aA
Pastaruoju metu partijos bando rasti sutarimą ne tik dėl gynybos, bet ir dėl užsienio politikos. Visgi, nors dalis politikų sako, kad dėl esminių gairių jau kone sutarta, opozicinės partijos dokumento dabartine forma nepasirašytų. Priekaištų opozicija negaili dėl teksto ilgio bei per didelio kiekio deklaratyvių, ideologinių formuluočių. Kritikuojamas ir santykių su Kinija bei Rusija apibrėžimas.
Susitarimas del užsienio politikos
Susitarimas del užsienio politikos
© DELFI / Julius Kalinskas

Delfi gavo projekto Dėl 2023-2030 metų Lietuvos užsienio politikos ir jos įgyvendinimo juodraštį. Paskutinės redakcijos jame darytos gegužės 6 dieną.

Susitarimo preambulėje pabrėžiama, kad „pagrindinė egzistencinė ir ilgalaikė grėsmė mūsų saugumui – agresyvi, autokratinė, poimperinė Putino Rusija ir jos satelitė – Lukašenkos Baltarusija“.

„Šių autoritarinių režimų elgesys įrodo, kad, globaliam demokratijų aljansui laiku nesustabdžius tokių valstybių vidinių autokratinių tendencijų, ilgainiui jos tampa tarptautinėmis agresorėmis“, – rašoma projekte.

Jame taip pat akcentuojama, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – geopolitinių užmačių turinčių autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolę pasaulinę tvarką“.

Susitarimas del užsienio politikos
Susitarimas del užsienio politikos
© DELFI / Julius Kalinskas

Paluckas: projekte yra ir techninių, ir fundamentalių bėdų

Kaip Delfi komentavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas, projektas pirmiausia turėtų būti mažesnis apimtimi.

„Vengiant ideologinių formuluočių – mes juk iš skirtingų stovyklų ateiname. Ten prirašyta įvairiausių techninio pobūdžio projektų, kurie yra įgyvendinami, kurie bus įgyvendinti jau šiais ar kitais metais: pavyzdžiui, dėl sinchronizacijos. Dėti tai į susitarimą, kuris skirtas iki 2030 metų, tiesiog neprasminga“, – paaiškino politikas.

Didesnė bėda, pasak jo, – fundamentali: kaip apibrėžiamas Lietuvos bei Europos santykis su nedemokratiniais režimais.

„Yra vienas momentas, kur Rusija ir Kinija yra formuojamos kaip viena blogio ašis. Čia yra esminė klaida, nes visas pasaulis – ir JAV, ir Europa – deda visas pastangas, kad tokia ašis nesusiformuotų, nes Rusija su Kinija yra baisus, pavojingas derinys. Tuo tarpu tik Rusija yra baisus, bet dalinai mažiau pavojingas darinys.

Kiek matome iš istorijos, jei ją dar sugebame prisiminti, tai Sovietų sąjunga itin nusilpo ir prarado savo pasaulinę galią tada, kai amerikiečiai, pasinaudoję jų vidiniais konfliktais, sugebėjo perskelti komunistinę Kiniją. (…) Mūsų tikslas taip pat turi būti skirtingas greitis santykiuose su šiais dviem režimais“, – akcentavo G. Paluckas.

Socialdemokratas taip pat atkreipė dėmesį, kaip apibrėžiami santykiai su Kinija ir Taivanu.

Viename iš tikslų nurodoma siekti „Lietuvos santykius su Kinija plėtoti ES kontekste; siekti, kad ES santykiai su sistemine varžove Kinija remtųsi objektyviu situacijos vertinimu, juose laikytis demokratijos, aplinkosaugos, socialinių, sąžiningos ekonominės veiklos bei žmogaus teisių standartų; gerbti Vienos Kinijos politiką ir skatinti Kiniją gerbti jos pačios prisiimtą įsipareigojimą įgyvendinti principą „viena Kinija, dvi sistemos“.

Keliais punktais žemiau įvardijamas tikslas dėl Taivano: „Toliau stiprinti politinius, kultūrinius, ekonominius ir prekybinius ryšius su Taivanu, ypač su jo aukštųjų technologijų sektoriumi; šiuos ryšius plėtoti per strateginę partnerystę su JAV“.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Akivaizdu, jog nuomonės iš esmės išsiskiria. Tie prieštaringi teiginiai... viename rašome, kad gerbiame „Vienos Kinijos“ politiką, o kitoje kalbame apie Taivano demokratinę teisę spręsti. Tokių dviprasmybių negali būti“, – pabrėžė G. Paluckas.

