V. Tomaševskis ir V. Stundys - tikri bendraminčiai?

Nerimstant aistroms dėl asmenvardžių rašybos originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis pasuose, politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad šį klausimą vilkinti nusiteikus ir pati Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).

Tokios pačios nuomonės laikosi ir socialdemokratas Gediminas Kirkilas, kuris kartu su kolege Irena Šiauliene Seime ir įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Tuo tarpu alternatyvų projektą Seime įregistravęs konservatorius Valentinas Stundys siūlo, kad Lietuva pasektų Latvijos pavyzdžiu ir rašytų originalias pavardes nelietuviškais rašmenimis ne pirmajame paso puslapyje.

„Yra įrodyta ir paaiškinta jau ir europinių teisinių institucijų, kad asmenvardžių rašyba yra nacionalinės teisės dalykas, o kitų rašmenų naudojimas čia yra nei privalomas, nei pažeidžia kokius nors europinius principus. Jų vartojimas, kaip konstatuota mokslininkų ir tų pačių teisininkų, daro įtaką mūsų viešosios kalbos kokybei ir jos funkcionavimui“, - „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ antradienį sakė V. Stundys.

Jis taip pat pabrėžia, kad asmens tapatybės dokumentas nėra tik asmens tapatumo liudijimas. „Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas pasakė, kad tapatybės dokumentas reiškia asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį. Dėl to pilietybė ir turi čia būti rašoma teisine kalba.“

Prie Seimo į mitingą „Už valstybinę kalbą, tautą, Lietuvos valstybę ir jos teritorijos nedalomumą“ susirinkę žmonės mano, kad į G. Kirkilą dėl minėto įstatymo projekto kreipėsi ne Konstitucinis Teismas, ne kalbininkai, o valdančiosios koalicijos partnerė LLRA. G. Kirkilas tai griežtai neigia.

„Lenkų rinkimų akcija į mane niekada nesikreipė, ji mane nuolat kritikuoja. Žinau, kad kai kurie LLRA lyderiai yra mažiausiai suinteresuoti, kad šis klausimas būtų išspręstas. Nemažai yra politinių jėgų, įskaitant ir šiandien mitingavusius, kurie yra suinteresuoti palaikyti Lietuvos – Lenkijos santykių įtampą. Ukrainos įvykių šviesoje tai yra gana keista“, - laidoje kalbėjo G. Kirkilas.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir politologas T. Janeliūnas. Pasak jo, LLRA šio klausimo vilkinimas reiškia politinį išlikimą.

„Jeigu bus išspręstos tikros problemos, kurios rūpi Lietuvos lenkams, LLRA praras savo prasmę. Jos politinis palaikymas susijęs su problemų eskalavimu ir bandymu demonstruoti, kad Lietuvos valdžia kenkia lenkams, nori juos asimiliuoti ir t.t. Jei tų problemų liks mažiau, LLRA tikrai neapsidžiaugs tuo, nes Lietuvos lenkai galės žymiai daugiau dėmesio skirti realioms problemoms: socialinėms, ekonominėms“, - laidoje dėstė T. Janeliūnas.

G. Kirkilas nurodė, kad Seime bus svarstomos tos pataisos, kurios yra įregistruotos, greičiausiai bus svarstomas ir alternatyvus variantas. „Seimas dėl alternatyvų apsispręs po pateikimo ir kreipsis į valstybinę kalbos komisiją. Ji turės abi alternatyvas įvertinti ir priimti rekomendacijas Seimui.“

Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.