Už S. Šedbaro kandidatūrą balsavo 85 tautos atstovai, prieš buvo 38, 10 politikų balsuodami susilaikė.
Ketvirtadienį per Seimo posėdį kalbėjusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė pasisakė prieš S. Šedbaro skyrimą į KT.
„Tikrai neturiu jokių pastabų kolegos S. Šedbaro profesionalumui. Manau, tikrai niekas tuo neabejoja, bet, manau, visi suprantame, kokia regimybė yra kuriama, kada aktyvus politikas eina į Konstitucinį Teismą. Ne gana to – politikas, kuris labai ilgą laikotarpį Seime priiminėjo būtent sprendimus dėl įstatymų konstitucingumo“, – dėstė ji.
Seimo konservatorius parlamentarė paragino savęs paklausti, kaip atrodys, kai demokratinėje valstybėje politikas be jokio atšalimo laikotarpio taps teisėju ir vertins savo paties ir savo partijos atstovaujamus projektus.
Seimo konservatorius Jurgis Razma teigė besidžiaugiantis, kad ir opozicijos atstovai pripažįsta aukštas S. Šedbaro kompetencijas.
„Aš manau, tai – svarbiausias momentas skiriant kandidatą į tas pareigas“, – sakė jis.
J. Razmos įsitikinimu, S. Šedbaras tapęs KT teisėju gebės būti nešališkas.
„Negi įsivaizduojam, kad jis dirbs kažkaip vykdydamas partijos nurodymus? Tuo labiau, kai jis ir dabar ilgą laiką nėra partijos narys. O tai, kad jis pats kaip Seimo narys yra dalyvavęs priimant kai kuriuos įstatymus, aš manau, irgi neapriboja <...>. Manau, ne daug mes Lietuvoje turim tokių galimų kandidatų, kurie būtų su tokia kompetencija“, – kalbėjo jis ir ragino opozicionierius balsuoti pagal sąžinę.
Seimo „valstiečio“ Giedriaus Surplio nuomone, valdančiųjų noras paskirti S. Šedbarą į KT neprisideda prie pasitikėjimo Seimu ir valstybe.
„Konstituciniam Teismui yra keliami aukščiausi objektyvumo reikalavimai. Konstituciniam Teismui, kaip, beje, ir mums politikams, galioja net regimybės dėl viešųjų ir privačių interesų prevencija. Tai, ką mes šiandien tiesiog darome, tiesiog prastumiame į Konstitucinį Teismą savo narį“, – komentavo Seimo narys ir leido suprasti netikintis, kad S. Šedbaras, tapęs KT teisėju, dirbs objektyviai.
Buvęs konservatorius, Mišrios Seimo narių grupės narys Mykolas Majauskas teigė galintis pasakyti, kad S. Šedbaras yra darbštus, sąžiningas ir principingas žmogus ir, jo nuomone, turi tinkamas kompetencijas dirbti KT.
„Tikrai palaikysiu gerbiamą Stasį ir, kiek teko klabėti su eile skirtingų opozicijos ir mažumos atstovų, taip pat girdžiu žmonių palaikymo balsus“, – teigė M. Majauskas.
S. Šedbario kandidatūrą į KT teisėjus pateikė buvusi laikinoji LAT pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Į KT teisėjus paskirti ir Davulis, Gutauskas
Seime politikai jo kandidatūrą ir anksčiau vertino skirtingai: vieni tikino, kad S. Šedbaro kvalifikacija ir kompetencijos yra tinkamos darbui KT, kiti aiškino, kad parlamentaras labai lanksčiai skaito Konstituciją, kad jam, dirbančiam su konservatoriais, reikėtų atšalti prieš imantis pareigų KT.
Pats S. Šedbaras tvirtino, kad, turėdamas galimybę eiti KT teisėjo pareigas, tą darytų sąžiningai ir nešališkai, pažymėjo, kad ketvirti metai yra sustabdęs narystę konservatorių partijoje ir jam atšalti nereikia.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, į pareigas KT S. Šedbarą pasiūlė ne koalicijos bendražygė Seimo pirmininkė, o LAT laikinoji pirmininkė, nes esą taip siekta sumėtyti pėdas ir sudaryti įspūdį, kad S. Šedbaro skyrimas nėra politinis.
Pasak leidinio, Seimo pirmininkė nesutiko teikti S. Šedbaro kandidatūros, nors pastarasis primygtinai to reikalavo – esą kitaip gali įstrigti visas teisėjų korpuso atnaujinimas. Teigiama, kad tuomet ir buvo sugalvotas planas apsikeisti kandidatais.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neigė kam nors siūliusi S. Šedbaro kandidatūrą.
„Aš turėjau 5 kandidatus, iš kurių rinkausi ir tarp tų mano kandidatų nebuvo Stasio Šedbaro nė vienu momentu ir šios kandidatūros niekam nesiūliau. Pati išsirinkau Aurelijų Gutauską, dėl to, kad jo kompetencijos, man rodos, yra labai svarbios Konstituciniam Teismui ypatingai dabar, iš jo išeinant Vytautui Greičiui, kuris yra taip pat baudžiamosios teisės ekspertas“, – anksčiau žurnalistams Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį Seimas taip pat sprendė, ar į KT teisėjus paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską ir teisininką Tomą Davulį.
Seimas dėl jų kandidatūrų per svarstymą ir priėmimą nediskutavo, jie taip pat, Seimo narių balsų dauguma, paskirti KT teisėjais.
Už T. Davulį balsavo 114 parlamentarų, 7 pasisakė prieš, balsuodami susilaikė 13.
A. Gutausko skyrimą palaikė 131 Seimo narys, vienas balsas buvo prieš ir vienas parlamentaras susilaikė.
KT sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai, KT kas treji metai pagal įstatymus turi būti atnaujinamas trečdaliu narių.
KT teisėjus skiria Seimas, balsavimas dėl jų – slaptas.