Politikas pastebėjo ir punktą, kuriame nurodyta, jog Lietuvos interesas – demokratinė ir europietiška Baltarusija.

„Kalbant apie europietišką, tai aš labai abejoju, ar Baltarusija turi tokį norą ir poreikį, žinant ten visuomenės nuotaikas ir sociologines apklausas. Todėl čia reikėtų laikytis tos nuostatos, kuri pas mus galiojo dvidešimt metų: pirmiausia – savarankiška, nepriklausoma, o tada jau visi kiti iš to išplaukiantys dalykai“, – akcentavo socdemas.

Galiausiai G. Paluckas turėjo kritikos ir kaip projekte aprašomas pačios Europos vaidmuo.

„Ta strateginė autonomija, apie kurią šneka prancūzai, vokiečiai, čia yra kažkokia sąlyginė – tol, kol tai neprieštarauja JAV interesams. Ekonominė, prekybinė politika ir prekybiniai karai yra absoliučiai normalus dalykas“, – sakė politikas.

G. Paluckas teigė, kad partija svarstys, ar palaikyti tokio teksto susitarimą, tačiau tokias perspektyvas, neslėpė politikas, jis vertina menkai.

Mitalas: projektas yra smarkiai patobulėjęs

Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad parengtas projektas yra daug geresnis nei pradinis jo variantas.

„Aš džiaugiuosi, kad tame projekte atsirado labai aiškus santykis su Baltarusija – Lietuvos kryptis santykiuose, ko anksčiau nebuvo. Labai aiški europinė dimensija, ne tik su JAV, kas dabar yra ant bangos, įvertinant mūsų saugumo padėtį, bet ir Lietuvos vieta ES“, – Delfi sakė parlamentaras.

Jis pasidžiaugė, kad Laisvės partijos siūlymu buvo performuotas punktas dėl santykių su Rusija.

„Iš tam tikrų procesinių veiksmų, ką darome, iškėlėme labai aiškius tikslus, kada su Rusija būtų vėl įmanoma Lietuvai kalbėtis ir ką reiškia ta „deputinizacija“, – pastebėjo V. Mitalas.

Politiko teigimu, susitarimas darbo grupėje dėl šio projekto atsirado netgi anksčiau nei dėl nacionalinio saugumo.

„Tai labai geras dalykas – to reikėjo, kada prezidentas su konservatoriais pradėjo veltis į kažkokius užsienio politikos klausimus. Dabar jis pasiektas. Nemanau, kad ten yra dalykų, dėl ko opozicija iš tikrųjų, argumentuojant gali dalykiškai nepritarti“, – komentavo Laisvės partijos frakcijos seniūnas.

V. Mitalas akcentavo, kad šis susitarimas apibrėžia Lietuvos kryptį ne keliems, bet net septyneriems metams.

„Dėl to kai kurie dalykai turi būti atspindėti“, – atsakydamas į opozicijos priekaištus dėl kai kurių smulkmeniškų aspektų paaiškino Seimo narys.

Vytautas Mitalas
Vytautas Mitalas
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis išreiškė viltį, kad Lietuva judės linkme, panašia į Švedijos, kur partiniai susitarimai turi didelę reikšmę, nes tai didina valstybės nuspėjamumą, keičiantis valdžios kadencijoms.

„Tokioje srityje kaip užsienio politika, tas yra visiškai būtina“, – akcentavo V. Mitalas.

Politiko vertinimu, Kinijos ir Rusijos, kaip grėsmę keliančių šalių, nereikėtų atskirti.

„Rusija su Kinija yra viename „priešų katile“, dėl to, kad jos labai aktyviai bando dabar pasauliui rodyti, kad ne demokratija, o autokratija grįstas valdymas ir apskritai režimai turi viršenybę prieš demokratinius. Šiuo požiūriu tai yra labai panašios temos, kurios neigia liberalios demokratijos, paremtos žmogaus teisėmis, principus ir bando sukurti tokią pasaulio tvarką labai aktyviai, skirtingais metodais“, – sakė parlamentaras.

V. Mitalas, kalbėdamas apie tai, taip pat priminė, kad Valstybės saugumo departamento paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Kinija ir Rusija yra įvardijamos kaip grėsmės Lietuvos saugumui.

