„Paaiškinsiu, kokia yra logika. Logika labai paprasta. Vyriausybė patvirtino 30 prioritetinių darbų, kuriems yra suformuoti krepšeliai. Ir finansavimas šiems prioritetiniams darbams numatytas tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš ES lėšų, tiek iš ministerijų sutaupytų asignavimų, savo kuruojamuose srityse.
Sakyti, kad siūloma sutaupyti 600 mln. Eur – tai tikrai klaidintų visuomenę. Formuojant krepšelius ministerijos savo kuruojamuose srityse ne tik sutaupys bet dar papildomai ir gaus. Kad nebūtų klaidinama visuomenė, reikia palaukti biudžeto formavimo proceso pabaigos ir tada visi šie nuogąstavimai bus išsklaidyti“, – antradienį ministras kalbėjo žurnalistams.
Jis kol kas nedetalizavo, kokiai ministerijai, kokioje srityje teks taupyti daugiausia.
„Kiekvienoje ministerijoje ir jos pavaldžiose įstaigose yra daugybė taupymo rezervų. Tiek efektyvesnis nekilnojamojo turto naudojimas, tiek efektyvesnis ir mažesnis administracinio aparato išlaikymas – tų sričių yra begalė. Taip pat atsisakymas funkcijų, kurios visuomenei naudos kuria mažiausiai.
Šitų rezervų tikrai yra ir, manau, vienas iš didesnių rezervų, apie kurį netrukus paskelbsime viešai, kaip yra valdomas valstybinis nekilnojamasis turtas. Ten taip pat labai akivaizdžiai pasimatys, kokią begalę nereikalingo turto valstybė valdo ir išlaiko“, – aiškino V. Šapoka.
Ministras tikino, kad jo vadovaujama Finansų ministerija taip pat turės pasitempti. Esą ministerija dabar ieško rezervų ir savo taupymo planą įgyvendins: „Šiuo metu ruošiamas planas. Kadangi jis nėra galutinis, jį galėsiu pakomentuoti vėliau“.
Krašto apsaugos ministerija esą taip pat ieško būdų, kaip jai skirtas lėšas panaudoti efektyviau.
„Naujasis krašto apsaugos ministras labai aiškiai pademonstravo, kad taupymo galimybių yra – ne veltui pertvarkoma krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų sistema. Manau, kad erdvės efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus ten taip pat yra“, – kalbėjo finansų ministras.
Paklaustas, ar yra kokie nors skaičiavimai, kokią sumą viena ministerija vidutiniškai turėtų sutaupyti, jis teigė, kad sudėtinga ministerijas lyginti tarpusavyje.
„Jos yra labai skirtingo dydžio. Jeigu palygintume, pvz., Energetikos ministeriją, kurioje yra apie 60 žmonių, tai Užsienio reikalų ministerijoje yra per 1 tūkst. žmonių. Tiesiog reikia lyginti kitus rodiklius – kiek nekilnojamojo turto, kiek kvadratinių metrų tenka vienam darbuotojui, kokios yra administracinės išlaidos“, – komentavo V. Šapoka.
Jo teigimu, netrukus bus paskelbti skaičiai, kiek, pvz., skirtingose institucijose vienam darbuotojui tenka patalpų ploto.
„Valstybės valdymas dėl to nenukentės, o ji bus valdoma kur kas efektyviau ir mokesčių mokėtojų pinigai bus leidžiami gerokai atsakingiau“, – kalbėjo ministras.
Jis nenorėjo išskirti, kam yra svarbiausia skirti pinigų:
„Yra vienodo lygio prioritetiniai darbai, kurie apima tiek IT infrastruktūros konsolidavimą, tiek daugiabučių renovaciją, tiek kovą su skurdu. Tų darbų iš tikrųjų daug, nes per daugelį metų probleminių vietų Lietuvoje susikaupė daug“.
Kaip antradienį pranešė naujienų portalas „15min.lt“, Finansų ministerija atskiroms ministerijoms nurodė bendram „pokyčių krepšeliui“ sutaupyti iš viso 616 mln. Eur, kiekvienai ministerijai nurodytas jos indėlio dydis. Esą papildomus 240 mln. Eur į krepšelį planuojama skirti iš ES lėšų. Taip bendra „permainų krepšelio“ suma išaugtų iki 856 mln. Eur.
Tariamasi ir diskutuojama
Pasirodžius šiai publikacijai Finansų ministerija DELFI atsiuntė tokį komentarą:
„Pokyčių krepšelis“, kurio lėšos 2018 metais bus paskirstytos Vyriausybės prioritetiniams darbams ir anksčiau įstatymais prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, sudaro 615,7 mln. eurų. Iš jų realiai ministerijoms teks sutaupyti 187,3 mln Eur (ne visus 615,7 mln. Eur).
Likusi „pokyčių krepšelio“ suma susidarys iš 2017 m. ministerijų baigiamų vykdyti programų, priemonių ir investicinių projektų, tad šių lėšų tam ministerijoms natūraliai nebereikės. O taip pat ši suma susidarys ir iš numatomo 2018 m. pajamų prieaugio.
187,3 mln Eur ministerijos turėtų „surasti“ peržiūrėdamos savo vykdomą veiklą ir atsisakydamos neprioritetinių, mažiausią poveikį turinčių priemonių arba mažindamos jų finansavimą. Taip pat ministerijos skatinamos ieškoti, kur sutaupyti, peržiūrint savo veiklos efektyvumo rodiklius, darbuotojų skaičių, išlaidas skiriamas prekėms bei paslaugoms.
Dėl efektyvumo didinimo ir taupymo priemonių kiekvienoje ministerijoje tariasi ir diskutuojama bendrai, vėliau – ministras pirmininkas, finansų ministras ir atitinkamų sričių ministrai.
„Pokyčių krepšelio“ lėšos (visi 615,7 mln. Eur) bus paskirstytos ministerijoms, 2018 m. įgyvendinančioms prioritetinius darbus ir vykdančioms anksčiau prisiimtus įsipareigojimus.
Dėl konkrečių sumų konkretiems ministerijų planuojamiems veiksmams, projektams vyksta diskusijos, jos dar nėra galutinai sutartos.