Inicijuojamos komisijos pavadinimas skamba taip: Laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą.
Jos sudarymą inicijavo ant D. Grybauskaitės dantį griežiantys ir jai kritikos nešykštintys „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos nariai. Po ja pirmieji pasirašė Valdas Vasiliauskas, Petras Gražulis ir Povilas Gylys ir kiti, savo parašais iniciatyvą parėmė socialdemokratai, Lenkų rinkimų akcijos atstovų ir darbiečiai. Tarp pasirašiusiųjų – buvęs prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Komisija turėtų nustatyti, kurie asmenys paskleidė didelį visuomenės rezonansą sukėlusias žinias apie „juoduosius sąrašus“ su 9 viceministrų pavardėmis, taip pat apie kriminalinės žvalgybos pažymą dėl Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Vydo Gedvilo, kurį Darbo partija buvo pasiūliusi į švietimo ir mokslo ministrus, apie Seimo narių Broniaus Bradausko, Vytauto Gapšio bei Juliaus Sabatausko ir vieno Kaišiadorių verslininko ar kriminalinio pasaulio atstovo tariamą susitikimą Aukštadvaryje, kur neva buvo aptariami generalinio prokuroro skyrimo reikalai.
Komisija taip pat aiškintųsi apie tai, kad buvusiai kandidatei į generalinius prokurorus, Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei buvo pasiūlyta generalinio prokuroro postą „išsipirkti“.
DELFI primena, kad D. Grybauskaitė ne kartą yra kalbėjusi apie specialių tarnybų pažymas, dėl kurių yra atmetusi kandidatus į vyriausybinius postus.
Komisija taip pat turėtų grįžti prie prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylos: susipažintų su baigta byla ir „atliktų savo parlamentinį tyrimą ir pateiktų politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“.
Komisija aiškintųsi, kokias išvadas Prezidentūra padarė, kad valstybės paslaptys būtų patikimai saugomos, taip pat nustatinėtų, kas iš Prezidentūros darė įtaką generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui dėl kontroliuojamų bylų, o taip pat dėl kadrų politikos.
Toks Seimo nutarimo projektas užregistruotas parlamento sekretoriate, dėl jo dar nebuvo balsuota.
P. Gylys: įstatymas aukščiau Gylio ir prezidentės
Vienas tyrimo komisijos iniciatorių, Seimo narys, prieš kelias savaites nesėkmingai vidaus reikalų ministro kėdę matavęsis P. Gylys ragina kelti klausimus. Pirma, ar teisėsauga yra naudojama politiniams tikslams. Antra, ar Valstybės saugumo departamentas tikrai užsiima tuo, kuo turi užsiimti – tirti grėsmes nacionaliniam saugumui, ar ieško valdžios kritikų.
„Klausimų daugybė, pavyzdžiui, D. Ulbinaitės byla, kaip ten yra, teisėjai balsavo 4 prieš 3, vieni sako, kad nutekino paslaptį, kiti – kad ne ir ten apskritai paslapties nėra. Aš manau, kad Seimas,
parlamentinėje respublikoje su kai kuriais prezidentinės respublikos požymiais, turėtų įsigilinti į klausimą. Artėja rinkimai ir jei teisėsaugos institucijos aktyviai dalyvaus tuose procesuose, kaip, pavyzdžiui, policijos profsąjungos, turėsime iškreiptą demokratijos variantą ir iškreiptus rinkimų rezultatus. Tirti tikrai yra ką“, – DELFI sakė P. Gylys.
„Neperšokęs griovio nesakyk op. Kol neturime rezultatų, man atrodo anksti komentuoti. Įstatymai yra aukščiau visų. Visiems aišku, kad įstatymas yra aukščiau Gylio, bet įstatymas aukščiau ir Butkevičiaus, aukščiau ir respublikos prezidento. Jeigu kažkas padarė prasižengimą ir jis yra rimtas, tada visi variantai galimi, nes niekas neturi teisės laužyti konstitucinės sąrangos“, – į klausimą, ar tokiu būdu gali būti siekiama apkaltos prezidentei D. Grybauskaitei, atsakė P. Gylys.
V. Sinkevičius: laiko gaišimas ir santykių aiškinimasis
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros profesorius Vytautas Sinkevičius tokį Seimo užmojį vertina skeptiškai.
„Konstitucinis Teismas yra suformavęs labai aiškią doktriną – laikinosios tyrimo komisijos turi būti sudaromos ypač svarbiems valstybinės reikšmės klausimams ištirti. Seimas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl komisijos sudarymo, turi įvertinti, ar tas klausimas iš tiesų yra valstybinės reikšmės. Šiuo atveju aš matau, kad tai bandymas spręsti tam tikras politines problemas arba naudoti komisiją kaip įrankį aiškinantis santykius tarp valstybės institucijų“, – sako V. Sinkevičius.
Pasak V. Sinkevičiaus, jei paviešinant atitinkamą informaciją buvo pažeistas įstatymas, tą aiškintis turi ikiteisminio tyrimo institucijos. Taigi, sako profesorius, Seimas nori sudaryti komisiją, kuri iš esmės atliktų tai, ką gali atlikti ir turi atlikti ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokuratūra.
„Šiuo atveju matau dar vieną būdą tokių komisijų pagalba aiškintis tarpinstitucinius santykius. Netikiu, kad ši komisija gali ką nors atlikti, išryškinti problemas, juk yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos, kiti komitetai, jeigu jie mato teisinio reguliavimo problemų, turi siūlyti įstatymo pataisas, kurios neleistų paskleisti tos informacijos, užkirstų kelią ir panašiai“, – kalbėjo konstitucinės teisės ekspertas.
Tokią iniciatyvą profesorius vadina neracionaliu, neatsakingu Seimo laiko, apmokamo iš mokesčių mokėtojų pinigų, švaistymu.
Pasak V. Sinkevičiaus, komisijos išvados jokių teisinių pasekmių nesukelia. V. Sinkevičiaus nuomone, tai būtų dar viena galimybė figūruoti viešojoje erdvėje, rodyti save rinkimų kampanijos metu. „Galų gale, visa tai baigsis tuo, kad niekas nebus išsiaiškinta, kaip rodo praktika, laikinoji Seimo tyrimo komisija neturi intelektualių pajėgų, teisinės kvalifikacijos kvalifikuotai ištirti tokius dalykus. Tai – profesionalų darbas“, – kalbėjo MRU profesorius.