Žinių radijo laidai „Ukrainos balsas“ O. Hetmanas sakė, kad beveik visų raketų, kurias Rusija naudoja prieš Ukrainą, kovinė galvutė gali būti branduolinė.

Jo įsitikinimu, tai yra didelė problema ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, nes panaudojus tokį ginklą taršos pasklidimas priklausytų nuo vėjo krypties.

Žinių radijo pašnekovas priminė, jog Vladimiras Putinas yra įspėtas, kad panaudojus kad ir taktinį branduolinį ginklą atsako laukti neteks – bus sunaikintas Rusijos laivynas Juodojoje jūroje, įskaitant ten esančias Rusijos bazes.

„Jam buvo pasakyta, kad tai bus tik pradžia. Jei toks ginklas bus panaudotas vėl, reakcija bus rimtesnė ir jos padariniai bus negrįžtami“, – kalbėjo kariškis.

Galėtų naudoti be didelių kliūčių

Jis pabrėžė, kad norint panaudoti strateginį branduolinį ginklą, reikia kelių aukščiausias pareigas Rusijoje einančių žmonių sprendimo, tačiau to visai nereikia norint panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Pasak laidos pašnekovo, jei į fronto liniją būtų atgabenti branduoliniai užtaisai, skirti taktinėms raketoms, jų panaudojimui pakaktų kariuomenės padalinio, kuris jas naudotų, vado sprendimo.

Karas Ukranoje

„Tai gultųsi ant pulko, bataliono, ar net kuopos vado pečių. Jei generalinio štabo ir Rusijos prezidento sprendimu būtų apskritai leista jas naudoti, sprendimą dėl konkretaus panaudojimo gali priimti net ir mažo padalinio vadas, – kalbėjo O. Hetmanas. – Tai labai supaprastina jo panaudojimą ir kartu padidina panaudojimo grėsmę“.

Tačiau jis pridūrė, kad, žvalgybos duomenimis, atominės galvutės į fronto liniją bent jau šiuo metu nėra atgabentos.

Kariškis pasakojo, kad vis dėlto prieš keletą dienų netoli Baltarusijoje esančio Gomelio oro uosto nusileido du MIG lėktuvai, galintys balistines raketas „Kinžal“, kurios gali nešti branduolines galvutes.

Jos yra hipergarsinės, skrieja 10-12 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. Pasak Žinių radijo pašnekovo, prieš ją sėkmingai panaudoti priešraketinės gynybos priemones yra labai sunku, o tokia raketa turi labai didelę pataikymo tikimybę.

O. Hetmanas svarstė, kad visa tai gali būti dar vienas bandymas pasodinti ukrainiečius prie derybų stalo.

„Aš neatmetu, kad ten tos raketos buvo atvežtos. Ar jos bus panaudotos, ar ne, ar jos bus su branduoliniais užtaisais, nežinau. Bet tokia galimybė pasilieka didelė“, – teigė jis.

Mobilizacija keičia situaciją fronte

Kalbėdamas apie situaciją fronte Žinių radijo pašnekovas sakė, kad jau keletą mėnesių ji keičiasi, galima sakyti, kiekvieną dieną.

O. Hetmanas pabrėžė, kad mobilizacija Rusijoje keičia situaciją fronte, nes nepaisant to, kad rusai blogai parengti, prastai ginkluoti, bet jų yra daug ir tai gali padaryti tam tikrą žalą Ukrainos kariuomenei.

Pasak jo, Rusijos kariuomenės taktika nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ne itin pasikeitė – žmonių rusams negaila, jie siunčiami garantuotai mirčiai.

„Man tam tikra prasme net gaila tų žmonių, nes tarp jų greičiausiai yra tokių, kurie ne itin norėjo dalyvauti šiame kare, kurie buvo mobilizuoti vos ne jėga“, – sakė jis.

Karo ekspertas pabrėžė, kad Ukraina jiems siūlo pasiduoti, kitu atveju – priešas turi būti sunaikintas.

Pastaruoju metu, anot kariškio, fronte vyksta operacinė pauzė.

