„Atsakymas toks – diplomatų atestacijos komisija niekada nedalyvavo atrenkant kandidatus į ambasadorius. Todėl mes negalime pateikti informacijos, kuri tiesiog neegzistuoja“, – pirmadienį po uždaro Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė I. Černiuk, nurodydama, kad raštas Prezidentūrai buvo parengtas dar penktadienį ir šiandien išsiųstas.
„Diplomatų atestacijos komisija niekada nedalyvavo ir nedalyvauja atrenkant kandidatus į ambasadorius, todėl jokie protokolai fiziškai neegzistuoja – tai nėra jų kompetencija“, – nurodė ji.
Pasak kanclerės, diplomatų atestacijos komisija prisideda prie ambasadorių paskyrimo tik tuo atveju, kai atrinktam diplomatui suteikia rangą. Tačiau, pažymi I. Černiuk, tai vyksta jau po to, kai kandidato pavardė yra tvirtinama Vyriausybės.
„Vienintelis atvejis, kada diplomatų atestacijos komisija dalyvauja procese – teikdama pasiūlymą suteikti rangą. Tas pasiūlymas teikiamas, kai kandidato pavardė yra aiški, kai dėl kandidato parengtas Vyriausybės nutarimas, kai teikiamas parengti prezidento dekretas – tada lygiagrečiai diplomatų atestacijos komisija teikia pasiūlymą suteikti rangą, nes tai yra jos kompetencija“, – procedūras paaiškino I. Černiuk.
Konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro tęsiasi nuo praėjusių metų
Nuo praėjusių metų pabaigos tęsiantis ginčams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo, Prezidentūra praėjusią savaitę paprašė URM kanclerės pateikti dokumentaciją apie vykdytus ambasadorių atrankos konkursus. Savo ruožtu Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija atkreipė dėmesį, kad tokie reikalavimai gali turėti Konstitucijoje numatytų įgaliojimų viršijimo požymių.
Prezidentūrai kilę klausimai dėl konstitucinių galių viršijimo – nesuprantami. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas įsitikinęs, kad G. Nausėda turi teisę susipažinti su minėta medžiaga.
Be to, pasak patarėjo, tokiu būdu būtų atsakyta, ar konkursas į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovo postą iš tiesų įvyko.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Vėliau prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad ambasadorių paskyrimas stringa, nes vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
