Privačiame sektoriuje Ukrainoje šiuo metu dirbantis A. Audickas, paklaustas apie žmonių nuotaikas Kijeve, teigė, kad niekas nepamiršo vykstančio karo, tačiau žmonės į situaciją žvelgia pozityviai.
„Sakyčiau, kad ukrainiečiai vis dar yra kupini adrenalino“, – pasakojo jis.
Pašnekovo teigimu, apklausos rodo, kad prezidentu pasitiki 90 proc. ukrainiečių – tokio pasitikėjimo dar neturėjo nei vienas šalies vadovas, virš 90 proc. žmonių yra įsitikinę, kad Ukraina laimės karą, o 98 proc. nepasirengę Rusijai atiduoti jokių teritorijų, kad karas būtų baigtas.
Anot A. Audicko, pozityviai situacija piešiama ir Ukrainos žiniasklaidoje, žmonės „pumpuojami“ džiaugsmingais pranešimais apie būsimus laimėjimus.
„Manau, kad situacija vertinama ne visai adekvačiai. Pažiūrėjus iš paukščio skrydžio, ji nėra tokia gera ir tokia pozityvi, kokios yra nuotaikos“, – kalbėjo jis.
Ekonomisto teigimu, Ukrainos ekonomika dabar, kaip ir prieš karą, laikosi ant tų pačių sektorių: grūdų ir metalų bei metalų rūdos, tačiau juos smarkiai paveikė karas, nes apsunkino eksportą, be to, buvo sunaikinta nemažai metalurgijos pramonės aktyvų.
Uždirba logistikos kompanijos, o ne grūdų pardavėjai
Liepos mėnesį pasirašius susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo laivais šiek tiek lengviau atsikvėpta.
Tačiau A. Audickas sako, kad situacija yra pagerėjusi, bet ne pasikeitusi iš esmės.
„Logistika sudėtinga, reikalingas karo draudimas, o jis yra labai brangus. Dalis laivų net ir su karo draudimu nenori plaukti. Svarbu pasakyti, kad dabar uždirba logistikos kompanijos, bet ne grūdininkai. Grūdų kainos Ukrainoje yra labai žemos, o logistikos kaina labai aukšta, žemės ūkio įmonės, jei ir uždirba, tai labai nedaug. Taip, grūdai juda, bet tai nereiškia, kad įmonės uždirba pinigus“, – teigė jis.
Tarp Rusijos, Ukrainos, Jungtinių Tautų ir Turkijos pasirašytas susitarimas galios iki lapkričio vidurio. Delfi pašnekovo teigimu, apčiuopiamas skaičius grūdų iki to laiko tikrai nebus išgabentas.
„Dabar pralaidumas pasiekė apie 15-20 proc. buvusio iki karo, tai nėra labai dideli skaičiai“, – pasakojo jis, bet kartu vylėsi, kad per laiką laivų pralaidumas padidės.
Šildo pernai užsiauginti lašiniai
Skaičiuojama, kad dėl karo Ukrainoje ekonomika trauksis iki 40 proc. Nepaisant sunkios padėties šalyje įmonės veikia, moka algas.
A. Audicko teigimu, įmonės gyvena iš praėjusiais metais sukauptų rezervų.
„Praėję metai Ukrainai buvo labai sėkmingi, nes žaliavų kainos buvo labai aukštos, grūdų, metalurgijos sektoriai uždirbo rekordinius pelnus“, – pasakojo jis.
Tačiau realistiškai žvelgiant į ateitį, anot jo, didelio pozityvo nematyti visų pirma dėl to, kad nėra aišku, kaip įmonėms reikės vykdyti veiklą toliau: bankai, tarptautinės organizacijos privačiam verslui kreditų neteikia, todėl bėgant laikui bendrovėms gali tekti susidurti su likvidumo problemomis.
Ekonomistas pasakoja, kad Ukrainos Vyriausybės pastangos šiuo metu nukreiptos į karą, o pagalbos verslui plano nėra.