„Mes atkirtome Chersono apskrityje kairiajame Dnipro krante buvusią rusų grupuotę ir dabar ta teritorija mūsų visiškai kontroliuojama ugnimi. Bandome nustumti grupuotę iki pat Dnipro upės, bet rusai priešinasi. Ne todėl, kad jiems prabudo herojiški jausmai, tiesiog už jų stovi Kadyrovo pajėgos, kurios gali tiesiog sušaudyti atsitraukti nusprendusius Rusijos karius“, – pasakojo jis.

Naudoja sumanią taktiką

Karo ekspertas sakė, kad ukrainiečiai naudoja labai sumanią taktiką, ir tai jiems leidžia išsaugoti nemažai savo karių gyvybių.

Pasak jo, ukrainiečiai netelkia daug karių vienoje vietoje, kaip tai daro Rusai.

„Mūsų pajėgos veikia mažomis grupelėmis ir tai kelia chaosą priešo kariuomenės gretose“, – pasakojo jis.

Anot Žinių radijo pašnekovo, mažos ukrainiečių karių grupelės galiausiai susijungia į vieną didelį kumštį ir tuomet smogia. Tačiau kur bus koncentruojamas didžiausias smūgis, rusai neturi galimybių nei nuspėti, nei apskaičiuoti.

„Kodėl mums tai pavyksta? Labai didelis dėmesys yra skiriamas ryšio priemonėms, kiekvienos kuopos vadas, vykdydamas strateginę užduotį, pats gali priimti taktinius sprendimus. Mes turime galimybę realiu laiku sekti, kur kokia grupė yra ir ką daro“, – kalbėjo jis.

O. Hetmano teigimu, šią taktiką nagrinėjęs JAV karo tyrimų institutas nusprendė, kad ją ateityje galbūt perims ir NATO valstybių pajėgos.

„Ji duoda labai efektyvius rezultatus. Pagalvokite, gyvąja jėga priešo bent 10 kartų daugiau, artilerijos, tankų, lėktuvų, sviedinių jie turi daugiau. Esant tokioms sąlygoms būtų sunku net gintis, o mes kontratakuojame. Tiesa, dabar kontrpuolimo terminą jau galima pamiršti, nes tai ne kontrpuolimas, o puolimas. Jis negali visada tik augti, suduodame smūgį, darome pauzę, rengiamės kitam smūgiui“, – kalbėjo jis.

Karas vyksta visoje šalyje

Anot laidos pašnekovo, aiškios fronto linijos šiame kare nėra ir galima sakyti, kad teritorija, kurioje vyksta karas, deja, yra visa Ukraina.

Jis papasakojo ir apie problemas kovojant su į miestus skrendančiomis raketomis bei dronais.

„Kalbant apie bepiločius orlaivius „Shahed-136“, mes pradžioje iki galo nežinojome, kaip su jais kovoti. Jie taiko skirtingas taktikas, pavyzdžiui, masinio antskrydžio, kai atskrenda iškart keli dronai, taip bandoma išvengti mūsų oro gynybos priemonių. Kad nebūtų vizualiai pastebimi, jie skrenda virš intensyvaus eismo kelių. Todėl jų neįmanoma girdėti, nors yra pakankamai garsiai veikiantys. Atskridę netoli tikslo jie turi galimybę išjungti variklį ir sklęsti. Todėl yra beveik nematomi ir negirdimi. Jei jų skrenda daug, mes galime juos palaikyti vienu taikiniu, o tada jie išsisklaido į kelis taikinius, kuriuos mūsų įranga gali neteisingai interpretuoti“, – pasakojo jis.

Kariškio teigimu, šiuo metu Ukrainoje yra įrengti postai, kurie, naudojantis termovizoriais ir naktinio matymo priemonėmis, stebi aplinką ir praneša apie atskrendančius dronus.

Jie gali būti numušami ir paprastais automatais, jei skrenda kiek aukščiau – kulkosvaidžiais, o jei labai aukštai, prieš juos naudojami zenitinių raketų kompleksai, nors šis būdas yra labai brangus.

„Šiandien vėl buvo atakuojamas Kyjivas, iš Baltarusijos pusės skrido ne tik dronai bet ir sparnuotosios raketos – jos visos buvo sunaikintos“, – pasakojo jis.

Visą Žinių radijo pokalbį su O. Hetmanu žiūrėkite čia: