Menininkė sumaniusi muzikinį performansą – ant laiptų stovintys solidžiai atrodantys žmonės - „Lietuvos ambasadoriai“ - turėjo angliškai dainuoti „Una paloma blanca“ („Skriskit, balti balandžiai“).
N. Urbonienė prisiminė, kad ministerija visą laiką žadėjo leisti atlikti performansą, buvo žadama tai daryti penktadienio popietę. Tačiau išvakarėse URM pranešė nusprendusi neleisti atlikti performanso – esą tai trukdys darbui. Menininkai tai prašė daryti ir šeštadienį, kai niekas nedirba.
Todėl kitą dieną „Lietuvos ambasadoriai“ susirinko prie ministerijos pastato. Performanse dalyvavo iki 20 dalyvių. Prieš tai repetuota sostinės Lukiškių aikštėje. „Gavosi labai geras performansas“, - sakė menininkė.
„Performansas būtų vykęs koridoriuje, kuriame vaikšto žmonės, tarp jų - mūsų ministerijos svečiai. Filmavimas ilgai trunka, mes negalėjome nutraukti darbo“, - DELFI sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė.
Pasak jos, menininkams siūlytos kitos patalpos, tačiau jos netikusios. V. Gaižauskaitė aiškino, kad ne darbo metu performanso ministerijoje negalima rengti pagal vidaus tvarkos taisykles. Ji teigė, kad interjeras performansui gali būti bet kur - jam tinka ne vien URM koridorius.
Dėl projekto – aiškintis į URM
Filmuota performanso medžiaga demonstruojama Venecijos bienalėje. Programa bienalėje susideda iš Venecijos paviljono, balandžių rungtynių, performanso ir balandinės statybos Romoje. „Instaliacijos sumanymas – žiūrovas eina, žiūri visus elementus ir iš to susikuria savo pasakojimą. Tai nėra didaktiškas vienas pasakojimas apie namo istoriją, ji papasakojama per daug elementų“, - aiškino N. Urbonienė.
Ji prisiminė, kad tik sumanius projektą parašiusi laišką į Lietuvos ambasadą Italijoje, kuriame papasakojo apie projektą, vizitą į Italiją, paprašė kontaktų. Tuoj po to menininkė pasakojo sulaukusi URM skambučio ir pakvietimo „ant kilimėlio“. Čia N. Urbonienė atėjusi su diktofonu ir pareiškusi, kad įrašytas pokalbis taip pat bus projekto dalis.
„Tada mums pasakyta, kad gyvename demokratinėje šalyje, esame menininkai ir galime daryti ką norį, tik reikia suprasti, kad tema delikati, deramasi su italais, tad nereikia kelti skandalų“, - prisiminė ji. „Mūsų sumanymas buvo pažadinti vaizduotę – gal mes savo tikslą ir pasiekėme“, - svarstė N. Urbonienė.
Ji teigė, kad žymiai didesnio palaikymo ir entuziazmo sulaukta iš italų pusės, kurie siūlė vietas balandinės statybai, savivaldybė siūlė ją statyti ne laikinai, o visam laikui. Iš pradžių neplanavęs dalyvauti bienalėje, Lietuvos ambasadorius Italijoje į bienalę atvyko. Apžiūrėjęs instaliaciją, jis nusprendė itališkai pasakyti kalbą. DELFI primena, kad Lietuva jau keliolika metų derasi su Italija dėl kompensacijos už 1940 -aisiais prarastą Lietuvos ambasados pastatą Italijoje. Lietuva ambasados pastatą Romoje išsimokėtinai įsigijo 1937 metais. Nuo Lietuvos aneksijos 1940-aisiais pastate šeimininkauja Rusijos diplomatai.
„Villa Lituania“ vertinę nepriklausomi Italijos ekspertai nustatė, kad buvusi Lietuvos ambasada verta 20 mln. eurų (apie 70 mln. litų). Italija pabrėžia, kad siūlymas nuomoti du Renesanso epochos pastatus „Cassali Strozzi“ vietoj prarasto Lietuvos diplomatinės atstovybės Romoje „Villa Lituania" pastato yra vienintelis galimas Italijos siūlymas. Italijos užsienio reikalų ministras Massimo D'Alema liepą yra pareiškęs , kad Lietuvai niekada nebus sugrąžinta jos nuosavybė.