„Man atrodo, kad yra labai aišku, jog šiuo požiūriu į jas turi būti žvelgiama panašiai“, – pridūrė jis.

Demokratai tokio projekto nepalaikys

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad partijos valdyba, apsvarsčiusi dabartinį projektą, nusprendė jo nepasirašyti.

„Tai yra dokumentas, persmelktas nesuprantamų ideologinių nuostatų. Kalbama apie liberalios demokratijos vertybes, nors demokratija gali būti liberali, konservatyvi: yra demokratija arba ne demokratija“, – akcentavo buvęs premjeras.

Jis antrino G. Paluckui, kad projekte pridėta daug nelabai reikšmingų frazių ir smulkmeniškų punktų, kurių nereikėtų dėti į partinio susitarimo tekstą.

„Preambulė didesnė už patį susitarimą kelis kartus, yra tokių nesuprantamų dalykų. Pagrindinis dalykas, kas mums kliūna, tai užsienio politikoje esminis akcentas šiaip yra Lietuvos Respublikos ir jos žmonių interesai – Lietuva pirmiau, o čia, deja, mes esame išplauti, esame kažkur. Vos ne satelitu esame padaryti kažkokių bendrų, labai svarbių, aišku, europinių integracinių procesų, vertybių – mes to nekvestionuojame, bet turime akcentuoti, kad mūsų valstybės interesai, mūsų žmonių interesai yra prioritetas“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Politiko teigimu, nemažai punktų yra netinkami partinio susitarimo formatui, nes tiesiog yra techniniai. Pavyzdžiui, jame kalbama apie tarppartinių darbo grupių sudarymą, ruošiantis NATO viršūnių susitikimui 2023 metais.

„Palaukite – jokių tarppartinių grupių nereikia. (…) Čia iš viso yra nesusipratimas: Vyriausybė koordinuos tuos dalykus, yra vyriausybinės darbo grupės ir ten žmonės dalyvaus“, – sakė Demokratų sąjungos lyderis.

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI / Andrius Ufartas

S. Skvernelis antrino ir kritikai, nukreiptai į santykių su Kinija bei Rusiją apibrėžimui.

„Taip, mes siekiame ir norime Rusijos kaip demokratinės valstybės, bet mes nežinome, kas bus, ką Rusijos žmonės nuspręs, o dabar sąlyga kažkokiam dialogui – Putino pašalinimas, kas turbūt yra natūralu, bet jis gali būti padarytas įvairiai. Šalies deputinizacija – jei įvyksta Rusijoje demokratiniai rinkimai, pakeičiamas režimas, išrenkama demokratinė vyriausybė ir vis tiek su ja negalime bendrauti? Ką reiškia deputinizacija? Jokio turinio neatskleista“, – komentavo politikas.

Jis akcentavo ir prieštaravimą tarp santykių su Kinija bei santykių su Taivanu apibrėžimų.

„Akcentuojame Taivano politinius, ekonominius, kultūrinius ir prekybinius ryšius. Politinius – netinka. Taip, mes galime stiprinti kultūrinius, ekonominius, prekybinius ryšius“, – Delfi sakė S. Skvernelis.

Vakarykštės darbotvarkės dalimi jis įvardijo ir susitarime numatytą Astravo atominės elektrinės klausimą.

„Nuolatos kelti Astravo AE saugumo klausimą Tarptautinės atominės energijos agentūroje (TATENA) ir kitais tarptautiniais formatais; įgyvendinant Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, siekti nesaugios Astravo AE veiklos sustabdymo“, – taip šis klausimas apibrėžiamas susitarime.

S. Skvernelis akcentavo kritikos turįs ir dar keliems nurodomiems tikslams – „suburti istorinę Lietuvos aristokratiją“ bei palaikyti referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.

„Kai matome karo situaciją, kyla natūralus klausimas: ar tie, kurie turės antrą pilietybę, turės prievolę ginti valstybę, mokėti mokesčius, ar jie tik nori dalyvauti rinkimuose ir mums išrinkti valdžią?“, – svarstė politikas.

„Visko per daug prirašyta, daug tuščių deklaracijų, primesti liberalios Vakarų demokratijos arba liberalizmo principai. Mes parašysime dar savo siūlymus, bet tokio susitarimo tikrai nepasirašysime“, – sakė S. Skvernelis.

