- Valdančiosios koalicijos siūlomas nekilnojamojo turto mokestis yra susijęs su įvertinimo, administravimo, kitomis problemomis. Kaip jas ketinama spręsti?
- Pastebėjau, kad problemos pirmiausia kyla tiems, kurie turės mokėti. Matau kai kurių kolegų reakciją: labiausiai nekilnojamojo turto apmokestinimui priešinasi žmonės, turintys daug pinigų ir nenorintys mokėti palyginti nedidelio mokesčio. Bet jei sakome, kad atėjo laikas didesniam socialiniam teisingumui, ir tas, kuris daugiau turi, turėtų daugiau mokėti, tai problemos tikrai nematau.
- Problemų gali kelti nekilnojamojo turto įvertinimo keblumai.
- Nėra tų problemų. Rengdami įstatymo projektą, rėmėmės esamais duomenimis apie kadastrines vietoves – verčių žemėlapiu.
- Tačiau turto savininkai gali ginčyti nurodytą vertę. Juk sprogus burbului, nekilnojamojo turto kaina gerokai krito.
- Pagal galiojančius įstatymus, jei manoma, kad vertė gali skirtis apie 20 proc., galima remtis individualaus vertintojo paslauga ir jau šiandien susimokėti mokesčius pagal patikslintą vertę. Galima sekti Italijos vyriausybės pavyzdžiu: ji paskelbė, kad apie 60 proc. nekilnojamojo turto bus iš naujo įvertinta.
- Bet šis procesas gali užtrukti.
- Kadangi mokesti reikės surinkti iki ateinančių metų gruodžio 15 d., laiko, manau, pakaks. Noriu pabrėžti: nekilnojamojo turto mokesčio pagrindinis tikslas nėra didesnės biudžeto pajamos. Šis mokestis pirmiausia susijęs su didesnio socialinio teisingumo samprata.
- Ar šio mokesčio administravimo kaštai nebus didesni už jo naudą?
- Tas mokestis šiandien yra gana nesunkiai administruojamas. Priėmus Nekilnojamojo turto įstatymo pataisą, atitinkamos vertės turtas yra deklaruojamas ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų, o mokestis yra renkamas į valstybės biudžetą. Maža to, nekilnojamasis turtas yra privalomai registruojamas, tad mokesčio administratoriui nereikės papildomų išlaidų.
- Dabar kalbama apie vieno milijono litų vertės kartelę. Bet jau girdėti siūlymų nuleisti tą kartelę iki 750 tūkst. ar net iki 500 tūkst. litų. Ar nekils pagundų nuleisti kartelę ir apmokestinti anaiptol ne „prabangai“ priskirtiną nekilnojamąjį turtą?
Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje mes tuos siūlymus atmetėme ir apsistojome ties vieno milijono litų verte.
- Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva tvirtina, kad nekilnojamojo turto mokestis yra atgyvena, kurią Lietuva dabar traukia iš mokesčių politikos šiukšlyno. Ar reanimuojame atgyveną?
- Kitaip nei kai kurie mano kolegos, neturiu nieko prieš Laisvosios rinkos institutą. Žinome liberalų nuostatas, taip pat žinome, kas yra Laisvosios rinkos instituto steigėjų sąraše. Žinome, kam tas institutas atstovauja, todėl normaliai priimu jo atstovų kalbėjimą apie tai, kad mokesčių mokėti nereikia. Manau, atsakiau į jūsų klausimą.
- Bus apmokestintas ir už paskolas įsigytas nekilnojamasis turtas. Ar šitai nebus suprasta kaip labai neteisingas žingsnis?
- Jei galite sau leisti pasiimti vieno milijono litų paskolą, tai turbūt esate suplanavęs ir tai, kaip tą paskolą grąžinsite. Žinau atveju, kai prisidengdami paskolomis žmonės disponuoja šešėlinio verslo pinigais. Tokių atvejų yra nemažai.
- Jūs teisingai atkreipiate dėmesį į tai, kad paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti paėmęs žmogus skaičiavo ir planavo, kaip ją grąžins. O dabar ta paskola jam nei iš šio, nei iš to pabrangsta. Ar tai – socialiai teisinga?
- Todėl aš ir pabrėžiu: mes kalbame tik apie ypač brangų nekilnojamąjį turtą. Tai ženklas, kad Lietuvoje subrendo politinė valia eiti didesnio socialinio teisingumo kryptimi.
- Kaip sako ekonomistas Raimondas Kuodis, krikščionims demokratams taupymas turėtų būti dorybė, o Lietuvoje krikdemai taupymą kaip tik nusprendė apmokestinti. Štai siekiate apmokestinti palūkanas...
- Mane kartais stebina Raimondo pasisakymai. Jis puikiai žino, kad, Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskiria Europoje ne tik bene didžiausia socialine atskirtimi, bet ir darbo apmokestinimo santykiu su kapitalo apmokestinimo. Darbo apmokestinimas Lietuvoje yra bene didžiausias tarp 27 ES valstybių, o kapitalo mokesčiai yra patys mažiausi. Dabar kaip tik ir einame kapitalo apmokestinimo kryptimi.
