R. Valatkos nuomone, nebūtų teisinga lyginti Nausėdos ir Šimonytės reitingų. Teisinga būtų lyginti Šimonytės reitingą su buvusio premjero reitingais po tam tikro laiko.
„Mano galva, su kiekvienais metais darosi vis kebliau kalbėti apie nuomonės apklausas, nes pirmiausia mūsų kolegos, pateikdami apklausas, pateikinėja iškreiptą vaizdą. Pasikeitė reitingas procentu ar pusantro, ir sako, kad partijos ar politiko reitingai smarkiai nukrito. Bet trys procentai – tik paklaida. Kai sako, kad partija, kuri per apklausą gavo keturis procentus, kad ji nepatektų į Seimą, bet ji patektų į Seimą, nes ne šimtas procentų rinkimuose dalyvauja, o rinkimuose dalyvauja maždaug penkiasdešimt procentų piliečių.
Turbūt antrokas galėtų padauginti, kad tie keturi procentai gali būti visi aštuoni procentai. Net ir grįžtant prie Nausėdos ir Šimonytės reitingų, aš tokių toli einančių išvadų nedaryčiau, pasakyčiau tokį faktą, kad nuo pat prezidento institucijos įsteigimo Lietuvoje, nuo 1993 metų ir pirmos apklausos, prezidentas yra pasmerktas aukštam reitingui ir reikia, kad jis padarytų kažką tokio, kaip Paksas, bet ir tai jo reitingas per visą apklausą krito dešimt ar penkiolika procentų, tai neteisinga būtų lyginti Nausėdos ir Šimonytės reitingus.
Teisinga būtų lyginti premjerės Šimonytės reitingą su buvusio premjero reitingais po septynių ar aštuonių mėnesių. Tada matytume kažkokį aiškesnį politinį vaizdą“, – sako R. Valatka.
Apžvalgininkas: Šimonytės reitingai dar pakankamai aukšti
Anot apžvalgininko, tiek Šimonytės, tiek Vyriausybės reitingai yra dar pakankamai aukšti.
„Prezidentas vidaus politikoje nieko neveikia, tik paplepa kartais. Kadangi prezidentas yra nacionalpopulistas, aiškiai išreikštas, tai jis visada numato, kada jam naudinga pasityčioti arba užsipulti valdančiąją daugumą, kitaip sakant, nepralošiamas atvejis yra. O žmonės jau yra supratę, kad valstybę valdo Vyriausybė, kad ji įveda karantinus, panaikina juos, liepia dėvėti kaukes, ragina skiepytis. Aš įsivaizduoju, kad po šitokio karantino, kuris truko kelis šimtus dienų, tai dauguma piliečių nurašo valdžiai, kad ne jie čia buvo saugomi, bet valdžia liepė jiems daryti nepopuliarius dalykus. Dar sakyčiau, kad Šimonytės ir Vyriausybės reitingai yra pakankamai aukšti“, – sako R. Valatka.
Paklausus, ar premjerei gali ką nors reikšti reitingų pokyčiai, apžvalgininkas tikino, kad negali eiti į tokį postą ir sakyti, kad tau nesvarbu, kaip tave vertina.
„Pirma, žmonių, kurie yra Seime, ir Vyriausybėje, kitaip kaip politikais vadinti negalima. Tas išsimislijimas Lietuvoje, kai žmogus yra ministras pirmininkas, ir jis nėra partijos narys jau antra kadencija, tai yra nesąžininga prie save, partiją, kuriai atstovauja, piliečius. Šiaip jau turėtų būti susikabinę rankomes. Antra, be abejonės, jeigu tu eini į tokį postą kaip Vyriausybės vadovas, tu negali pasakyti, kad tau nesvarbu, kaip tave vertina.
Žinoma, kad kiekvienas politikas ir žmogus nori, kad apie jį kalbėtų gražiai. Blogai yra tada, kai politikas tą gerą vertinimą pradeda aukoti darbams, sakyčiau, šiuo atveju viskas gerai, nes Šimonytė nedaro ir nekalba taip, kad ją mylėtų labiau, ji stengiasi dirbti tą darbą ir dėl to turėtume mes visi džiaugtis, kad ji nelenktyniauja populizmo lenktynėse su Nausėda ir nepradeda aiškinti, kokie gėjai blogi ir panašiai“, – sako apžvalgininkas.
Kalbėti apie kitus rinkimus – per anksti
Pasiteiravus, ar Nausėdos veiksmai ir sprendimai daromi tam, kad jis išreikštų savo nuomonę ar žvelgiant į perspektyvą, į kitus rinkimus, tarsi renkamas bagažas balsų taikant į konkretų elektoratą, apžvalgininkas tikino, kad nėra sąžininga dabar galvoti apie kitus rinkimus, kai nuo inauguracijos nepraėjo net dveji metai.