Lopata: jei pradėsime eiti į konceptualias diskusijas, jos gali trukti labai ilgai

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata teigė, kad projekto apimtis yra gana didelė, nes brėžiama ilgalaikė perspektyva.

„Toje perspektyvoje gali būti nekonkretumų, bet, kita vertus, yra labai praktinių ir konkrečių dalykų: pavyzdžiui, 2023 metai ir NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Dėl sąvokų – bandėme jas glūdinti kiek įmanoma, bet jei yra liberalioji demokratija kaip tokia, tai ar liberalizmą išbrauksi, ar ne? Neišbrauksi“, – sakė parlamentaras.

Jis pakomentavo oponentų kritiką dėl santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimų.

„Mano supratimu, ten viskas tvarkingai sudėliota“, – teigė R. Lopata.

Seimo nario teigimu, jei bus pradėta eiti į labai konceptualias diskusijas, tai jos gali ilgai ir nesibaigti.

„Pavyzdžiui, mes matome, kad pasaulis žengia į fazę: demokratija prieš autoritarizmas. Jei pradėsime gilintis į konkrečią situaciją, tai Indija, skaitlingiausia demokratija pasaulyje, yra su rusais. Jei pradėsime matyti taip, diskusijos nesibaigs“, – paaiškino politologas.

„Kai kurie turėjo klausimų, kaip suderinti pragmatizmą ir vertybes. Atsakymas ten pateiktas labai paprastai: ir tas, ir tas yra mūsų nacionalinis interesas. Štai ir viskas“, – tęsė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas.

Raimundas Lopata
Raimundas Lopata
© DELFI / Karolina Pansevič

R. Lopata teigė, kad logiška įtraukti klausimus, kurie oponentų buvo įvardijami kaip per daug smulkmeniški. Pavyzdžiui, dėl siekio suburti istorinę Lietuvos aristokratiją.

„Mes turime aristokratiją. Gal nesuprato, kas tai yra, kadangi nežino tų procesų: tas procesas buvo užvestas 2006-2007 metais, kai vienas po kito važinėjo mūsų didikai, kurie turi įtakos sprendžiant politinius klausimus Europoje ir netgi pasaulyje. Turima omenyje tai, kad šį procesą reikia atgaivinti ir turėti savo lobius Europoje“, – paaiškino parlamentaras.

„Gali būti, kad kai kur per detalu. Pavyzdžiui, kur kalbama apie mūsų pirmininkavimą, kokias koalicijas reikia kurti – gyvenimas iš tikrųjų labai greitai verčiasi ir tos koalicijos šiandien atrodo tokios, o artėjant 2027, gali atrodyti kitokios – dėl šito galima ginčytis, galima trumpinti“, – taip pat sakė R. Lopata.

Jo vertinimu, pats partinio susitarimo formatas yra naudingas, nes yra proga skirtingų politinių jėgų atstovams pasikalbėti, padiskutuoti.

„Buvo smagu pažiūrėti, kaip mūsų kolegos, kurie nedalyvauja užsienio politikos formavime ar tokių klausimų svarstyme, žiūri į šiuos reikalus“, – teigė parlamentarais.

„Laukiame galutinių pastabų iš partnerių, procesas sukasi. Aš manau, kad jei kas nepasitrauks, o jei ir pasitrauks, teks apsieiti be jų, tai galbūt būtų birželio vidurys, panašiai, kai vyks ir nacionalinio saugumo susitarimo pasirašymas“, – pridūrė R. Lopata.

Neaišku, ar susitarimą pasirašys „valstiečiai“: dar reikia padirbėti

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Giedrius Surplys teigė, kad partija turi tris esmines pastabas, kurias įvardijo ir kitų opozicinių partijų atstovai.

„Visų pirma mums netinka Kinijos prilyginimas Rusijai preambulėje bei visko surašymas apokaliptiniu scenarijumi, kad Rusija ir Kinija kovoja prieš demokratinį pasaulį – turint omenyje tai, ką dabar Putinas daro Ukrainoje su karo nusikaltimais ir genocidu, lyginti Kiniją su šia hyperagresyvia valstybe, mano galva, yra ne visiškai teisinga“, – akcentavo politikas.

G. Surplys teigia siūlantis formuluotę keisti nepaneigiant autoritarizmo ir demokratijos susidūrimo, tačiau neprilyginant Kinijos su Rusija.

„Tai leistų, mano galva, rasti susitarimą“, – sakė LVŽS narys.