„Žvelgiant į priekį, ekonominė situacija nėra labai guodžianti, – kalbėjo jis. – Būtina nepamiršti Ukrainos ekonomikos, jei Ukrainos verslas neturės kaip pasiskolinti pinigų, ekonomika trauksis, nes dalis įmonių turės užsidaryti. Kol kas laiko ir dėmesio Ukrainos ekonomikai nėra, bet jis turi atsirasti“.
Problemų kels ne būstas, o darbas ir kainos
Užsienio žiniasklaidoje rašyta, kad šaltąjį sezoną į Europą iš Ukrainos patrauks dar viena pabėgėlių banga, nes okupantams bandant naikinti energetinius tinklus, gali būti sudėtinga apšiltinti pastatus.
Tačiau A. Audickas sako, kad šildomo gyvenamo ploto žiemą Ukrainoje neturėtų pritrūkti – daug žmonių išvažiavo, būsto nuomos kainos krito.
„Kur kas daugiau problemų žmonėms bus dėl darbo, maisto produktų kainų, nes infliacija šalyje yra labai aukšta“, – kalbėjo jis.
Kainos, pasak jo, kyla ne tik dėl tų pačių priežasčių, kaip ir Lietuvoje – energetinių resursų kainų, bet ir dėl pinigų spausdinimo Ukrainoje – jie nuvertėja, perkamoji galia mažėja.
A. Audickas teigė, kad ne tik situaciją geriau vertinti realistiškai, bet svarbu ir planuoti, kas bus ne tik kelių mėnesių, bet ir metų bėgyje.
Jis mano, kad karas Ukrainoje tęsis daug metų, nes jam pasibaigti yra trys galimybės ir kiekviena jų dabar neįmanoma.
Viena iš jų – Ukraina laimi karą.
„Tai reiškia, kad ji atstumia Rusijos pajėgas iki vasario 24 dienos ribų, o tam Ukraina turi turėti gerokai daugiau išteklių, nei turi dabar“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, karui Rusija kiekvieną mėnesį išleidžia 7 mlrd. dolerių, Ukraina šiuo metu – 4 mlrd. dolerių.
„Tam, kad Ukraina pradėtų stumti Rusijos pajėgas ir turėtų kažkokį proveržį, finansinės galimybės turėtų susilyginti. Aš suprantu, kad negalima taip mechaniškai žiūrėti, nes ne vien finansai tai lemia, bet ir kovinė dvasia, strategija. Tačiau nereikia pamiršti, kad Rusija dar nėra visko panaudojusi – išlieka mobilizacijos galimybė, ne visi ginklai išnaudoti ir finansinių galimybių ji turi daugiau“, – pabrėžė jis.
Ekonomisto teigimu, kita galimybė karui pabaigti, jeigu jį laimėtų Rusija. Tačiau tam, jo teigimu, reikia užimti Kijevą, o to okupantai nepajėgūs padaryti. Trečioji galimybė – susitarti dėl taikos, tačiau tai bent jau dabar, anot pašnekovo, neįmanoma.
„Todėl reikia ne tik apie šią žiemą galvoti, kaip bus su infrastruktūra, energetiniais resursais, bet turime turėti daug ilgesnį matymą“, – pabrėžė A. Audickas.
Ekonomistas teigė, kad paanalizavus Rusijos situaciją, gerų naujienų taip pat nėra – jos ekonomika laikosi ne taip ir blogai.
„Situacija nėra gera, bet ji yra pakenčiama, taip jie laikysis ilgai“, – konstatavo jis.
A. Audicko teigimu, tikėtasi, kad Rusijos ekonomika šiemet susitrauks 8 proc., dabar kalbama apie 6 proc. susitraukimą, planuojamas biudžeto deficitas – 2 proc.
„Didžiausias nusivylimas yra pajamos iš energetinių resursų, kurios šiais metais bus rekordinės. Nors naftos pardavimas sumažėjo apie 10-15 proc., pajamos padidėjo. Rusija 2021 metais vidutiniškai iš naftos ir jos produktų eksporto per mėnesi uždirbdavo 14.6 mlrd. dolerių, o prasidėjus karui apie 20 mlrd. Tad iš naftos Rusija šiemet uždirbs apie 5 mlrd. per mėnesį daugiau – beveik tiek, kiek jiems kainuoja finansuoti karą“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbant apie dujas, anot jo, situacija dar įdomesnė, nes dujų kaina labai reaguoja į pasiūlos ir paklausos pokyčius.
