes atnaujintas teisinis reguliavimas jokių apribojimų ar kriterijų dėl ekspertizės rangovo įmonės pasirinkimo ar jos pakeitimo nenumato.
„Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tokia situacija didina korupcijos pasireiškimo riziką ir neužtikrinimą, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą būtų patvirtinamos tik teisės aktų reikalavimus atitinkantiems statiniams.
Svarstytina, ar atsparumo korupcijai nepadidintų statybos užbaigimui ekspertizės rangovo skyrimas automatizuotu būdu (pagal analogiją su bylų paskirstymu teismuose), sukuriant papildomą funkcionalumą IS „Infostatyba“, iš Inspekcijos patvirtinto kompetentingų ekspertų sąrašo, užtikrinant interesų konflikto prevenciją“, - ataskaitoje nurodo STT.
Taip pat STT dėmesį atkreipė ir į kitą svarbią detalę. Atnaujintas teisinis reguliavimas nenumato įpareigojimo deklaraciją apie statybos užbaigimą tvirtinančiam subjektui įsitikinti, kad buvo pastatytas būtent tas statinys.
„Tokia situacija galimai neužtikrina, kad visi statiniai, kuriems pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma tvirtinti statybos užbaigimo akto, atitiks visus nustatytus reikalavimus. Korupcijos pasireiškimo ir teisės aktų reikalavimus ne visa apimtimi atitinkančių statinių „pridavimo“ riziką didina ir tai, kad atnaujintas teisinis reguliavimas nenumato papildomų privačių asmenų patvirtintų deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo kontrolės procedūrų“, - pažymėjo STT.
Galiausiai nurodoma, kad statybos užbaigimo procese dalyvaujančioms įmonėms trūksta kontrolės.
„Nei Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo, nei Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo nuostatos detaliau neatskleidžia būtent privačių subjektų vykdomų statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimo ypatumų, planuojamo patikrinti statinių ekspertizės rangovų skaičiaus, jų rizikingumo vertinimo kriterijų, taip pat patikrinimui organizuoti reikšmingo skundų skaičiaus ar pan. Viešai skelbiamuose Inspekcijos 2022 m. patikrinimų planuose taip pat nėra duomenų apie privačių statinio ekspertizės rangovų patvirtintų deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo patikrinimus“, - dėstoma STT ataskaitoje.
Be to, joje pažymima, kad statybos gali būti priimamos net nenuvykus į statybos vietą ir neapžiūrėjus, ar pastatyta tikrai tai, kas buvo numatyta statybos leidime.
„Pažymėtina ir tai, kad Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatyme numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, tikrinantis statybos užbaigimo procedūrų teisėtumą, be kita ko, prireikus, nuvykęs į vietą, apžiūri statinį ir palygina statinio projekte numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius. Taigi, net ir perpatikrinant privačių subjektų patvirtintas statybos užbaigimo deklaracijas nebūtinai vykstama į vietą įsitikinti, kad pastatytas statinys atitinka projekte, statybos leidime ir kituose dokumentuose įtvirtintus duomenis bei teisės aktų reikalavimus.
Be to, abejonių dėl Inspekcijos vykdomos statybos užbaigimo procedūrų valstybinės priežiūros efektyvumo bei atsparumo korupcijai kelia ir Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas, atlikdamas statybos užbaigimo procedūrų teisėtumo patikrinimą, turi teisę statytojui (užsakovui) ir (ar) kitiems subjektams pateikti privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybos užbaigimu susijusius dokumentus. Minėtos nuostatos loginė konstrukcija suponuoja, kad kontrolės metu gali būti net nepatikrinami visi būtini dokumentai“, - nurodė STT.
Statybos užbaigimas pabrango 14 kartų
Delfi panašiai kalbėjo ir ką tik statybas pabaigęs verslininkas iš Vilniaus. Savo tapatybės viešinti nenorėjęs statytojas nurodė, kad dabar jis sumokėjo daugiau nei tūkstantį eurų.
„Anksčiau deklaracijos nekainuodavo nė 100 eurų. Dabar, kai ši prievolė perduota verslui, kainos staiga šoktelėjo. Ir be 1000 eurų nelabai kas nori daryti. Verslas pinigaujasi, o valstybė tiesiog žiūri. Nėra jokių saugiklių“, - teigė vilnietis.
Į stiprų kainų brangimą dėmesį atkreipė ir STT.
„Įsigaliojus naujai tvarkai dėl statybos užbaigimo patvirtinant deklaraciją viešojoje erdvėje pasirodė statytojų nusiskundimų, kad statybos užbaigimas patvirtinant deklaraciją pabrango keliolika kartų – nuo keliasdešimt iki nuo kelių šimtų iki daugiau kaip pusantro tūkstančio eurų“, - rašoma STT ataskaitoje.
Taigi, STT vertinimu, šios kainos galėtų būti reguliuojamos.
„Įvertinus analizuojamą procedūrą reglamentuojančius teisės aktus nustatyta, kad nėra patvirtinta deklaracijos apie statybos užbaigimą procedūros kainos apskaičiavimo metodika. Atsižvelgiant į tai, kad ši procedūra gali būti laikoma valstybės deleguota funkcija, manytina, jos kainos, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, galėtų būti reguliuojamos“, - teigiama STT ataskaitoje.
Galiausiai STT Aplinkos ministerijos inicijuotus pakeitimus įvertino štai taip: „Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad analizuotų teisės aktų nuostatos gali sudaryti sąlygas jas taikyti nevienareikšmiškai, sudaryti sąlygas nesąžiningiems ar neskaidriems sprendimams priimti, todėl tikslintinos pagal pateiktas pastabas.“
Aplinkos ministerija sudarė darbo grupę
Aplinkos ministerija gavo STT įpareigojimą per du mėnesius atsakyti į STT atliktą vertinimą ir nurodyti, ką ketina keisti.
STT atstovė Julija Gorovniovaitė Delfi teigė, kad STT atsakymo iš Aplinkos ministerijos dar negavo.
Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė teigė, kad ministerija susipažino su STT pastabomis ir suformavo darbo grupę, kuri turės pateikti pasiūlymus, kaip spręsti esamą situaciją.
„Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl statybų užbaigimo tvirtinimo funkcijos perdavimo privatiems subjektams ir Vilniaus miesto savivaldybės veiklos organizuojant statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, suformavo darbo grupę teisės aktų pakeitimams parengti. Šiuo metu nagrinėjami darbo grupės pasiūlymai“, - teigė L. Pilkienė.