Jo vertinimu, yra pasiektas neblogas kompromisas, kad Lietuva turėtų savo santykius plėtoti su Kinija ES kontekste, bet, pasak G. Surplio, reikėtų Kiniją įvardinti kaip strateginę varžovę.

„Pati ES taiko platesnę sąvoką ir apibrėžia, kad Kinija neišvengiamai yra derybų partneris, ekonominė konkurentė ir strateginė varžovė. Siūlome, kad taip ir būtų įvardinta mūsų susitarime“, – paaiškino politikas.

G. Surplys antrino kolegoms, kad dėmesio Taivanui susitarimo projekte skiriama per daug reikšmės.

„Mes siūlome išbraukti, kad santykius su Taivanu turime vykdyti strateginės partnerystės su JAV kontekste. Mano galva, mes turėtume vystyti tokius santykius, kurie reikalingi Lietuvos nacionaliniams interesams užtikrinti bei vykdyti nepriklausomą užsienio politiką“, – akcentavo jis.

Giedrius Surplys
Giedrius Surplys
© DELFI / Andrius Ufartas

„Valstiečiai“ taip pat, kaip sakė partijos atstovas, norėtų, kad punkto apie tautinių mažumų garantijas apskritai nebūtų, nes tai yra labiau vidaus politikos klausimas.

„Visgi, kompromiso vardan, siūlome supaprastintą formuluotę, įtraukiant tautinių bendrijų sąvoką, kuri atitinka mokslo kalbą“, – sakė G. Surplys.

Pašnekovas pripažino, kad jį labiausiai neramina valdančiųjų sakymai, jog sutarimas jau pasiektas.

„Čia yra ne Vyriausybės programa rašoma, ne partijų programos, o susitarimas. Turime pasiekti tokį tekstą, kuris būtų patogus tiek valdantiesiems, tiek opozicijai. Manyčiau, kad dar turime padirbėti, glūdindami nuostatas, kad jos nebūtų kažkieno ideologijos ar pasaulėžiūros įžodinimas“, – akcentavo LVŽS narys.

Jo kolega, Seimo narys Dainius Gaižauskas kiek anksčiau buvo pareiškęs, kad „valstiečiai“ nepasirašys nei susitarimo dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, nei susitarimo dėl užsienio politikos, jei bus priimti Civilinės sąjungos ir valstybės vadovo statusą profesoriui Vytautui Landsbergiui suteikiantys įstatymo projektai.

„Mano didžiausias noras būtų, kad partijos rastų tą sutarimą ir nebepasikartotų situacija, kai prezidentas nežino, ką veikia užsienio reikalų ministras, ministras nederina veiksmų su prezidentu, kai partijos nežino, kodėl mes atidarome Taivaniečių atstovybę, o ne tokią kaip visame pasaulyje. Mano noras yra, kad mes sutartume ir užsienio politika grįžtu ten, kur visą laiką buvo, kai Lietuva garsėjo savo vieninga užsienio politika“, – komentavo G. Surplys.

Pavilionis nesutinka su opozicijos priekaištais: priminė anksčiau pasirašytą deklaraciją

Buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Žygimantas Pavilionis sakė, kad pats asmeniškai diskusijose dėl susitarimo nedalyvauja, tačiau akcentavo, kad, vertindamas asmeniškai, yra nustebęs dėl pačio susitarimo didesnio poreikio ir opozicijos priekaištų.

„Dar kadencijos pradžioje mes kartu, bendrais parašais frakcijų lyderiai pasirašė deklaraciją dėl užsienio politikos tęstinumo, kur, tiesą pasakius, buvo daug radikalesni pareiškimai ir niekam tai nekėlė jokių problemų“, – pastebėjo politikas.

Jis priminė, kad Vyriausybės programa, kurioje buvo aiškiai pasakyta apie Baltarusiją ir Taivaną, Užsienio reikalų komitete buvo patvirtinta vienbalsiai, pritariant dalyvavusiems opozicijos atstovams.

„Manau, kad visi šie klausimai yra labai dirbtiniai. Net įtarčiau, kad jie yra atgarsiai gėdingų Šeimos maršų, kuomet visi šie maršiečiai, kartu su sukilusiais migrantais ir Kinija, tuo pat metu šturmavo Seimą bei iškėlė labai daug įtartinai geopolitinių klausimų: draugaukime su Lukašenka, su Putinu, su Pekinu. Niekada neužmiršiu šių pareiškimų“, – sakė Ž. Pavilionis.

