Trečiadienį valstybės vadovas, susitikęs su politologais, įvairių Seimo frakcijų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovais, juos patikino, kad sprendimas dėl įstatymo pataisų nebus pagrįstas vienos ar kitos partijos nauda.
Kaip po diskusijos žurnalistams sakė valstybės vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė, Prezidentas nori užtikrinti, kad "rinkimai būtų kuo demokratiškesni ir kad rinkimų sistema nebūtų derinama prie politinės konjunktūros".
Įstatymo pataisą rėmusių parlamentarų ir politologų nuomone, dviejų turų rinkimų sistema užtikrina didesnę demokratiją.
Anot diskusijoje dalyvavusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, 2000 metų Seimo rinkimų, kai vyko tik vienas turas, statistika rodo, jog parlamentarus vienmandatėse apygardose išrinko vidutiniškai po 16,8 proc. rinkėjų.
"Seimo rinkimų įstatymo pataisa leidžia manyti, kad išrinkti parlamentarai turės daugiau nei 20 proc. rinkėjų paramą, - pažymėjo J. Sabatauskas. - Nes esminis įstatymo pakeitimas yra tas, kad išrinktu bus laikomas tas kandidatas, už kurį balsus atidavė daugiausia, bet daugiau negu pusė visų balsavusių rinkėjų. Vadinasi, jei ateis balsuoti pusė rinkėjų, mažiausiai ketvirtadalis išrinks Seimo narį".
Tuo tarpu grupė liberalcentristų, konservatorių, liberaldemokratų ir mišrios Seimo narių grupės atstovų ragina Prezidentą nepasirašyti Seimo rinkimų įstatymo pataisų.
Anot Seimo vicepirmininko liberalcentristo Gintaro Steponavičiaus, valdančioji dauguma, priimdama pataisas, "vadovavosi konjunktūriškomis nuostatomis sau naudinga linkme".
"Siūlėme, kad, likus keliems mėnesiams iki rinkimų, žaidimo taisyklės nebūtų kaitaliojamos. Tai galima padaryti ir vėliau", - pažymėjo G. Steponavičius.
Jo teigimu, esant dviejų turų rinkimų sistemai, pirmame ture sunku išvengti didelės rinkėjų fragmentacijos ir kandidatų gausos.
G. Steponavičius nurodė ir finansinį argumentą, mat antrajam Seimo rinkimų turui surengti prireiks beveik 5 mln. litų. Pirmasis rinkimų turas kainuos apie 12,5 mln. litų.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas leido suprasti palankiai vertinantis dviejų turų rinkimų sistemą, kuri suteikia rinkėjams papildomų galimybių pasirinkti priimtinesnį kandidatą.
"Rinkėjų pasyvumo nugalėjimas yra sveikintinas, nes likti be Seimo nario - pats blogiausias dalykas", - teigė Z. Vaigauskas.
Jo skaičiavimu, pagal dabar galiojančią Seimo rinkimų įstatymo redakciją pakartotiniai rinkimai būtų rengiami 4-5 apygardose, o įsigaliojus pataisoms - maždaug 60 apygardų.
Politologų vertinimu, pirmojo rinkimų rato rezultatus labiau lemia jausmai, nes rinkėjai reiškia simpatijas patinkančiam kandidatui. Antrasis turas vadinamas racionaliu, mat rinkėjai iš dviejų kandidatų renkasi priimtinesnį. "Antrąjį ratą sunkiau įveikia populistai ir kraštutinių pažiūrų kandidatai, kurie tenkina tik dalies rinkėjų interesus", - akcentavo VRK vadovas.
Pasak Z. Vaigausko, pataisius įstatymą, 10-15 vienmandačių rinkimų apygardų gali nugalėti tas kandidatas, kuris pirmajame ture liko antroje vietoje.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę parlamentarai priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios įtvirtino dviejų turų Seimo rinkimų sistemą.
Pagal pataisas vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiau kaip pusę dalyvavusių rinkėjų balsų, jei per pirmąjį turą balsavo ne mažiau kaip 40 proc. visų rinkimų apygardoje registruotų rinkėjų.
Jei savo valią išreiškė mažiau nei 40 proc. rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų skaičių.
Pagal dabar galiojančias nuostatas, antrasis turas rengiamas tose apygardose, kur balsavo mažiau nei 40 proc. rinkėjų ir nė vienas kandidatas nesurinko 1/5 balsų. Anot J. Sabatausko, šios kadencijos Seime dirba 17 parlamentarų, kurie jau pirmame ture surinko per 20 proc. balsų.
Pataisas inicijavusių valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos atstovų teigimu, dviejų turų rinkimų sistema egzistuoja daugelyje Europos šalių ir turi nemažai privalumų, nes rinkėjams lengviau pasirinkti iš dviejų kandidatų, likusių antrajame rinkimų ture.
Tačiau įstatymo pataisų autoriai neoficialiai pripažįsta tokiu būdu siekiantys užkirsti kelią populistinei Darbo partijai laimėti daugumą vietų naujame parlamente.
Seimas renkamas pagal mišrią rinkimų sistemą: 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose, 70 - pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje.
Dviejų turų sistema galiojo 1992 ir 1996 metais vykusiuose Seimo rinkimuose. Tačiau prieš 2000 metais vykusius rinkimus tuometinė valdančioji konservatorių ir krikščionių demokratų dauguma antrąjį turą panaikino. V. Adamkus šias pataisas vetavo, tačiau jo veto buvo atmestas.
Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo pasirašo ir oficialiai paskelbia arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti. Seimo rinkimų įstatymo pataisos Prezidentūros kanceliariją turėtų pasiekti trečiadienį.