Įkvėpti laisvės oro nori ir kitas „Pravieniškių mafijos“ byloje iki šiol suimtas kaltinamasis – tris kartus teistas kaunietis Erlandas Palukaitis, – už griežčiausios kardomosios priemonės sušvelninimą jo artimieji į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo gerokai mažesnę sumą – 15 tūkst. Eur.

Ar sunkiais nusikaltimais kaltinamiems kauniečiams turėtų būti sušvelnintos kardomosios priemonės, „Pravieniškių mafijos“ baudžiamąją bylą nagrinėjantys Vilniaus apygardos teismo teisėjai dar nenusprendė, tuo metu valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Plioplys mano, kad kaltinamiesiems neturėtų atsiverti įkalinimo įstaigos durys.

„Pravieniškių mafijos“ lyderiu laikomas A. Kupčiūnas jau buvo išleistas į laisvę – dar praėjusių metų lapkritį baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai kaltinamąjį, kuris už grotų buvo laikomas keturis metus, paleido į laisvę – suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvia priežiūra šešiems mėnesiams, įpareigojant A. Kupčiūną dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose bei jei tai nesusiję su vykimu į gydymo įstaigas. Be to, iš A. Kupčiūno buvo paimta asmens tapatybės kortelė, teismas kaltinamajam skyrė 50 tūkst. eurų užstatą. Šią sumą už A. Kupčiūną sumokėjo artimieji.

Bet šias kardomąsias priemones teismas dar kovo 8 d. pakeitė į suėmimą, pažymėjęs, kad A. Kupčiūnas šiurkščiai pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas, taip pat nurodė, jog yra reali rizika, kad kaltinamasis „gali, o galimai ir planuoja bėgti (slėptis) nuo teismo“.

Aidas Kupčiūnas ir advokatas Simonas Slapšinskas
Paaiškėjo, kad A. Kupčiūnas, nors jam buvo draudžiama išeiti iš namų, nuvyko į Migracijos departamentą ir paprašė skubos tvarka pagaminti ne tik asmens tapatybės kortelę, bet ir pasą, kuris reikalingas vykstant tik į trečiąsias valstybes (už Europos Sąjungos ribų).

A. Kupčiūną ginantis advokatas Simonas Slapšinskas sakė, kad jo ginamasis net neturėjo minties pasislėpti.

„Įvyko spontaniška klaida“, – pažymėjo advokatas.

Jo teigimu, į laisvę išleistas A. Kupčiūnas neturėjo asmens dokumentų, bet susirgo ir jam gydymo įstaigoje negalėjo būti suteiktos medicinos paslaugos be tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jis ir nuvyko į Migracijos poskyrį jų pasigaminti.

„Žmogus supanikavo“, – S. Slapšinsko teigimu, vėliau pasitvirtino, kad A. Kupčiūnas iš tikrųjų sirgo ir lankėsi gydymo įstaigose.

Advokatas už A. Kupčiūno laisvę pasiūlė 60 tūkst. Eur užstatą – esą šią sumą surinko giminės ir draugai: „Jie yra pajėgūs sumokėti šią sumą ir pagrįsti pinigų kilmę.“

Tuo metu pats A. Kupčiūnas atsiprašė teismo dėl neišsaugoto pasitikėjimo, kai paleistas į laisvę pažeidė kardomosios priemonės sąlygas: „Noriu atsiprašyti, kad sugalvojau pasidaryti dokumentus“.

Kaltinamasis aiškino, kad dokumentų reikalavo gydymo įstaiga.

„Suklydau, neketinau nei bėgti, nei slėptis, buvau labai išsigandęs, – teisme aiškino Aidelis. – Nuėjau į pasų poskyrį, klausiau, ar galiu pasidaryti dokumentus, man atsakė, kad galiu ir dar pasiūlė pasidaryti pasą, nes jo galiojimas jau buvo pasibaigęs, - sutikau, nors jis man net nereikalingas buvo.“

Anksčiau teismas buvo pažymėjęs, kad kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl naujų dokumentų išdavimo A. Kupčiūnas pateikė melagingą informaciją, kad jam priklausanti asmens tapatybės kortelė yra pamesta, nors iš tikrųjų ji yra saugoma „Pravieniškių mafijos“ byloje. A. Kupčiūnas ir tam turėjo pasiteisinimą – esą vieno posėdžio metu buvo užsiminta apie pamestą kortelę, todėl jis esą ir pamanė, kad dingo būtent jam priklausantis dokumentas.

„Dabar žinau, kad kydau“, – aiškino jis.

Tuo metu E. Palukaitis pažymėjo, kad jau yra atlikęs anksčiau teismo jam kitoje baudžiamojoje byloje skirtą laisvės atėmimo bausmę, bet į laisvę taip ir nebuvo paleistas – jau beveik tris mėnesius yra suimtas. O suimtųjų kalinimo sąlygos, anot jo, yra gerokai blogesnės – ribojami pasimatymai ir pan.

Erlandas Palukaitis
„Jeigu būčiau paleistas į laisvę ir sėdėčiau namuose, kaip aš galėčiau daryti naujus nusikaltimus?“ – klausė jis. Ir pridūrė, kad pinigų užstatui, kiek galėjo, surinko jo artimieji.

O E. Palukaitį ginantis advokatas Edgaras Dereškevičius pažymėjo, kad jo ginamasis „deda maksimalias pastangas“, jog teismas būtų garantuotas, kad jis nepažeis švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, nes užstatas, kuris jau sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą, būtų prarastas.

