Ukrainos sociologas: nemaža dalis rusų mano turį pagrindo pradėti karą su Baltijos šalimis

„Karas pasibeldė į eilinių rusų duris. Ir net tie rusai, kurie namuose tebežiūri televizorių, įjungtą visu garsu, su rėkiančiais ekrane Solovjovu ir Skabejeva, girdi tą karo beldimą į duris“, – sako ukrainiečių sociologas, Konfliktologijos ir Rusijos tyrimų instituto vadovas Oleksandras Šulga.

Šulga ir jo kolegos gruodį ir sausį atliko Rusijos visuomenės nuomonės tyrimus, kurie liudija svarbius rusų sąmonės pokyčius karo Ukrainoje atžvilgiu.

Be kita ko, aiškėja, kad rusai vis skeptiškiau žiūri į „kariavimą tiek, kiek reikės“, o auganti rusų visuomenės dauguma apskritai norėtų sukrauti karo naštą kam nors kitam: kaliniams, baltarusiams, okupuotose Ukrainos žemėse mobiliziuotiems žmonėms arba didinamai profesionaliajai kariuomenei.

Apklausų rezultatai taip pat rodo, jog nemaža dalis rusų mano turį pakankamai pagrindo pradėti karą su Baltijos šalimis.

„Mes uždavėme klausimą: ar jau egzistuoja sąlygos, kuriomis reikėtų pradėti ‚specialiąją karinę operaciją‘ prieš Baltijos valstybes? 34 proc. atsakė ‚taip‘, – pasakoja Šulga. – Nors Rusijos propagandos mašina dar nebuvo visa savo galia nukreipta prieš Baltijos šalis.

Dirva jau išpurenta, ir neapykanta – pasėta. Jos daigai gali iškilti labai greitai. Tad sakyčiau, jog jau sukurtos visos sąlygos, kuriomis galima pradėti aiškinti rusams, kad laikas išvaduoti Baltijos šalis nuo Baltijos šalių gyventojų.“