Iškart po rinkimų iš Europos Sąjungos atėjo žinia, kad ketinama keturiems mėnesiams įšaldyti Baltarusijai taikomas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Politinis sprendimas jau priimtas, tačiau tai teisės aktas, todėl jis turi praeiti visas teisines procedūras, kad pradėtų veikti. Manoma, kad tai atsitiks dar iki šio mėnesio pabaigos.
„Savaitėje“ – politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.
– Kiek man pavyko sužinoti iš diplomatų, tai jie nesieja šito ES sprendimo įšaldyti sankcijas su rinkimais, neva tiesiog taip sutapo. Ar dabar pats tinkamiausias metas tą daryti?
– Na, turbūt tinkamiausias metas yra todėl, kad tai yra daugiau reakcija į politinių kalinių paleidimą. Aišku, buvo tam tikrų nuogąstavimų, kas bus su rinkimais. Tai čia dar šiek tiek prisidėjo argumentų „už“ – juk nebuvo jokių represijų. Kita vertus, reikia pasakyti, kad represijų nebuvo, nes nebuvo ir kažkokio didesnio protesto. Bet realiai situacija Baltarusijoje, deja, nesikeičia.
Tie politiniai kaliniai, kurie yra paleisti... jie vieną dieną paleisti, bet nėra jokių garantijų, kad, tarkim, lapkričio mėnesį jie nebus suimti. Žmogaus teisių suvaržymai, laisvės suvaržymai iš principo išlieka. Opozicija yra visiškai marginalizuota, nepriklausomos žiniasklaidos praktiškai nėra, ji labai smarkiai apribota, o pilietinė visuomenė nustumta į pogrindį.
– Jūs dabar pasakėte, kad ten niekas nesikeičia, o tuo metu premjeras sako, kad negalima nepastebėti permainų Baltarusijoje, o užsienio reikalų ministras sieja šitą ES žingsnį su tuo, kad neva Baltarusija visai nepalaikė Rusijos dėl Krymo?
– Kas ieško, tas randa. Tai ir yra pagrindinė problema. Dauguma politikų ir užsienio politikos formuotojų tiesiog desperatiškai ieško kažkokio ženklo, signalo, kas Baltarusijoje pasikeitė. Tai taip, politiniai kaliniai buvo paleisti. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą... mes žinom, kad ir anksčiau, 2010 metais, jie buvo paleisti. Žodžiu, A. Lukašenka prekiauja įkaitais. Mes dažniausiai tokius žmones vadiname teroristais.
Mane labiausiai stebina, kai žmonės ir mūsų užsienio politikos formuotojai kalba, kad neva Minskas nepripažino Krymo aneksijos. Pasižiūrėkime, kaip buvo balsuota JT Generalinėje Asamblėjoje – (Baltarusija) balsavo prieš Ukrainos teritorinį vientisumą. Rygos suvažiavime gegužės mėnesį Armėnija ir Baltarusija blokavo Krymo įtraukimą į rezoliuciją. Pasižiūrėkime į karines bazes, karinius objektus Baltarusijos teritorijoje, nuolatines karines pratybas, jie yra bendroje oro erdvėje.
Žodžiu, niekaip negalima Baltarusijos traktuoti kaip neutralaus veikėjo. Tai iš tikrųjų yra partneris, esantis viename kariniame aljanse su Kremliumi. Ir to niekada nevalia pamiršti.
– Gerai, bet gal tada tai gali būti bonusas A. Lukašenkai dėl Minsko susitarimų, dėl Minsko susitikimų?
– Bet koks realiai buvo jo vaidmuo? Pats A. ,Lukašenka sakė, jis nešiojo kavą kitų valstybių vadovams. Bet, jeigu pasižiūrėtume jis lygiai taip pat pardavinėja ginkluotę ir sunkųjį transportą Rusijos artilerijai, optikos prietaisus Rusijos kariams. Ir tais ginklais yra kovojama ne tik Rytų Ukrainoje, bet ir kitose pasaulio vietose.
– Tai galbūt šitas žingsnis gali būti mėginimas kažkaip ją suturėti, kad ji visiškai neįsilietų į Rusijos teritoriją ar galutinai nepatektų į jos įtaką?
– Na, šita diskusija turbūt turėjo vykti prieš 10 metų, tada mes galbūt dar turėjome kažkokių svertų. Ir, tiesą sakant, ir buvo bandymų įtraukti į tą europietišką erdvę ir 2009, ir 2010 metais. Ir, aš manau, kad Lietuva vos ne flagmano rolę vykdė tuo atžvilgiu. Deja, buvo pasirinkta Rusijos kryptis. Ir šiandien klausimas, kiek manevro laisvės turi pats A .Lukašenka. Jo valdžia iš esmės yra paremta Kremliaus subsidijomis, Kremliaus politine valia. Ir aš nežinau, ar mes turime įrankių išgelbėti Baltarusijos nepriklausomybę. Ypač tol, kol valdžioje yra A. Lukašenka.
– Sakote, Rusijos subsidijų, bet dabar Baltarusija laukia iš TVF injekcijos ir tokios nemažos, milijardinės. Kaip manote, ar ES sprendimas gali kaip nors padaryti įtaką ir TVF sprendimui?
– Aš manau, to labiausiai ir siekiama. Iš tikrųjų pats didžiausias interesas yra ne tas, kad bus susitinkama su kažkokia Briuselio vadovybe ar su kaimyninių valstybių vadovais, bet didžiausias suinteresuotumas yra gauti tas finansines injekcijas, paramą, kurios šiandien Kremlius negali duoti ar turi labiau ribotas galimybes. Ir atsiduriame tokioje savotiškoje situacijoje, jeigu sąjungininkas, Rusija, šiuo metu yra įsitraukęs į kitus konfliktus ir turi investuoti į Krymą, ar leisti pinigus Rytų Ukrainoje, tai mes tuos praradimus Baltarusijos bandome kompensuoti mūsų, t.y. ES subsidijomis.
Taip mes netiesiogiai prisidedame prie tos eskalacijos Rytų Ukrainoje. Aš manau, kad tai būtų didžiulė klaida. Bet kuriuo atveju tendencija yra tokia, kad Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas tik gilės, ir nežinau ar turime svertų. Mes nekalbėjome apie tai, kad Lietuvoje, Vilniuje, vyko bendras Baltarusijos ir Rusijos renginys, berods, spalio 2 dieną, kur buvo kalbama apie vieningos valstybės kūrimą. O mes vis dar puoselėjame kažkokias iliuzijas apie nepriklausomą Baltarusijos valstybę.
– Ačiū jums už pokalbį.