Rezonansinėje byloje naujas posūkis


Panevėžyje pastarosiomis dienomis prisimintas prieš 12-a metų įvykdytas nusikaltimas, savo žiaurumu pakraupinęs net ir visko mačiusius tyrėjus.

Dvi šiaulietės Viktorija Lietuvninkaitė ir jos klasės draugė Viktorija Vaitiekaitytė į namus įsiviliojo septyniolikametę Nedą, jai gyvai nupjovė galvą ir išmėsinėjo, o kūno dalis išbarstė laukymėje netoli nužudytosios namų. Likusias kūno dalis sudėjo į šaldytuvą, planuodamos vėliau išsikepti.

Nors už šį makabrišką nusikaltimą žudikėms teismas skyrė dvidešimt metų nelaisvės, Panevėžio kalėjimo grotos joms atsivėrė daug anksčiau.

Juodosiomis kanibalėmis pramintos žudikės šią vasarą perkeltos į Panevėžio pusiaukelės namus A. Smetonos gatvėje, už grotų praleidusios 12 metų, tai yra maždaug pusę bausmės laiko.

Nuteistosios įsidarbino viename iš prekybos tinklų. Abi pasikeitė ir pavardes.

Praėjusią savaitę ažiotažas Panevėžyje kilo, kai viena iš žudikių buvo pastebėta dirbanti prekybos tinklo „Iki“ parduotuvės kasoje.

Tačiau dabar teisėsaugos institucijos aiškinasi, ar už tokio posūkio rezonansinėje byloje negali slypėti dar vienas nusikaltimas – smurtas prieš mažą, negalintį apsiginti vaiką.

Įrašas šokiravo


Tokia žinia socialiniame tinkle pasidalijo panevėžietė menininkė Klaudija Mackevičiūtė. Ji pasakoja, jog nerimą keliančios informacijos apie galimą smurtą prieš vaiką sulaukė paviešinusi, jog viena iš nuteistųjų prekybos centre darbuojasi kasininke.

„Kai tik pradėjau dalintis žinia apie tai, kad už itin žiaurų bendramokslės nužudymą nuteistos žudikės laisvai gali išeiti į visuomenę ir dirba viename prekybos centrų Panevėžyje, ėmė plaukti kaimynų ar jas pažįstančių žmonių žinutės ir skambučiai“, – pasakojo K. Mackevičiūtė.

Anot jos, žmonės rašė, kad V. Lietuvninkaitė ne tik dirba kasininke, bet ir gyvena su jauna moterimi, kartu augina pastarosios dukrą.

Klaudiją šokiravo pradėję plaukti pranešimai, kad abi moterys skriaudžia ir muša mergaitę.

Netrukus menininkę pasiekė ir garso įrašas. Jame aiškiai girdėti, kaip kūkčiodama mergaitė su visomis smulkmenomis pasakoja apie patiriamą smurtą. Mergaitė nurodė tiek savo motinos, tiek už nužudymą nuteistos draugės vardus.

Gyrėsi „sudaužiusi“


K. Mackevičiūtės teigimu, įrašą padarė mergaitės kaimynė, kurios dukra taip pat nukentėjo nuo skriaudžiamos mažametės mamos.

Kaimynystėje gyvenanti mergaitė užpulta bežaidžianti kieme, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Savaitgalį gavau žinutę ir iš mergaitės mamos buvusios darbdavės. Jai pačiai teko girdėti, kaip mama pasakojo skriaudžianti dukrą. Ir darbe gyrėsi, kaip parduotuvės tualete „sudaužė“ mergaitę“, – baisėjosi K. Mackevičiūtė.

Ji tvirtina, jog informacija apie skriaudžiamą vaiką buvo perduota policijai ir vaiko teisių sergėtojams. Tačiau, tikina menininkė, į tai nebuvo žaibiškai sureaguota.

Išjudino viešumas


Anot K. Mackevičiūtės, siekiant kuo greičiau padėti vaikui sulaukti pagalbos ir buvo kreiptasi į žinomus Lietuvos žmones, vadinamuosius influencerius.

„Juokingiausia, kad apie galimą smurtą prakalbus influenceriams, vaikų teisių specialistai per įvairias informavimo priemones pradėjo ieškoti, kur smurtą patirianti mergaitė gyvena. Bet juk visa informacija jiems buvo pateikta su vardais ir pavardėmis. Juk pagaliau yra žinoma, su kuo gyvena mergaitės mama. Išeinant iš Pusiaukelės namų turėtų būti privalu nurodyti, kur ir su kuo yra leidžiamas laikas, pas ką nakvojama“, – stebisi panevėžietė.

Jos nuomone, vaiko teisių specialistams ši šeima turėtų būti žinoma.

„Mergaitė nelanko mokyklos, nebuvo perkelta į kitą klasę būtent dėl nelankomų pamokų. Visa tai vaikų teisėms puikiai žinoma, bet kol visa ši istorija nebuvo paviešinta, nesiimta priemonių. Jeigu pasikartotų Matuko istorija, didžiulė juoda dėmė kristų ant vaikų teisių specialistų ir policijos“, – įsitikinusi K. Mackevičiūtė.

Mamai įteiktas šaukimas


Informacijai apie skriaudžiamą mažametę pradėjus sklisti internete, vaiko teisių gynėjai kreipėsi į visuomenę, prašydami atsiliepti tuos, kurie žino vaiko ar jo artimųjų buvimo vietą, turi įrodymų apie vaiko patiriamą smurtą.

Jau tos pačios dienos pavakare į galimai smurtą patiriančios mergaitės namus atvyko pareigūnai ir vaiko teisių specialistai.

„Mergaitės mamai, kuri įtariama smurtu prieš savo vaiką, įteiktas šaukimas atvykti pas tyrėją.“
Odeta Jukniūtė

Kaip teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė, mergaitė šiuo metu yra saugioje aplinkoje, su jai artimais žmonėmis.

„Ačiū sureagavusiems ir reikiamą informaciją suteikusiems žmonėms. Vaiko teisių gynėjai kartu su policijos pareigūnais jau nuvyko į šeimą, kalbamės su mama, vaiku, vertinam visas aplinkybes dėl galimo smurto. Toliau vertinsime situaciją, mergaitei suteiksime visą reikiamą pagalbą. Tyrimą dėl galimo smurto toliau atlieka teisėsauga, vertina visas aplinkybes“, – komentavo A. Žilinaitė.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė patvirtino, kad šiuo metu pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.

„Tyrimas pradėtas pagal vaiko teisių gynėjų pranešimą. Mergaitės mamai, gimusiai 1993 m., kuri įtariama smurtu prieš savo vaiką, įteiktas šaukimas atvykti pas tyrėją. Informacijos dėl jos galimų sąsajų su moterimi, nuteista už nužudymą, neturime“, – teigė O. Jukniūtė.

Vos pusę bausmės laiko kalėjime atlikusios šiaulietės dar nėra visiškai laisvos, bet perkeltos į Pusiaukelės namus pratinasi prie laisvės (I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.)

Laisvė nelaisvėje


Visuomenei kilus diskusijų, ar už itin žiaurų nusikaltimą nuteista V. Lietuvninkaitė, kalėjime išbuvusi vos pusę bausmės laiko, gali su kita moterimi auginti mažametį vaiką, Kalėjimų departamentas aiškina, kad siekiant įgyvendinti teisės aktų bei žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimą, šios situacijos negalintis komentuoti.

Tačiau pabrėžė, kad atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę laisvėje, be apribojimų pasimatyti su kitais asmenimis, taip pat dirbti ar mokytis, su savimi turėti pinigų ir jais laisvai disponuoti. Be to, jei į Pusiaukelės namus perkeltas nuteistasis neturi nuobaudų, jam leidžiama kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu parvykti į Lietuvoje esančius namus ar aplankyti artimuosius. Pusiaukelės namuose gyvenantis nuteistasis taip pat gali prašyti kasmetinių atostogų, o likusius tris mėnesius iki bausmės atlikimo pabaigos šią bausmę atlikti savo namuose.

Kaip teigiama Kalėjimų departamento atsiųstame paaiškinime, iš bausmės atlikimo vietos išvykę nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis.

„Bausmių vykdymo sistema privalo siekti, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų ne tik izoliuoti, bet ir išmoktų ateityje gyventi laisvėje nebenusikalsdami. Nusikaltimų aukų ir jų artimųjų skausmas suprantamas, tačiau bausmių vykdymo sistema veikia pagal galiojančius teisės aktus“, – rašoma Kalėjimų departamento komentare.