Migracijos departamentas pirmadienį priėmė sprendimą nenaikinti pilietybės Ukrainos politikui, BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

A.Abromavičiui pritaikyta įstatymo nuostata, kad dvigubą pilietybę gali išsaugoti asmenys, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonys.

Departamento vertinimu, A.Abromavičius šias sąlygas atitinka, nes XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje iš Lietuvos išvyko A.Abromavičiaus prosenelis. Jis tarpukariu emigravo į Braziliją, turėdamas Lietuvos pilietybę.

Ukrainos pilietybę A.Abromavičius gavo pernai gruodį, prieš tapdamas šalies ekonomikos ministru.

Jis iki paskyrimo ministru buvo investicijų valdymo bendrovės „East Capital“, kuri didžiausią dėmesį skiria investicijoms Baltijos šalyse ir buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, partneris.

Nuo 2002 metų bendrovėje dirbęs A.Abromavičius vadovavo jos padaliniui Kijeve.

Lietuvoje jau ne vienus metus svarstoma, ar sušvelninti sąlygas dvigubai pilietybei. Liberalai siūlo kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais dėl to rengti referendumą.

E. Masiulis: šis sprendimas neduoda sistemiškumo

Migracijos departamentui nusprendus, kad Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius gali likti Lietuvos piliečiu, nors ir gavo Ukrainos pasą, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis „Žinių radijui“ pirmadienį teigė, kad šis atvejis kelia klausimų ir neduoda sistemiškumo, kas gali turėti dvigubą pilietybę, o kas ne.

Eligijus Masiulis
„Visai neseniai stebėjome garsaus Lietuvos krepšininko Žydrūno Ilgausko atvejį, kada jam buvo pasakyta, kad Lietuvos pilietybės jis turi netekti. Vien dėl to, kad Ž. Ilgauskas neturėjo prosenelio ar senelio, kuris išvažiavo savo laiku iš Lietuvos, nereiškia, kad Ž. Ilgauskas yra mažiau lojalus Lietuvos valstybei“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė E. Masiulis.

Pasak jo, toks departamento sprendimas rodo, kad kai kuriais atvejais būtent nuo valdininkų sprendimų priklauso, kas Lietuvos pilietybę išsaugo ir kas ne.

„Žymiai aiškiau ir nuosekliau būtų, jeigu būtų labai aiškiai ir Konstitucijoje įtvirtinta galimybė turėti dvigubą pilietybę ir, aišku, Pilietybės įstatyme labai aiškiai nusakyti kriterijai, saugikliai ir reikalavimai, norint būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu vienu metu“, - teigė E. Masiulis.

Migracijos departamento vadovas Vygantas Ivanauskas sako, kad A. Abromavičiaus atvejis nėra išskirtinis:

„Dirbu Migracijos departamento direktoriaus pareigose trečia savaitė ir tikrai pastebiu, kad tokių asmenų (kaip A. Abromavičius – red.) yra tikrai daugiau. A. Abromavičiaus atvejis nėra išskirtinis, pasitaikantis į kelis metus kartą. Tenka pasirašinėti sprendimus ne vienam ar dviem asmenims per savaitę“, - teigė V. Ivanauskas.

Antanas Kulakauskas
Istorikas Antanas Kulakauskas nurodė nesiimantis spręsti, ar galiotų teisinė išlyga dėl dvigubos pilietybės XIX-XX a. sandūroje išvykusių lietuvių palikuonims, čia, anot jo, yra sudėtingesni teisiniai niuansai. Tokių palikuonių, pažymi istorikas, yra itin daug:

„Jeigu tų emigrantų visi palikuonys turėtų teisę (į Lietuvos pilietybę – red.), tai tikriausiai padvigubėtų Lietuvos piliečių skaičius“, - teigė A. Kulakauskas.

Vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas „Žinių radijui“ sakė, kad A. Abromavičius atitinka pilietybės įstatyme numatytus kriterijus, pagal kuriuos gali turėti kitos šalies ir Lietuvos pilietybę. T. Beržinsko teigimu, A. Abromavičiaus prosenelis iki 40-tų metų turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasitraukė iš Lietuvos iki 90-tųjų metų kovo 11-os dienos, ir tai, anot jo, yra ta sąlyga, kuri leidžia A. Abromavičiui išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą klausykite ČIA.