Kiekvienas Seimo narys dabar, be vidutiniškai 4 tūkst. litų algos, kas mėnesį papildomai gauna beveik 6 tūkst. litų kitoms išlaidoms. Ar parlamentaras įvairias išlaidas padengia iš atlyginimo, ar papildomų pinigų, ir kam papildomus pinigus naudoja – nekontroliuoja niekas, to nenumato ir pačių Seimo narių patvirtintas statutas.
Tiek atlyginimas, tiek papildomos lėšos Seimo nariams pervedamos į vieną sąskaitą. Paklaustas, kaip atskirti, kurie pinigai naudojami, A. Lydeka atsakė: „Niekaip“.
Tai kaip parlamentaras galėtų įrodyti, kad už kvietimus sumokėjo iš atlyginimo? „Jeigu tvarka bus pakeista, be abejo, atsiskaitinėsiu už gaunamas lėšas“, – sakė A. Lydeka.
Parlamentaras pripažįsta, kad nuo kitoms reikmėms – kanceliarinėms prekėms ar transporto išlaidoms – skiriamų pinigų neskaičiuojami ir mokesčiai. Ankstesniems kai kurių parlamentarų ir darbo grupių siūlymams apmokestinti visas gaunamas lėšas nepritarė pats Seimas.
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas teigia taip pat nepritariantis dabartinei išlaidų apmokėjimo tvarkai, tačiau abejoja, ar šis Seimas ryšis ją keisti. „Yra statutas, kuriam pakeisti reikia daugumos. Užsitikrinti daugumą šią kadenciją kažin ar bus įmanoma“, – mano V. Muntianas.
Konstitucinis Teismas 2004-aisiais išaiškino, kad parlamentarams priklauso garantijų sistema, kuri užtikrintų Seimo narių, kaip tautos atstovų, konstitucines pareigas, tačiau įstatymų leidėjas negali nustatyti tokių garantijų, kurios nepagrįstai privilegijuotų Seimo narius.
„Remiantis konstituciniu valstybės tarnybos principu, už jas turėtų būti atsiskaitoma. Manau, kiekvienas atskiriame, kur yra atlyginimas, o kur pinigai, skiriami tarnybos reikmėms“, – teigia Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkė.
„Financial Times“ rašo, kad Europos Sąjungos Kovos su sukčiavimu tarnyba ėmėsi tirti kai kurių europarlamentarų, įtariamų apgaulingai pasisavinusių pinigus, veiksmus. Anot dienraščio, baigus tyrimą, ne vienam jų gali grėsti kalėjimas.