Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas pasidalino naujausia informacija, kad paaugliai platina virusą taip pat, kaip ir suaugusieji, todėl akcentavo, kad būtina skirtingų amžiaus grupių vaikus atskirti. Lietuvos sveikatos mokslų medicinos (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas kol kas nedrįso prognozuoti, kas laukia po visuotinio ugdymo įstaigų atidarymo, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu esame atsidūrę išskirtinėje padėtyje.
Prognozuoja, kad bus naujų koronaviruso atvejų
S. Čaplinskas, remdamasis naujausiais tyrimų duomenimis, teigė, kad jaunesni vaikai ir paaugliai neturėtų būti kartu. Pasak jo, mokyklose būtina užtikrinti, kad šios dvi vaikų amžiaus grupės tarpusavyje neturėtų kontakto.
„Pasirodė kelios mokslo studijos, kuriose nurodoma, kad jeigu kažkur nuo dvylikos metų vaikai serga klinikine koronaviruso forma, jų nosiaryklėje buvo rasta tiek pat viruso, kiek pas sergančius suaugusiuosius. Todėl mano pagrindinė mintis yra tokia, kad reikia stengtis, jog nesimaišytų maži vaikai ir jau dideli vaikai. Tai rekomenduoja ir PSO (Pasaulio sveikatos organizacija – „Delfi“). Visko gali būti, kad greitai atsiras ir kiti tyrimų duomenys, tačiau kol kas buvo tik dvi studijos, kuriose keliamas klausimas, kad galbūt ir besimptomiai maži vaikai išskiria tiek pat virusų, bet šiuo metu tai nėra patvirtinta“.
Profesorius nurodė, kad siūlymas šioms skirtingoms vaikų amžiaus grupėms nekontaktuoti yra ne tik dėl to, kad jie neužkrėstų vieni kitų, bet ir nepaskleistų viruso plačiau.
„Pedagogai ir kiti ugdymo įstaigų darbuotojai turėtų stengtis kuo mažiau įkvėpti vaikų iškvepiamo oro, vadinasi, reikia laikytis atstumo ir dėvėti kaukę. Reiktų labai galvoti, kaip saugoti vyresnio amžiaus darbuotojus, galbūt imtis dar kažkokių papildomų priemonių, kad paskui nustačius koronavirusą nekiltų papildomų problemų. Tokių atvejų, neabejotinai, bus. Tačiau svarbu, kad jų būtų kuo mažiau ir juos būtų galima identifikuoti kuo greičiau. Svarbiausia be panikos imtis prevencinių priemonių ir užkirsti kelią viruso plitimui tiek ugdymo įstaigoje, tiek už jos ribų“.
Jis norėjo atkreipti dėmesį, kad PSO, apžvelgusi visų šalių patirtį, kai po karantino buvo pradėti nauji mokslo metai ugdymo įstaigose, nurodė, jog užsikrėtimų daug kur nepavyko išvengti, bet nebuvo masiško ir plataus plitimo bendruomenėse.
„Tai rodo, kad blogiausia neįvyko dėl visų priemonių, kurių buvo imtasi apsisaugoti nuo viruso. Bėda ta, kad mūsų ekspertai paprastai kalba tik apie kažkokią vieną priemonę. Deja, tik priemonių kompleksas duoda rezultatų“.
S. Čaplinsko teigimu, jis tikisi, kad sprendimus priimantys žmonės nežiūrės siaurai ir nepuls uždarinėti ugdymo įstaigų paaiškėjus naujiems užsikrėtimo atvejams.
„Norėsime išvengti vienos bėdos, bet sukursime kitą. Aš visą laiką pabrėžiu, kad medicinoje visada yra atsižvelgiama į naudos ir žalos balansą. Dabar mes jau aiškiai matome, kad vieną naudą mes pasiekėme – pavyko pristabdyti COVID-19 plitimą, bet turime kitą didelę žalą, pavyzdžiui, žmonės nebegauna sveikatos priežiūros paslaugų, jau nekalbant apie kitus dalykus. Visa tai reikia įvertinti ir neperspausti nei į vieną pusę, nei – į kitą. Kitaip sakant, kiekvienam žmogui jo liga, jo bėda, jo šeimos problemos yra svarbiausios. Reikia ir tai matyti, o ne kažkokią vieną medalio pusę“.
Darželiuose, sako S. Čaplinskas, jau nėra dvylikos metų vaikų, tačiau jam sunku įsivaizduoti, kad darželinukai laikytųsi fizinio atstumo arba dėvėtų kaukes.
„Turbūt dėl to viskas yra aišku, tačiau yra kitas dalykas, kad reikia tuos vaikus mokyti plauti rankytes, kad auklėtojos būtų su kaukėmis ir suvoktų, jog būtų idealu, jeigu nešioja vienkartinę kaukę, ją keisti kas dvi valandas, o jeigu tai nepavyksta – bent jau kartą į dieną. Jeigu dėvi medvilninę kaukę, būtina ją kasdien išplauti, išlyginti ir t. t. Taip pat turėti jas kelias ir prireikus keisti, valyti paviršius, ypač, kur daug mažų vaikučių.