Tokius pareiškimus, pasak Seimo nario, atkartojo nemažai opozicijos lyderių.

„Po to jie skambėjo per Sausio 13-ą dieną vėl, kai maršiečiai paskutinį kartą cyptelėjo. Po to, aišku, prasidėjus karui, buvo žmonėms gėda tuos klausimus kelti, matant, kad iš esmės tokiu atveju atsistotų agresoriaus pusėje. Dabar bando visokiais nevykusiais būdais kelti tuos klausimus, kurie tiesiog yra neprofesionalūs, o kai dar susiejami su partneryste, tai ima juokas per ašaras, žinant, kad Putinas labai gerai vartoja tuos vertybinius klausimus“, – tvirtino politikas

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Andrius Ufartas

Ž. Pavilionis teigė, kad opozicijai reikėtų pažiūrėti į dokumentus, kuriuos ne kartą yra patvirtinę ir „nemaišyti pelų su grūdais“.

„Jei nori dar kartą patvirtinti tai, ką Seimo pradžioje visi patvirtinome, patvirtinkime, bet jei tai bus bandymas išardyti mūsų vienybę, ko labai siekia tam tikros autokratinės sostinės, nes pralošia savo karus ir mūšius, tai to tikrai nepavyks padaryti“, – akcentavo TS-LKD narys.

Jis pakomentavo ir opozicijos siūlymus labiau orientuotis į Lietuvos visuomenės gerovę, o ne vien kaip į integralią europinę dalį.

„Tipiškas putinistinis teiginys, kurį seniai Kremlius naudoja mūsų tarpe, naudojamas labai plačiai ir visose kitose euroskeptiškuose judėjimuose, bet noriu pabrėžti, kad narystė ES bei NATO buvo ir lieka mūsų strateginis, visų partijų tikslas jau trisdešimt metų. Ačiū Dievui, mes jį pasiekėme, nes jei būtume klausę pono Karbauskio ir kitų, prieštaraujančių narystei NATO, tai šiandien būtume tokio situacijoje, kurioje atsidūrė gyventojai Bučoje“, – pridūrė Ž. Pavilionis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
2.6341

Top naujienos

Landsbergis – apie jam suteiktą statusą: Lietuva galų gale susitvarkė (13)

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė valstybės vadovo statuso suteikimui Aukščiausiosios...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Šaltasis frontas išstums tropinį orą iš Lietuvos: liūčių išvengs tik viena Lietuvos dalis

Šeštadienį per Lietuvą lėtai slinks šaltasis atmosferos frontas, kuris jau išstums karštą...

JAV žvalgyba praneša: Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos (3)

JAV žvalgyba mano, jos Rusijos vadovo artimiausio metu tikslas – sustiprinti pozicijas Donbase...

Delfi PliusVytenis Miškinis

Po košmariškos mirties – netikėta atomazga: dalis žmogaus suvalgyta, o kaltų nėra

Po beveik metus trukusio tyrimo dėl kraupios vyro mirties Šalčininkų rajone, Šaulių kaime,...

Festivalyje Lenkijoje kilo milžiniška audra: raginama nepanikuoti, evakuojami tūkstančiai žmonių, tarp jų – begalė lietuvių

Penktadienio vakarą Gdynioje vykstančio festivalio „ Open'er “ erdvę užklupo didžiulė...

Puolimo akcentais suabejojęs Maksvytis: kritiniu momentu galima pasitikėti Brazdeikiu

Ketvirtame kėlinyje dviženkliu skirtumu atsilikusi Lietuvos krepšinio rinktinė grėsmingai krypo...

Delfi PliusGintarė Bakūnaitė

Lietuvė emigrantė eidama į darbą dingo lyg į vandenį: žudikas aukos kūną furgone vežė per visą Europą

2011 metų rugpjūtį Didžiojoje Britanijoje netikėtai dingusios lietuvės Vitalijos istorija...

Pavyzdinės lietuvių serijos vos nesugadino Eurolygos žvaigždės siautulys Bulgarijoje (2)

Lietuvos krepšinio rinktinė toliau žygiuoja be kluptelėjimų pirmame pasaulio čempionato atrankos...

Karas Ukrainoje. Rusijos naikintuvai apšaudė Gyvatės salą uždraustomis bombomis (1)

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...