„Mes turėtume pasižiūrėti į įstatymą dėl ribojamųjų priemonių taikymo ir vien jį jau pakoregavę, jeigu būtų atsižvelgta į prieš keletą mėnesių prezidento teiktus siūlymus vetuojant įstatymą, jau, manau, žengtume didelį žingsnį į priekį“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Urbonas.

„Jau tuomet prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad rizikos yra, grėsmės yra ir mes neturime jokių teisinių argumentų skirtingai traktuoti ir skirtingai vertinti to judėjimo, kuris vyksta iš Baltarusijos į Lietuvą“, – aiškino jis, primindamas G. Nausėdos argumentus dėl veto.

Migracijos departamento teigimu, per pastarąjį pusmetį leidimus gyventi Lietuvoje gavo per 10 tūkst. baltarusių. Liepos 1-osios duomenimis, šalyje gyvena kiek daugiau nei 58 tūkst. Baltarusijos piliečių. D. Urbono teigimu, jeigu būtų patvirtinti prezidento teikti siūlymai suvienodinti taikomas sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, ši statistika atrodytų kitaip.

„Matome baltarusių, gavusių leidimą gyventi vienais ar kitais pagrindais, esančių Lietuvoje skaičius išaugo beveik iki 60 tūkst. Vien per šiuos metus tas skaičius išaugo beveik 10 tūkst. Sakytina, kad išsprendus šį klausimą ir suvienodinus traktavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečių – šiuo atveju, suvienodinus jų patekimo į Lietuvos Respubliką sąlygas – mes iš tiesų žengtume didelį žingsnį į priekį“, – aiškino jis.

Šalies vadovo patarėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo pernai lapkričio per 1,1 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių pripažinti keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasak jo, anksčiau Migracijos departamentas priimdavo vos po kelis tokius sprendimus per metus.

„Grėsmės, susijusios su užsieniečių buvimu Lietuvoje, kurios yra susijusios su nacionaliniu saugumu, yra identifikuojamos. Jos yra, kažkuria prasme, ir beaugančios. Vien statistiškai pasižiūrėjus, mes galėtume pamatyti, kad šiuo metu priimami sprendimai liečia šimtus Baltarusijos piliečių, taip pat ir šimtus Rusijos piliečių, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje buvo konstatuotas kaip keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tie skaičiai iš tiesų yra įspūdingi“, – akcentavo D. Urbonas.

„Prieš tai mes priimdavome tokių sprendimų vos keletą per metus. Tai akivaizdžiai rodo, kad tai yra problema ir mes ją turime spręsti“, – tvirtino prezidento patarėjas.

Visgi, G. Nausėdos patarėjas pažymėjo, kad sprendimas dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo yra Seimo rankose, o iniciatyvos turi imtis Vyriausybė.

„Prezidentas išsako savo poziciją, jis jau ją išsakė. Išsako ir toliau. Labai viliamės, kad į tai bus atsižvelgta“, – sakė D. Urbonas.

Prezidentas G. Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.

Visgi, valdantieji ir dalis opozicijos akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas nepadarė. Pasak parlamentarų, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)