Anot gynėjo, Strasbūro teismo teisėjai yra išaiškinę, kad kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių be to, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei, todėl jis E. Palukaičiui prašė skirti švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą ir, jeigu reikia, užstatą.

Į laisvę teismas taip pat yra paleidęs ir kitus kaltinamuosius – Artūrą Račkelį bei Andrių Obelienių, kurie taip pat buvo priskiriami Pravieniškėse veikusiai grupuotei. Jiems taip pat skirta intensyvi priežiūra, be to A. Račkelis ir A. Obelienius yra sumokėję po 30 tūkst. Eur užstatus.

Į laisvę kaltinamieji buvo paleisti, nes byloje jau yra apklausti pagrindiniai liudytojai ir nukentėjusieji, taip pat ir apie galimus nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose liudijantys valstybės saugomi bei anoniminiai liudytojai.

„Pravieniškių mafijos“ bylą teisme nagrinėja jau antra teisėjų kolegija – kai jau buvo apklausta kelios dešimtys liudytojų ir nukentėjusiųjų, du teisėjai buvo perkelti dirbti į Lietuvos apeliacinį teismą.

Dėl Pravieniškėse įvykdytų nusikaltimų baudžiamojon atsakomybėn patraukta penkiolika buvusių ir esamų kalinių bei Pravieniškėse dirbęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas Evaldas Baronėnas. Nė vienas jų nepripažįsta pateiktų kaltinimų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistuosius prižiūrėti privalėjęs kriminalinės žvalgybos specialistas E. Baronėnas ėjo išvien su „kamoros vierchais“ – jiems ne tik teikė slaptą informaciją, leido prekiauti narkotikais, bet ir pats jų parūpindavo. O geriau nei laisvėje gyvenę kaliniai, įtariama, net šešerius metus kontroliavo kitų nuteistųjų gyvenimą: sprendė, kam verta būti „bachūru“, kam – „dūchu“ arba „gaidžiu“, be jokių suvaržymų prekiavo narkotikais, alkoholiu, telefonais bei įvairiais nelaisvėje draudžiamais daiktais.


Kaliniai Pravieniškėse buvo ne tik daužomi specialiai pasigamintais metaliniais strypais, kuriuos visą parą laikydavo prie savo lovų, bet ir nuplakami elektros laidais. Tačiau visi lyg susitarę tylėjo – bijojo, jog bus suluošinti ar net užmušti. Nes tokių atvejų jau buvo.

Visi šie nerašyti zonos įstatymai puikiai buvo žinomi Pravieniškių pataisos namų darbuotojams, turėjusiems prižiūrėti ir padėti pasitaisyti nuteistiesiems, bet šie prieš įkalinimo įstaigoje daromus nusikaltimus dažniausiai užsimerkdavo.

Šioje byloje keletas nuteistųjų buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ikiteisminio tyrimo metu sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė daugybę zonoje padarytų nusikaltimų. Šioje byloje taip pat yra keletas įslaptintų liudytojų – dauguma pataisos namų kalinių vengė bendrauti su pareigūnais, nes bijojo sulaukti keršto. Be to, pagal nerašytas zonos taisykles, tikri „bachūrai“ negali bendrauti su teisėsauga, taip pat jiems draudžiama atsakinėti į pareigūnų klausimus. O „bachūrais“ pataisos namuose norėjo tapti daugelis, atsiųstų atlikti jiems teismo skirtos bausmės.


Kaip rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kai kurie kaliniai net sutikdavo mokėti duokles, kad tik galėtų gyventi kartu su tais, kurie valdo pataisos namus. Tačiau tokie nuteistieji iš karto patekdavo į spąstus – jeigu jau sutikai mokėti, niekada nebūsi „bachūras“, net jeigu už tave ir užtars kas nors iš nusikalstamo pasaulio atstovų, esančių laisvėje. Tikri „bachūrai“ niekada nemoka, o sumokėję bet kada gali tapti „dūchais“ ar „gaidžiais“.

Pravieniškių mafijos susivienijimo byloje teismas aiškinasi ne tik kaip buvo terorizuojami nuteistieji, prekiaujama narkotikais, bet ir kaip buvo nužudytas vienas kalinys. Jis prijautė 2015 m. Kaune nušautam „Agurkinių“ grupuotės nariui Deimantui Bugavičiui, kuris su savo bičiuliu tuo metu metu neoficialiai vadovavo kalinių grupuotei. D. Bugavičius dar 2012 m. patyrė tikrą pažeminimą, kai neteko lyderio pozicijos – iš jo valdžią perėmė pagal rangą kriminaliniame pasaulyje gerokai žemesnio lygio nuteistasis A. Kupčiūnas.

Kitų nuteistųjų akyse pažemintas D. Bugavičius ilgai rezgė keršto planą – nors ir buvo praradęs autoritetą, bet „Agurkinių“ grupuotės narys sugebėjo suvienyti jį palaikančius nuteistuosius, kurie netrukus smogė atgal ir susidorojo su „kamoros vierchu“ tapusiu A. Kupčiūnu.

Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki penkiolikos metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Apie įvykius Pravieniškėse Delfi specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius yra išleidęs knygą „Pravieniškių mafija“. Knygynuose pasirodė ir nauja autoriaus knyga „Policijos dievai“, kurioje jis gvildena nusikalstamo pasaulio ir teisėsaugos pareigūnų ryšius. Išskirtinė policininkų istorija – beveik 400 puslapių knygoje „Policijos dievai“, kurią jau galima įsigyti knygynuose, taip pat internetu leidykloje „Baltos lankos“, didžiausiame internetiniame knygyne knygos.lt ir kitose platinimo vietose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (245)