„URM Deivido Matulionio galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė, kad D. Matulionis padarė tarnybinį nusižengimą ir nesilaikė ministerijos instrukcijų. Tačiau, atsižvelgiant į NATO viršūnių susitikimo rezultatų kontekstą, sudėtinga įvertinti padarytą žalą valstybei, todėl komisija nesiūlo skirti nuobaudos“, – nurodė URM.
Pirmadienį Delfi kalbintas D. Matulionis teigė, kad kol kas nebuvo informuotas apie komisijos sprendimą.
„Manęs kol kas neinformavo“, – sakė jis.
Bendrai vertinti sprendimo ambasadorius nesiėmė: „Aš nekomentuosiu. Šį reikalą reikia pabaigti, tašką padėti, dirbti bendrai toliau. Užtenka diskutuoti. Nei čia man tas malonu, nei, turbūt, ministerijai malonu.“
Abejonių D. Matulionio darbu kilo rugpjūčio pabaigoje. Delfi žiniomis, manyta, jog ambasadorius galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla galėjo susilpninti Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl NATO viršūnių susitikimo dokumentų, jei tiksliau – dėl NATO komunikato ir formuluotės apie vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje.
Komunikate apie brigadą užsiminta taip: „Vėl patvirtiname mūsų sprendimus, priimtus per Madrido viršūnių susitikimą, NATO rytiniame flange įvesti papildomas tvirtas, kovai parengtas pajėgas, kurios būtų padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio vienetų tada ir ten, kur to reikės, paremtos patikimu, greitai pasiekiamu pastiprinimu, iš anksto nustatyta įranga ir sustiprintu vadovavimu bei kontrole.“
Dokumente taip pat pasveikintos sąjungininkų pastangos „stiprinti karinius pajėgumus NATO rytiniame flange, nes tai prisideda prie tolesnio atgrasymo ir gynybos“.
Pats apie situaciją užklaustas D. Matulionis anksčiau teigė, jog nieko komentuoti negali, nors galbūt ir norėtų.
„Labai apgailestauju, kad negaliu komentuoti, nors gal ir norėčiau. Vienintelis dalykas – nusiskundimų mano darbu nesu gavęs“, – raštu Delfi atsakė jis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bent jau anksčiau apie D. Matulionio situaciją kalbėjo miglotai. Jis tik leido suprasti, kad, šiam ambasadoriui veikiant, viena iš grandžių galbūt nesuveikė taip, kaip turėjo suveikti.
„Turi būti laikomasi darbo tvarkos. Tai yra ne tiktai – politiškai vertinu, nevertinu. Yra nurodymų struktūra, kaip ji gimsta, ypatingai užsienio ar gynybos srityje, yra institucijos, kurios sprendimus priima, juos formuluoja, prižiūri jų įgyvendinimą, galų gale jie turi būti įgyvendinti. Tai vienoje iš tų grandžių galimai galėjo kilti įtarimas, kad ji kažkur nesuveikė taip, kaip ji turėjo suveikti iki galo. Ir tada kyla pagrįstas klausimas, ar visos grandys veikia teisingai, ar tokiems atvejams esame pasiruošę ateityje. Bet aš tą priskirčiau prie vidinio URM darbo tvarkos klausimo“, – komentavo ministras.
Pastaruoju metu buvo suabejota ne tik D. Matulionio, bet ir Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno darbu. Šio ambasadoriaus funkcijos laikinai sustabdytos, jis iškviestas į Vilnių konsultacijoms.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė pasitikintis tiek ambasadoriumi E. Bajarūnu, tiek ambasadoriumi D. Matulioniu.
Šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė vertino, jog aiškinantis E. Bajarūno ir D. Matulionio veiklą URM taiko dvigubus standartus.
Ji pažymėjo, kad D. Matulionio atžvilgiu buvo inicijuotas nepriklausomas tyrimas, tačiau konsultacijoms atšaukto E. Bajarūno prašymas išsiaiškinti, ar jo atžvilgiu nėra taikomas psichologinis smurtas, vis dar nepatenkintas.
Kai kurie anksčiau Delfi kalbinti buvę premjerai svarstė, jog D. Matulioniui metami kaltinimai nesilaikius mandato iliustruoja nesutarimus tarp prezidentūros ir URM, o galbūt – URM norą į įtakingą poziciją pastatyti „savą“.
Savo ruožtu G. Landsbergis tikino, jog klausimas dėl ambasadorių visiškai niekaip neveikia jo ir prezidentūros santykių.
„Aš jam (prezidentui – Delfi) pristačiau tiek, kiek žinau, kiek savo ruožtu žinau. Tai yra objektyvu, kad yra kažkokios situacijos, kurias reikia išnagrinėti. Kodėl jos atsidūrė viešumoje, negaliu to atsakyti, kaip tai pasidarė, negaliu to nuspėti. Bet valstybės vadovas, premjerė, be abejonės, turi žinoti, būti supažindinti ir ypatingai po to, kai tai jau nebe tik administracine tvarka sprendžiami klausimai, bet ir visuomenės susidomėjimo objektas. Bet aš esu linkęs toliau leisti tiems procesams įvykti“, – komentavo politikas.
Lietuvos ambasadoriumi prie NATO D. Matulionis tapo 2020-ųjų vasarį, jo kadencija eina į pabaigą.