Vis dėlto anksčiau buvau užsiminęs, kad nėra konkrečių įrodymų, jog užsikrečiama per paviršius. Paprastai ir daugiau kvėpuojama, tada ir prikvėpuojama daugiau tų išskirtų lašelių. Aišku, kad teoriškai galima užsikrėsti ir per paviršius, ypač ten, kur daug mažų vaikučių, kurie liečia juos liečia ir kiša vėliau rankas į burną“.
Spręsdami vieną problemą, sukeliame kitas problemas
Profesorius Mindaugas Stankūnas patvirtino, kad yra atlikta studija, jog vyresni vaikai gali nešioti šį virusą ir užkrėsti kaip ir bet kuris kitas suaugęs žmogus.
„Deja, juos galima vadinti potencialiu užkrato šaltiniu ir savaime suprantama, kad mokykloje tas virusas dėl to gali išplisti. Tačiau sunku dabar tiksliai pasakyti, kaip viskas tiksliai bus vėl atidarius ugdymo įstaigas. Mes šiuo metu atliekame populiacijos serologinį tyrimą, tačiau vaikų netiriame, vis dėlto remiantis kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, randama pas vaikus antikūnių, nors ir negalėčiau dabar patikslinti jų amžiaus. Tačiau tai reiškia, kad vaikai persirgo, bet lengva forma. Tiesa, jų mirštamumas iki šiol buvo mažesnis“.
Paklaustas, ar reikėtų vėl imtis drastiškiausios priemonės, uždaryti ugdymo įstaigas paaiškėjus naujiems koronaviruso atvejams, mokslininkas kol kas nenorėjo pateikti vienareikšmiško atsakymo.
„Jau yra studijų, kurios rodo, kad mokyklų uždarymas prisidėjo prie mažesnio užsikrėtimų skaičiaus. Turime, žinoma, tyrimų iš ankstesnių pandemijų, tačiau nėra aišku, kiek galime dabar tais rezultatais remtis. Pavyzdžiui, ankstesnė patirtis rodo, kad mokyklų uždarymas gali sumažinti užsikrėtimo atvejų skaičių 15 arba 18 proc. Galima diskutuoti, ar tai daug, ar mažai, tačiau dabar iš Amerikos mus pasiekia studijos, kad iš tikrųjų mokyklų uždarymas prisidėjo prie atvejų mažėjimo. Tokie yra pirminiai skaičiavimai.
Kai kurios šalys turi jau tokios patirties, kad per ankstyvas mokyklų atidarymas sukėlė tikrai didelius atvejų šuolius. Turbūt geriausias būtų pavyzdys Pietų Afrikos Respublika, kuri nuo gegužės mėnesio patyrė staigų atvejų šuolį ir vienas iš aiškinimų buvo mokyklų atidarymas“, – sakė jis.
Profesorius taip pat pateikė ir kitą pavyzdį, kai Pietų Korėjos sostinėje Seule dėl padidėjusio naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus vėl teko uždaryti mokyklas. Vis dėlto jis pridūrė, kad Lietuvoje kol kas tikrai per anksti kalbėti apie mokyklų uždarymą.
„Manau, kad galima mokiniams bandyti leisti ir vėl sugrįžti į ugdymo įstaigas, kita vertus, neaišku, kaip bus ateityje. Mokyklų uždarymas turi kelias puses – jas uždarydami sprendžiame vieną problemą, bet sukeliame kitas problemas. Pavyzdžiui, kenčia ir vaikų psichinė sveikata, ir tėvams sukeliamas stresas. Aš pats auginu tris vaikus, todėl pajutau, ką tai reiškia, taip pat atsiranda ir užimtumo, mokymo kokybės klausimų“.
M. Stankūno teigimu, kol Lietuvoje susirgimų kreivė smarkiai nešoktelėjo, dar tikrai galima bandyti ir žiūrėti, kaip viskas pavyks. Jis taip pat paminėjo, kad kažkokių didelių sprogimų dėl darželių darbo irgi nebuvo užfiksuota, tačiau dėl rizikos ten užsikrėsti tiksliau negalėjo pakomentuoti.
„Aš galvoju paprastai, kad kiekviena taikoma priemonė turi savo kainą. Kitas dalykas, kai viskas prasidėjo, mes tada neįsivaizdavome, koks tai yra virusas. Dažnai ir žurnalistai sako, kad iš pradžių buvo kalbama vienaip, dabar – kitaip. Jeigu sugrįžtume į kovo mėnesį, kai pirmi šio viruso atvejai buvo užfiksuoti tik lapkričio 19 d., tai dar nebuvo iki tol parengta jokių mokslinių publikacijų arba tekdavo remtis tokiomis, kurios net nebuvo tinkamai recenzuotos. Net ir dabar, kai metai net nespėjo praeiti, neturime daug informacijos, todėl visi tik mokomės. Iš tikrųjų, esame atsidūrę išskirtinėje padėtyje“, – apibendrino jis.