Indėlių juk mes neliečiame: apmokestiname tik už turimus indėlius gaunamas palūkanas. Tai yra kapitalo apmokestinimas. Įdomu tai, kad tie, kurie daugiausiai turi, kaip tik daugiausiai ir rėkia, apeliuodami į kitų žmonių nedidelius indėlius. Manau, kad priimsime sprendimą neapmokestinti iš nedidelių indelių gaunamų pajamų – iki 400 litų per metus. Pabrėžiu: šiuo atveju turime kalbėti ne apie indėlius, o apie pinigus, kuriuos tie indėliai uždirba. Dirba ne žmogus, o pinigai, kapitalas, ir šis mokestis yra kapitalo mokestis.
- Seimas po pateikimo balsavo už progresinio gyventojų pajamų apmokestinimo siūlymą. Ar jis bus įgyvendinamas?
- Socialdemokratų ir „tvarkiečių“ įregistruoti siūlymai, mano įsitikinimu, nėra geras variantas. Mano ir frakcijos Seime kolegų nuomone, priimant sprendimą dėl gyventojų pajamų mokesčio svarbu žinoti metines žmonių pajamas. Norint žinoti pajamas, reikia numatyti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą. Vadinasi, pirmiausia reikia įtvirtinti įstatymais visuotinio pajamų ir turto deklaravimo tvarką. Priėmus reikiamus teisės aktus, turės praeiti dar metai laiko. Tik nustačius metines gyventojų pajamas, bus galima tinkamai diferencijuoti jų apmokestinimą.
Mūsų nuomone, priimant minėtus sprendimus, labai svarbu turėti galvoje tai, kad šiandien labai didelį mokesčių progresyvumą lemia „Sodros“ įmoka. Kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau sumoki „Sodrai“, bet tai iš esmės nekeičia pensijos dydžio. Galvojant apie progresinį pajamų apmokestinimą, reikia lygiagrečiai priimti sprendimą dėl „Sodros“ lubų. Tik tada būtų galima sakyti, kad einama teisingesnių mokesčių kryptimi.
Galvojant apie pajamų mokesčio progresyvumą, reikia kalbėti ne tiek apie mėnesio darbo užmokestį, kiek apie metines pajamas, gaunamas iš visų šaltinių.
- Tačiau Seimas po pateikimo jau pritarė progresiniam pajamų apmokestinimui. Kas bus toliau? Kaip balsuos konservatoriai-krikdemai po svarstymo?
- Po pateikimo Seimas pritarė, nes nebuvo įpareigojančio sprendimo, ir dalis mūsų frakcijos narių pritarė pateiktam siūlymui. Manau, jie balsavo „už“, nuoširdžiai siekdami teisingesnių mokesčių.
- O jei jie ir po svarstymo balsuos „už“?
- Mano giliu įsitikinimu, valdančioji koalicija priims bendrą sprendimą nepritarti „tarpiniams“, neišbaigtiems mokesčių keitimams. Stengsiuosi įtikinti koalicijos partnerius, kad turime stengtis sukurti teisingą visuotinę mokesčių sistemą. Tai nėra vieno mėnesio ar pusmečio darbas.
- Na, o jei vis dėlto neišblės pagunda skubomis balsuoti už progresinį gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojamą nuo mėnesio algos? Tėvynės sąjungos frakcija tokiu atveju balsuos „prieš“?
- Esu įsitikinęs, kad taip ir bus. Dar nesame priėmę sprendimo, bet manau, kad po diskusijų frakcijoje jis bus nukreiptas mano minėtų tikslų link.
- Kaip vertinate Socialdemokratų partijos vadovybės nusiteikimą nepritarti kitų metų biudžetui dėl nesutarimų mokesčių klausimu?
- Socialdemokratai šia savo nuostata dar kartą patvirtino, kad Lietuvoje nėra partijos, kurį vykdytų kairiąją ekonominę ir mokesčių politiką. Priimant tokius sprendimus, deja, dažnai nugali ne visuomenės interesas, bet asmeniniai turtiniai interesai.
Tikėtina, kad Socialdemokratų partijos viršūnėse lemia balsai tų, kurie, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino nuomone, negali dalyvauti balsuojant dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo. Tai tie, kurių turto vertė viršija vieną mln. litų. Apgailestauju dėl jų nusistatymo, bet turiu vilties, kad Socialdemokratų partijoje atsiras išmintingų žmonių, kurie antradienį, kai Seime bus sprendžiama dėl prabangos, kapitalo, nekilnojamojo turto apmokestinimo vadovausis savo socialdemokratine ideologija ir balsuos „už“.
- Apie planuojamą įrenginių su atminties įtaisas apmokestinimą anksčiau buvo kalba autorinių teisių kontekste. Dabar šis mokestis prisimintas, mėginant lopyti biudžetą. Europos teisingumo teismo išvada skelbia, kad laikmenų apmokestinimas tam tikrais atvejais yra neteisėtas. Ar mokesčio šalininkai nutarė ignoruoti teismo sprendimą?
- Esu tarp tų, kurie nepritaria laikmenų apmokestinimui. Nuosekliai pasisakau prieš šį mokestį nuo 2000 m. Noriu tikėtis, kad Seimas pasielgs išmintingai ir šiam mokesčiui nepritars. Tėvynės sąjungos frakcijos Seime Ekonomikos komitetas, kuriam vadovauju, šio mokesčio idėjos nepalaiko.