„Auditorių pastebėtus apskaitos trūkumus ministerija ir jai pavaldžios įstaigos ištaisė nedelsdamos, tačiau valdant valstybės lėšas ir turtą buvo padaryta reikšmingų pažeidimų“, – pranešime spaudai teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Nustatyta, kad Ūkio ministerija 0,5 mln. litų iš Ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programos pernai panaudojo ne jos tikslams - lėšas skyrė Valstybinio turizmo departamento projektui atvykstamajam turizmui skatinti, be to, minėtais pinigais buvo padengtos netinkamomis pripažintos išlaidos.
Valstybės kontrolė nustatė ir daugiau pažeidimų, skirstant ES paramą - neteisingai skirtas papildomas beveik 1 mln. litų Anykščių technologijos mokyklai, 127 tūkst. litų - Zarasų žemės ūkio mokyklai, rašoma audito ataskaitoje. Anot kontrolierių, daugeliu atvejų ministerija tinkamai neįvertindavo situacijos, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis būtų galima užbaigti projektų finansavimą.
Auditoriams itin užkliuvo pažeidimai Ūkio ministerijai pavaldžiame Lietuvos tekstilės institute, kuris šiemet prijungtas prie Fizinių ir technologijos mokslų centro. Institutas pernai be viešųjų konkursų išleido 3,4 mln. litų, neteisėtai mokėjo atlyginimus direktoriui ir pavaduotojui - jiems pernai buvo priskaičiuota 159 tūkst. litų atlyginimo, rašoma audito ataskaitoje. Be to, Registrų centre nebuvo įregistruoti du instituto žemės sklypai Kaune.
Nustatyta ir procedūrų pažeidimų – 614 tūkst. litų sutartį dėl matavimo vienetų etalonų, kurią turėjo pasirašyti pati ministerija, pasirašė jai pavaldi Valstybinė metrologijos tarnyba.
Ūkio ministras: klaidos ištaisytos
„Esame dėkingi Valstybės kontrolei už pastabas, į jas atsižvelgta ir klaidos ištaisytos. Norime atkreipti dėmesį - ką ir pati Valstybės kontrolė pažymi – pačios Ūkio ministerijos turto ir finansų valdyme problemų nebuvo aptikta. Kalba eina apie situacijas pavaldžiose institucijose 2011 metais, kur problemų būta. 2012 metais Ūkio ministerija daugelį pavaldžių institucijų bendrųjų funkcijų centralizavo, pateikė Seimui Metrologijos įstatymo pataisas.
Kalbant apie ES paramą, VK turėjo pastabų dėl išlaidų bendrabučių renovavimo projektams. Bendrabučių renovavimo projektai buvo pradėti vykdyti ir finansuoti 2004 -2006 m. periodu. 2004-2006 m. finansavimo periodu bendrabučių renovavimo išlaidos buvo tinkamos finansuoti. Pereinamuoju laikotarpiu tarp dviejų programavimo periodu ŪM sprendimas skirti išlaidas bendrabučiams renovuoti buvo priimtas anksčiau nei buvo gautos ekspertų ir EK išvados, kad bendrabučiai priskirtini būstui ir todėl 2007-2013 m. finansavimo periodu bendrabučių renovavimas ES lėšomis nebegalėjo būti finansuojamas. Todėl buvo imtasi visų priemonių dėl teisėto ES lėšų panaudojimo ir ES lėšos buvo pakeistos nacionalinio biudžeto lėšomis“, – rašoma DELFI atsiųstame ūkio ministro Rimanto Žyliaus komentare.
Ūkio ministerija administruoja 5826 mln litų ES paramos. Pastabų Valstybės kontrolė turėjo dėl maždaug 2 mln litų sumos.