36 parlamentarai paprašė ištirti, ar Seimo statuto nuostata, numatanti, kad "jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu" neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Be to, klausiama, ar tai neprieštarauja Konstitucijos normai, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
Pareiškėjo – Seimo atstovais procese paskirti socialdemokratai Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas. Būtent socialdemokratų iniciatyva buvo surinktas reikiamas kiekis parašų po kreipimusi.
Pasak KT atstovės spaudai Ramunės Sakalauskaitės, priėmus šį prašymą, KT nagrinėjimo laukia 69 prašymai.
Seimas, susipainiojęs Statuto nuostatose dėl laikinųjų komisijų formavimo, artimiausiu metu rengiasi kreiptis į KT, kad šis padėtų išspręsti paaiškėjusią koliziją.
Antradienį po pateikimo buvo pritarta nutarimo projektui, kuriuo dėl dviejų Statuto straipsnių neatitikimo būtų kreipiamasi į KT. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko socialliberalo Algirdo Monkevičiaus, "darbiečio" Skirmanto Pabedinsko, socialliberalės Nijolės Steiblienės ir liberalės Dalios Teišerskytės parengtą projektą planuojama priimti kitą savaitę.
Agituodamas balsuoti už projektą, A.Monkevičius teigė, kad jei į KT kreiptųsi Seimas, o ne parlamentarų grupė, prašymas būtų nagrinėjamas be eilės. Priešingu atveju procesas esą užtruktų metus ar porą.
Tokią poziciją palaikė ir socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Anot jo, pradėjus nagrinėti Seimo narių grupės prašymą būtų toliau eskaluojama ši problema, bandoma kurti naujas komisijas ir blokuojamas jų formavimas. „Būtų gerai, kad Seimas vieningai nubalsuotų už kreipimąsi ir vėliausiai apie sausio vidurį jau turėtume atsakymą. Galėtume kokį mėnesį pakentėti be komisijų“, - DELFI ketvirtadienį sakė parlamentaras.
A.Monkevičius neslėpė žinojęs apie surinktus parašus, tačiau gerokai nustebo, kad ši iniciatyva jau pasiekė KT. Kaip jis teigė DELFI, gerokai efektyviau būtų kreiptis visam Seimui, o ne grupei parlamentarų. Todėl socialliberalas sakė sieksiąs, kad būtų priimtas jo parengtas nutarimas ir KT imtųsi nagrinėti šį prašymą be eilės.
„Nuo kada Seimo narių grupei draudžiama kreiptis į KT? – klausimu į DELFI klausimą, kodėl nesulaukta parlamento nutarimo, atsakė J.Sabatauskas. - Mes turime tokią teisę ir jam pasinaudojome. Mums kilo abejonių, ir, kad netrukdytume Seimo, jomis pasidalinome su KT“.
J.Sabatauskas atmetė įtarimus, esą taip bandoma pristabdyti galimybę kaip įmanoma skubiau panaikinti Statuto straipsnių koliziją. Pasak socialdemokrato, įstatymuose nėra nurodyta, kad Seimo kreipimasis nagrinėjamas be eilės – tiesiog yra nusistovėjusi tokia tradicija. Tačiau jei Seimas vis dėlto nuspręstų kreiptis į KT, abu prašymai esą galėtų būtų sujungti.
„Tačiau yra vienas nepatogumas – kai į KT kreipiasi Seimas, atitinkamas Statuto straipsnis nustos galios, kol negaunamas atsakymas. Jei tai daro parlamentarų grupė, straipsnis galioja toliau“, - paaiškino J.Sabatauskas.
Statuto straipsnių neatitikimas paaiškėjo, kai Seime buvo atsisakyta sudaryti laikinąsias komisijas premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo skaidrumui ir užsienio reikalų ministro Antano Valionio praeičiai tirti.
Opozicijos manymu, laikinosios komisijos turi būti suformuojamos pagal Statuto straipsnį, numatantį, kad jos privalomai sudaromos surinkus ne mažiau nei ketvirtadalio - 36 Seimo narių parašus. Tokios tradicijos buvo laikomasi iki šiol. Valdantieji remiasi kitu straipsniu ir tvirtina, jog tokios komisijos gali būti sudaromos tik balsuojant, t. y. Seimui "pripažinus būtinybę".