Pagal pateiktą koncepciją, siūloma išformuoti Lietuvos švietimo tarybą ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas planuojama sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
„Šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas. Be to, menkas darbuotojų skaičius ir institucijų finansavimas, per daug komisijų ir tarybų narių, vadovų motyvacijos stoka lemia šių institucijų veiklos efektyvumo trūkumus ir visuomenės nepasitikėjimą jomis“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžia, kad į šiuos trūkumus ne kartą atkreipė dėmesį ekspertai, apžvalgininkai ir Valstybės kontrolė.
Koncepcijoje siūloma pertvarkyti 6 institucijas: Valstybinę kultūros paveldo komisiją; Valstybinę lietuvių kalbos komisiją; Etninės kultūros globos tarybą; Nacionalinę sveikatos tarybą; Nacionalinę šeimos tarybą; Lietuvos švietimo tarybą.
Pasak parlamento vadovės, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, t. y. priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.
„Lietuvos švietimo tarybą siūloma išformuoti ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Kitas komisijas ir tarybas numatoma sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą, nes vienas iš svarbiausių gerovės valstybių bruožų – piliečių pasitikėjimas valstybe, kurį taip pat lemia ir kokybiška teisėkūra. Konsolidavus ekspertines-patariamąsias funkcijas vienoje centralizuotoje institucijoje, bus užtikrintas įrodymais grįstas valdymas ir pagerinta teisėkūros kokybė, mažės administravimo apimtis ir išlaidos“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip bus vykdoma institucijų pertvarka?
Planuojama, kad Kalbos komisija, Paveldo komisija, Globos taryba, Sveikatos taryba ir Šeimos taryba bus apjungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą. Jai vadovaus profesionalus vadybininkas – įstaigos vadovas, į šias pareigas atrenkamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka organizuojant konkursą. Šiuo metu veikiantys šių institucijų sekretoriatai ir administracijos bus apjungti į vieną Agentūros administraciją.
Kaip numatyta koncepcijoje, Švietimo taryba bus likviduota. Jos funkcijas vykdys švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaroma Bendrojo ugdymo taryba ir Vyriausybės sudaroma Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba. Svarstoma, kad šios tarybos galėtų būti apjungtos.
Jei Seimas pritartų, Nacionalinė gerovės agentūra būtų Seimo, Vyriausybės, Respublikos Prezidento, ministerijų, savivaldybės institucijų ir įstaigų eksperte ir patarėja atitinkamose srityse, teiktų pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo ir tobulinimo. Agentūra teiktų išvadas dėl rengiamų teisės aktų projektų, atliktų numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, tačiau jai nebus priskirta teisėkūrinė funkcija.
„Šiuo metu ekspertinių-patariamųjų institucijų įgaliojimai rengti ir priimti norminius bei individualius teisės aktus (pvz., nustatyti bendruosius kalbos tvarkytojų kvalifikacinius reikalavimus, Lietuvoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų sudarymo taisykles ir pan.) bus perduoti kitoms valstybės institucijoms, kurių pagrindinė funkcija yra teisėkūra: Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų, savivaldybių institucijoms“, – teigiama koncepcijoje.
Joje pažymima, kad tai atitinka ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių praktiką.
„Jose tokios institucijos paprastai yra patariamojo pobūdžio ir nevykdo teisėkūrinės funkcijos (pvz., lenkiškas Kalbos komisijos atitikmuo – Lenkų kalbos taryba) bei yra pavaldžios vykdomosios valdžios institucijoms. Pvz., suomiškas Kalbos komisijos atitikmuo (Patariamoji kalbos taryba) pavaldus ir atskaitingas Teisingumo ministerijai, rumuniškas (Rumunų kalbos institutas) – kultūros ministrui, lenkiškas Paveldo komisijos atitikmuo (Nacionalinis paveldo institutas ir Nacionalinis muziejininkystės ir kolekcijų apsaugos institutas) - Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijai, prancūziškas (Bendrasis paveldo direktoratas) – Kultūros ministerijai ir pan.)“, – pažymima dokumente.
Agentūra, kaip numatyta koncepcijoje, taip pat galės užsiimti moksliniais, visuomeniniais tyrimais ir analizėmis, visuomenės švietimu, teikti fiziniams ir juridiniams asmenims konsultacijas bei metodinę pagalbą. Bet, kaip akcentuojama koncepcijoje, pagrindinė mokslinių, visuomeninių tyrimų ir analizių, visuomenės švietimo funkcija bus perduota institucijoms, kurioms ji priskirta pagal kitus įstatymus (aukštosioms mokykloms, mokslinių tyrimų įstaigoms ir pan.)
Tikimasi, kad penkių biudžetinių įstaigų apjungimas į vieną leis efektyviau panaudoti valstybės biudžeto asignavimus bei žmogiškuosius išteklius, suvienodinti valstybės tarnautojams ir darbuotojams tenkanti darbo krūvį, mokėti jiems konkurencingus atlyginimus bei pritraukti į Agentūrą motyvuotus bei kvalifikuotus darbuotojus.
Seimo statute planuojama numatyti pareigą parlamentiniams komitetams dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų numatomo poveikio vertinimo atlikimo ar ekspertinės išvados pirmiausia kreiptis į Agentūrą. Ir tik tuo atveju, jeigu klausimas nepriklausys jos kompetencijai – į aukštąsias mokyklas ar kitus ekspertus.
Skaičiuojama, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1 mln. 819 tūkst. eurų iki 1 mln. 300 tūkst. eurų).
Koncepcijos įgyvendinimą koordinuos Seimo valdybos sudaryta darbo grupė.
Jeigu Seimas pritars koncepcijai, siūloma ją įgyvendinančius teisės aktus priimti ir pertvarką įgyvendinti trimis etapais, pradedant kitų metų II ketvirtį. Numatoma, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. jau veiks pertvarkyta ekspertinių-patariamųjų institucijų sistema.
Koncepcijos įgyvendinimo vykdymo parlamentinę kontrolę turėtų atlikti Seimo Kultūros, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos reikalų komitetai.
