Opozicijoje dirbantys politikai nesutiko pasirašyti komiteto protokole ir paliko posėdžių salę, todėl klausimo svarstymui nesusidarė reikiama dauguma.

Protokole pasirašė iš viso 5 Seimo nariai: „darbietė“ Zita Žvikienė, „tvarkietė“ Ona Valiūkevičiūtė, socialdemokratas Eduardas Šablinskas, „darbietis“ Gintaras Tamošiūnas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas.

Iš viso Žmogaus teisių komitetą sudaro 10 parlamentarų, todėl reikėjo bent 6 Seimo narių.

Darbo partijos atstovė Z. Žvikienė pasipiktino, kad dalis politikų į posėdį atėjo, bet nesutiko pasirašyti posėdžio protokole.

„Jeigu aš sėdžiu kėdėj, tai aš dalyvauju“, - piktinosi ir L. Talmontas.

Kadangi pirmininkas L. Talmontas grasino rengti posėdį ir priskaičiuoti protokole nepasirašiusius kolegas, opozicijos atstovai pakilo nuo kėdžių ir išėjo.

„Mes jau porą mėnesių nieko neveikiame, tik bandome atmetinėti Darbo partijos kriminalinės bylos politizavimo procesą. Matyt, su šia specialiąja misija į komitetą atėjo G. Tamošiūnas, kuris iš tiesų nieko daugiau neveikia, tik atneša po naują dokumentą apie tai, kad Darbo partijos byla yra politizuota, ir komitetas dabar turi užsiimti to nelabai švaraus munduro plovimu. Aš ir mano kolegos situaciją matome taip“, - sakė Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė, kuri buvo tarp parlamentarų, palikusių posėdį.

Posėdį taip pat paliko konservatoriai Arvydas Anušauskas, Rokas Žilinskas bei Mišrios frakcijos narys Vytautas Matulevičius.

A. Anušauskas ir R. Žilinskas nėra nuolatiniai šio komiteto nariai, bet pavadavo Mantą Adomėną ir Egidijų Vareikį. Eduardas Šablinskas, kuris yra socialdemokratas, taip pat pavadavo kitą komiteto narį, nes jame nedalyvavo nė viena socialdemokratė, priklausanti komitetui: nei Marija Aušrinė Pavilionienė, nei Rimantė Šalaševičiūtė.

D. Kuodytės teigimu, Darbo partijos įkūrėjui V. Uspaskichui Žmogaus teisių komiteto sprendimo reikia dėl to, kad Europos Parlamente svarstomas jo teisinio imuniteto panaikinimas. Sukėlus abejonę, kad byla Lietuvoje neva iškelta politiniais motyvais, europarlamentarai gali pagailėti V. Uspaksicho.

„Bet kokia abejonė dėl politinio aspekto šioje byloje yra argumentas, kad neliečiamybė nebūtų panaikinta“, - sakė parlamentarė.

D. Kuodytė taip pat teigė, kad Žmogaus teisių komitetas jau yra svarstęs analogišką protokolą, jį atmetė ir priėmė protokolinį nutarimą, kad komitetas prie šio klausimo negrįš.

DELFI primena, kad 45 Seimo nariai parašė raštą, kuriuo siūlė spręsti klausimą „Dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Siūlomame rašte nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“. Remdamiesi šiuo raštu keturi komiteto politikai pirmadienį ir sušaukė neeilinį posėdį.

Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V. Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo.

Europos Parlamentas 2010 metais jau buvo panaikinęs V. Uspaskicho neliečiamybę, tuomet prašymo nagrinėjimas užtruko 14 mėnesių. Iš naujo politikas neliečiamybę įgijo, kai šių metų liepos 1 dieną oficialiai tapo naujos kadencijos Europos Parlamento nariu.