Pora su dviem mažamečiais vaikais po gaisro liko be namų ir jau porą savaičių glaudžiasi pas gimines. Žmonės nežino, kaip toliau gyvens, nes dabar jau prarastą sodybą prieš kelis metus pirko pasiėmę paskolą iš banko. Jos atiduoti nespėjo, o turtas buvo neapdraustas. Darbui kaime kurčiųjų niekas neima, todėl užsidirbti ir įsigyti kitus namus šeima nesitiki.
Kurtieji mano, kad gaisrą sukėlė praeivio numesta nuorūka. Šeima svečiavosi pas tėvus, o kai grįžo, pamatė liepsnas. Vyras bandė gesinti degančią žolę, tačiau dėl stipraus vėjo ugnis greitai plito. Žmonės mano, kad jei būtų iškvietę ugniagesius laiku, namą būtų pavykę išgelbėti. Tačiau rašyti ir siųsti žinučių pagalbos tarnyboms negalima, nes jos nepriimamos. Todėl apie gaisrą pirmiausia parašė draugui, o šis skambino ugniagesiams. Gaisrinės iš Biržų turėjo įveikti maždaug 8 kilometrus.
„Jei būčiau galėjęs pats prisiskambinti, gal būtų sudegusi tik lauko virtuvėlė. O dabar per 5 minutes viskas sudegė. Buvo labai didelis vėjas“, - žurnalistams pasakojo kurčiasis Dainius Jakštas.
Trečiosios atžalos besilaukianti Sandra Miekūnaitė gestų kalba sako, kad labai sunku, kai kurtiesiems neįmanoma patiems išsikviesti gelbėtojų. Jei prireikia pagalbos, šeima visada stengiasi būti šalia kalbančių giminaičių.
Bendrosios pagalbos centro darbuotojai pripažįsta, kad kol kas pagalbą galima išsikviesti tik paskambinus, tačiau žada, kad metų pabaigoje atsiras galimybė gelbėtojus išsikviesti ir trumpąja žinute.
„Šiuo metu šitas projektas yra testuojamas. Aiškinamės patikimumo niuansus, norime, kad ta paslauga būtų patikima ir užtikrinta. Nes, kaip žinoma, trumpoji žinutė gali ateiti ir po valandos ar dviejų“, - sakė Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas.
Šios paslaugos laukia maždaug 8000 kurčiųjų ir apie 40 tūkst. neprigirdinčiųjų.