Straipsnis atnaujintas 2022-06-15 10 val. 26 min. gavus įmonės zen.com komentarą apie situaciją
Tadas (vardas pakeistas,redakcijai žinomas) prieš mėnesį įkėlė skelbimą apie parduodamą televizorių ir netrukus per „Whatsapp“ programėlę sulaukė susidomėjusio pirkėjo skambučio.
„Sutarėme, kad per siuntų tarnybą „Omniva“ išsiųsiu televizorių, kai apmokėjimas bus atliktas. Tada jis atsiuntė nuorodą, kur turėjau įvesti savo banko duomenis. Turbūt tai neesminė detalė, bet tuo pat metu man paskambino draugas, kalbėjau kitais reikalais ir kažkaip automatiškai pradėjau vesti duomenis, mane nukreipė į Smart-ID, suvedžiau ir tik tada supratau, kad kažką autopilotu ne taip darau“, – pasakojo jis.
Patikrinęs banko sąskaitą pašnekovas pamatė, kad pervedė 3 tūkst. eurų, o kaip pinigų gavėjas nurodyta neaiški įmonė „zen.com“.
Nuvylė banko neveiklumas
Nieko nelaukdamas Tadas susisiekė su banku tikėdamasis operaciją dar kaip nors atšaukti, kadangi lėšos sąskaitoje buvo tik rezervuotos.
„Per minutę informavau banką ir turėjau viltį, kad bankas susisieks ne su asmeniu, o su ta kompanija, kuri atlieka tuos pavedimus ir esant tokiai situacijai paprašys anuliuoti pervedimą, ypač tada, kai pinigai dar tik rezervuoti, – sakė jis. – Bankas man tiesiog atrašė, kad jie vadovaujasi taisyklėmis ir jei būčiau jungęsis per el. bankininkystę, tada galėtų lyg kažką padaryti, bet kadangi jungiausi telefonu ir „Smart-ID“ patvirtinau mokėjimą, jie lyg ir nieko negali padaryti.
Argumentavau, kad aš greit susisiekiau, jie kaip ir turėjo laiko susisiekti su kita puse. Klausiau, o kas būna, jei žmogus per daug nulių parašo, ar bankas visiškai bejėgis ir nieko negali padaryti. Jie atsiuntė taisykles, kad nieko negali padaryti. Suprantu, durnių ir bažnyčioje muša, bet negi bankas bejėgis ir nieko negali padaryti.“
Tyrimą dėl šios apgavystės vykdo ir policija, tačiau pareigūnai perspėjo nukentėjusįjį daug vilčių neturėti, viskas trunka ilgai, o net radus nusikaltėlį, atgauti pinigus sudėtinga.
„Policija sakė, kad tyrimai užtrunka ilgai. Ir nors dažnu atveju pavyksta nustatyti kaltininką, bet atgauti lėšas sudėtinga, dažnai būna kokie asocialūs asmenys be jokio turto“, – paminėjo jis.
Pasidomėjo keista firma
Pinigus praradęs Tadas, vedamas smalsumo, nusprendė pasidomėti, kas yra tas mįslingasis „zen.com“, kur nukeliavo jo pinigai. Jis kiek nustebo sužinojęs, kad mokėjimų paslaugas teikianti kompanija registruota mūsų šalyje ir turi Lietuvos banko išduotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Tačiau kompanijos nurodytas telefonas yra visą laiką išjungtas, o į el. laiškus niekas neatsako. Delfi taip pat negalėjo susisiekti telefonu, tačiau į klausimus siųstus jų bendruoju paštu sulaukėme išsamaus komentaro praėjus kelioms dienoms po šio teksto pasirodymo. Atsakymai parengti ryšių su visuomene įmonės "CluePR" Lenkijoje. