Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ vieno populiariausių Ukrainos televizijos kanalų „1+1“ žurnalistė pasakojo, kad tais laikais, kai dar lankė mokyklą, jos gimtajame miestelyje buvo apie 15 mokyklų iš kurių 14 buvo rusakalbės.
N. Nagornos teigimu, sunku skaityti komentarus rusų, aiškinančių apie Ukrainos rusų gynimą, kai tie komentarai dažnai parašyti su gramatinėmis klaidomis – žurnalistė sako, jog tokiais atvejais tampa akivaizdu, kad ji rusų kalbą moka geriau už dalį Rusijos gyventojų.
Prasidėjus karui, anot jos, vis daugiau žmonių Ukrainoje renkasi kalbėti ukrainietiškai.
„Kad jų, neduok Dieve, nesupainiotų su rusais. Mes norime, kad žmonės matytų – mes jokiu būdu ne rusai. Jeigu pas kažką netgi rusiškas pasas, tai nereiškia, kad žmogus nori likti rusu“, – tikino ji.
Bijo totalinės okupacijos
Laidos pašnekovės teigimu, niekam nepavyko taip sėkmingai ukrainizuoti Ukrainos kaip Rusijos prezidentui V. Putinui.
„Visi ukrainiečiai panoro kalbėti, skaityti ukrainietiškai, išmokti pagaliau savo istoriją, kai mūsų herojus dešimtmečiais bandė paversti antiherojais. Mūsų tikrąją istoriją reikia rankioti po kruopelytę. – pasakoja ji. – Kai buvo atverti KGB archyvai, žmonės domėjosi artimųjų likimais, kad jie nebuvo kažkokie naciai, jie kovojo už Ukrainą. Pas mus žmonės tai atranda ir sužino istorinę tiesą“.
N. Nagorna teigė dabar labiausiai bijanti totalinės Ukrainos okupacijos, nes ji laiminga gali būti tik gyvendama Ukrainoje.
„Ji gali būti subombarduota, vietomis išdeginta, sulyginta su žeme, bet man svarbu likti Ukrainoje. Kad Ukrainoje liktu ukrainietiškumas, kad grįžtų mano sūnėnai, kad tie vaikai suprastų, jog reikia likti ukrainiečiais, – teigė ji. – Mes paprasčiausiai nenorime būti rusais, nes rusai yra žmonės, kurie atėjo mūsų žudyti. Noriu, jog tarp mūsų šalių būtų milžiniška siena, kad net pelė į mūsų šalį negalėtų pralįsti“.
Žinių radijo pašnekovės teigimu, jei 2014 metais ukrainiečiai galėjo sakyti, kad karas vyksta Donbase ir jis manęs neliečia, tai dabar karo veiksmai palietė visus be išimties.
„Į mano kiemą nukrito dvi sparnuotosios raketos, gyvenu beveik Kijevo centre. Išdužo keli langai, šiek tiek, nedaug. Aš negaliu sakyti, kad nukentėjau nuo karo. Bet, pavyzdžiui, kovoja mano vyras, mano mama, sūnėnai, brolio žmona turėjo išvykti. Norėjom ar ne, karas Ukrainoje dabar palietė absoliučiai visus“, – teigė ji.
Paliktų kaimų ir miestų žmonės tampa įkaitais
Ji atkreipė dėmesį, kad ukrainiečių kariai yra labai motyvuoti, tačiau jie neturi pasirinkimo – negali vieną dieną pasakyti, kad su rusais nekariaus.
„Jei išeini iš kurios nors vietovės, nes nėra pajėgų laikyti kaimą ar nedidelį miestą, supranti, kad visi žmonės, kurie ten yra, iškart tampa rusų įkaitais, su kuriais gali nutikti lygiai tas pats, kas nutiko Bučoje, Mariupolyje. Nėra dugno, kurį galima būtų pasiekti, suprantate?“, – kalbėjo ji.
Anot žurnalistės, Ukrainos žmonės buvo šokiruoti, kai atsirado įrodymų apie daugybę kartų išprievartautus vaikus, moteris.
„Mane stebino tai, kad pagal išorinius požymius jie yra panašūs į žmones, bet žmonės tokių dalykų nedaro“, – kalbėjo ji.
N. Nagornos teigimu, Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje, kur vyko baisūs dalykai, daugiausiai gyveno vidurinės klasės atstovai, dažnas jų dirbo Kijeve.
„Tai buvo gana pasiturintys žmonės – apsirūpinę, sėkmingi ukrainiečiai. Mes matome, kaip okupantai reaguoja į tą ramų, normalų gyvenimą – jie stebisi, kad žmonės namuose turi „Nutellos“. Kokioje civilizuotoje šalyje žmonės stebisi, kad kiekvienuose namuose yra planšetės? Jie stebisi, kad pas mus tualetai pastatuose. Man susidaro įspūdis, kad mes kariaujame su žmonėmis iš kito šimtmečio“, – teigė ji.
Atsakymo į klausimą, kodėl rusai elgiasi taip žiauriai, anot jos, ukrainiečiai vis dar ieško.
„Aš negaliu suprasti, kokia jėga gali priversti vyrą prievartauti keturmetį vaiką, – sakė ji. – Mano vertybių sistemoje tokio dalyko nėra. Mano planetoje taip nepriimta“.
Pasak žurnalistės, daug kalbama apie V. Putiną, apie propagandą ir galbūt suprantama, kad kad ji gali priversti žmogų mesti bombą ant pastato, kuriame, jis žino, kad yra vaikų.
„Bet tai – abstraktūs vaikai, o čia – konkretus, mažas vaikas. Mes juos vadiname orkais. Bet yra toks juokelis, kad orkai gali įsižeisti, nes jie ne tokie“, – kalbėjo ji.
Ji teigė, kad orkai – tai banda laukinių, be jokios šviesos viduje: „Aukščiausias moralinio išsigimėlio laiptelis. Tai išgamos, kuriems nereikia jokių priežasčių taip elgtis“.
Giminės Rusijoje pasakoja neįtikėtinus dalykus
N. Nagorna pasakojo, kad dalis jos giminių gyvena Rusijoje ir kartais ji iš jų išgirstanti neįtikėtinų dalykų.
„Jie paskambina ir sako: ar žinai, kodėl mūsų kariai saugo Černobylio elektrinę? Sakau, na, pasakykite, labai įdomu. Nes Volodymyras Zelenskis norėjo ją susprogdinti! Sakau, palaukit, ji juk Ukrainos teritorijoje. Paklausiau jų, kodėl Zelenskis ją norėjo susprogdinti. Tai klausimas į kurį nėra atsakymo“, – teigė ji.
Jos manymu, rusai negali priimti tiesos, nes tada jie patys prieš save imtų atrodyti ne kaip, jiems tektų atsakyti sau į klausimą, kodėl bombardavo Ukrainos miestus, jei Ukraina net neketino pulti Rusijos.
Žurnalistė Žinių radijui teigė antrą dieną esanti Lietuvoje ir esanti šokiruota tokio didelio palaikymo jos šaliai – esą net Ukrainoje ji nematė tiek ukrainietiškų vėliavų.
„Rusai pasakojo, kokie mes su jais esame broliai, o paskui atvažiavo ir subombardavo miestus, nužudė vaikus. O Lietuva tiesiog padeda, lietuviai tiesiog palaiko – tada supranti, kas iš tiesų yra kas“, – sakė ji.
Rusiją ji vadina priešu šimtmečiams į priekį.
„Galiu tik palinkėti jums, kad, neduok Dieve, netektų patirti nieko panašaus. Yra toks stereotipas, kad mums labiausiai padeda Lenkija ir Lietuva, nes jos supranta, kas eilėje sekantis, kad jei rusai sutvarkys Ukrainą, jie ateis ten. Labai sunku būti siena tarp civilizacijos ir kažkokio tamsaus laukiniškumo“, – kalbėjo ji.
Visą Žinių radijo pokalbį su N. Nagorna klausykite čia:
