Ukrainiečių ir JAV nesutarimai dėl karo rodo labai reikšmingą detalę: kodėl tai bus svarbu ir Lietuvai

Jūs nesuprantate šito karo esmės. Taip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas neva atšovė amerikiečiams, kurie spaudžia ukrainiečius keisti taktiką – smogti visa jėga ir pralaužti frontą, o ne iš lėto jį graužti po truputį. Vieši nesutarimai sulaukia ne tik prieštaringų, kartais emocingų vertinimų. Tai yra ir iškalbingas signalas, kaip skirtingai karą įsivaizduoja jį kariaujanti pusė ir jam besiruošianti. O kurie yra teisūs?

Jokia paslaptis, kad bene daugiausia kritikos Vakaruose iš ukrainiečių ir jų rėmėjų pastaraisiais metais sulaukia tie asmenys, kurie žiniasklaidoje dažniausiai minimi kaip „prisistatyti nepanorę“ arba „dėl informacijos jautrumo viešai kalbėti negalėję oficialūs pareigūnai“. Būtent tokie šaltiniai tapo savotišku žanru: jie skleidžia gandus, įgarsina nepatogias, ukrainiečių atžvilgiu kritiškas Vakarų šalių pozicijas, kurių esą nedrįstama išsakyti atvirai. Bet į viešumą jos vis tiek patenka.

Būtent tokie šaltiniai tikino viena ausim girdėję, kaip JAV karinė vadovybė uždarame Kongreso posėdyje prieš pat karą Kyjivui davė 72 valandas, kurias ukrainiečiai esą teišgalės pasipriešinti rusams. Ar taip išties sake JAV Jungtinių štabų viršininkas, generolas Markas Milley? Koks skirtumas – dabar 72 valandų mitas jau įsitvirtino.

Būtent tie patys „šaltiniai Vašingtone, Pentagone, Baltuosiuose rūmuose“ ir kitur tekino nugirstų pokalbių turinį, esą JAV pareigūnai skeptiškai vertina ukrainiečių galimybes ir yra nepatenkinti tuo, kaip Ukraina vykdo savo kontrpuolimą šalies pietuose. Išties, negi sunku pabūti skeptikais, tiesa?

Tad ir naujausia informacija apie tai, kaip „neįvardyti amerikiečių pareigūnai“ esą spaudžia, patarinėja iš savo saugių ir patogių kabinetų kariaujantiems ukrainiečiams, kaip ir kur jiems derėtų smogti gali pasirodyti dar viena erzinanti porcija paskalų, kuriomis neaišku ar galima tikėti.