„Pirmiausia, mano galva, būtų nesąžininga kalbėti apie kitus rinkius, kai nuo praėjusių praėjo tik dveji metai, bet nuo inauguracijos nepraėjo net dveji metai. Nereiktų bėgti priekyje vežėčių ir truputį liežuvius prilaikyti. Antra, kodėl tai reiktų klausti žmonių, kurie geriau pažįsta dabartinį prezidentą, bet manau, kad tai, ką jis daro, jis daro nuoširdžiai, nes jis yra noširdus homofobas. Jis yra taip įsitikinęs, taip užaugęs ir turbūt prezidento pavyzdys yra pavyzdys tiems žmonėms, kurie sakydvao, kad štai ateis nauja karta, jaunesnė karta ir ji mus išgelbės ir bėdų nebebus“, – svarstė R. Valatka.
„Tai rodo, kad tarkim Nausėdą palyginti su trisdešimt aštuoneriais metais vyresniu Valdu Adamkuni yra didesnis retrogradas, negu Adamkus, tiksliau sakant Adamkus nebuvo retrogradas, o trisdešimt aštuoneriais metais Nausėda yra toks baisiausių, blogiausių kaimiškųjų savybių rinkinys. Nors vėlgi reikėtų atsiprašyti kaimo, kažkaip nepamenu, kad mano kaime žmonės būtų mąstę taip, kaip dabar prezidentas. Turbūt jis daro tai, kas jam yra artima, priimtina, kaip jis galvoja, o tai sutampa su tuo, kad yra didelė rinkėjų dalis, kuri mąsto panašiai retrogradiškai, sovietiškai arba galima sakyti, mąsto taip pat putiniškai ir lukašenkiškai, kaip mąsto tie du veikėjai, du paskutiniai Europos diktatoriai“, – svarstė R. Valatka.
Daugelį nustebinę Nausėdos veiksmai
Tiesa, daug kas dabar stebisi G. Nausėdos veiksmais. Anot R. Valatkos, žmonės buvo pripratę G. Nausėdą matyti tik kaip SEB atstovą.
„Pirmiausia, mano galva, jis nebuvo ekonomistas, jis buvo didžiąją laiko dalį SEB banko spaudos atstovas, playmakeris, su teise kalbėti ką nori, apie ką nori, bet pirmiausia, ko reikia bankui. Ten jis kalbėjo apie tai, ko reikia bankui, o bankas negali būti pagoniškas ar antilenkiškas, negali būti neliberalus, tai ir Nausėda negalėjo kitokiu būdu. Bet kai jis įėjo į feisbuką, tai vienas kitas ženklas prasprūsdavo. Pavyzdžiui, jis labai griežtai pasisakė, kad žmogaus vardas ir pavardė yra jo privati nuosavybė“, – primena apžalgininkas.
„Tas Nausėda, kuris dirbo banke ir ilgai kalbėti kalbėjo apie tai, kad progresiniai mokesčiai yra blogis, išėjo į rinkimus – tapo gėriu. Jis išdūrė tuos, kurie tais jo bankiniais paistalais tikėjo“, – taip pat tikino pašnekovas.
Primename, kad Briuselyje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda užstojo Vengriją, sulaukusią aršios dalies kitų Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių kritikos dėl kontroversiško įstatymo, draudžiančio nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.
G. Nausėda pareiškė, kad dalis ES kolegų Vengrijoje priimtą teisės aktą komentavo nesusipažinę su įstatymo tekstu.
Šalies vadovas paragino nesiimti teisėjo vaidmens neįsigilinus į tai, „ką Vengrija siekia padaryti“.
„Šiandien diskusija kartais vykdavo truputį nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgino komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po penktadienį paryčiais pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio.
„Pirmiausia turėtume įvertinti, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė ir tik tada jau imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Briuselyje susitikę ES šalių lyderiai kritikavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną dėl minėto įstatymo, laikomo homofobišku ir prieštaraujančiu bendrijos vertybėms.
Esminio skirtumo tarp šios ir anos valdžios nemato
Laidoje apžvalgininkas taip pat įvardijo, kuo, jo nuomone, ši valdžia skiriasi nuo anos valdžios.
„Jeigu manęs paklaustumėte, kuo ši valdžia skiriasi nuo praėjusios, tai aš turiu tik vieną pliusą – ši vadžia yra mandagesnė, kultūringesnė, nesirauna ant žurnalistų, neskelbia pas ką į laidas eis, o kur neis, o visa kita yra taip pat, kaip buvo prie Karbauskio, Verygos ir Skvernelio“, – sako R. Valatka.