A. Audicko teigimu, Rusija iki karo iš Europos uždirbdavo apie 45 mlrd. dolerių per metus.
Pakilus dujų kainai, jai tereikia eksportuoti 15 proc. to, ką ji parduodavo anksčiau, kad uždirbtų tą patį, o ji eksportuoja gerokai daugiau.
Ši situacija, pasak ekonomisto, neišsispręs per keletą mėnesių, o 3-5 metus Rusijos situacija bus nebloga: nebus augimo, bet nebus ir kolapso.
„Jų finansinė padėtis nėra labai bloga ir karą Rusija gali tęsti pakankamai ilgai“, – teigė jis.
Iki 2030 metų, kai Vakarai ketina visiškai atsisakyti rusiškų dujų, A. Audicko teigimu, Rusija įsigis suskystintųjų dujų terminalų, nuties naujus dujotiekius, ras naujas rinkas.
Anot pašnekovo, ekonomiškai rusams naudingas ir dujų deginimas į orą, ką ji daro netoli prie sienos su Suomija esančioje įmonėje – taip sumažinama dujų pasiūla ir jų kaina kyla.
Turi daug dujų atsargų
Tuo metu Ukrainos situacija, pasak jo, gerokai sudėtingesnė, biudžeto deficitas, neskaitant Vakarų pagalbos ir pinigų spausdinimo, sieks apie 40 proc.
„Ukraina yra visiškai priklausoma nuo Vakarų. Labai gerai, kad jie padeda, bet man atrodo, kad patys Vakarai nepakankamai objektyviai vertina situaciją ir tos pagalbos nepakanka, jos yra nebent tiek, kad Ukraina išgyventų“, – įsitikinęs jis.
Pašnekovas kalba ne tik apie finansinę paramą, bet ir pagalbą ginklais.
„Su jais situacija yra tokia, kad iš JAV pažadėtos paramos ginklais pateikta tik apie 20 proc. Tačiau net ir pažadėti ginkluotės kiekiai nėra pakankami proveržiui“, – kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, iš dalies taip yra dėl to, kad ginklų logistika nėra paprasta, gali būti ir taip, kad Ukrainos pusė nėra pajėgi perimti labai didelių kiekių.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais Maskvoje, neseniai rašė, kad Vladimiras Putinas tikisi, kad energetikos kainų šokas sutrikdys Vakarų vienybę.
A. Audickas nemano, kad taip atsitiks: „Žiema gali išbalansuoti ne Vakarų vienybę, bet dėmesį. Bus daug nepatenkintų žmonių dėl kylančių kainų, bet aš netikiu, kad europiečiai pasakys: kadangi kainos kyla, tai mes vėl draugaukime su Rusija“.
Kaip sunkiai žiemai ruošiasi pati Ukraina?
Anot A. Audicko, jei rusai atjungtų Zaporižios atominę elektrinę, tai neokupuotai Ukrainos daliai nesukeltų jokių problemų.
Jei rusai nesunaikins infrastruktūros, energetinių resursų šildymui užtikrinti Ukrainoje taip pat turėtų pakakti.
„Ukraina yra sukaupusi daug dujų atsargų. Pati šalis išgauna dujas, jų eksportas uždraustas. Iki karo ji patenkindavo apie 75 proc. savo poreikių“, – pasakojo jis.
Pašnekovas nemano, kad rusams pavyks sunaikinti daug infrastruktūros – jie bando tai daryti, bet tai nėra taip paprasta ir ji greitai atstatoma.
„Pavyzdžiui, smarkiai naikinami ir Ukrainos geležinkeliai, bet jie labai greitai atstatomi. Geležinkeliais naudojamasi nepaisant to, kad atakos vyksta nuolat“, – teigė jis.
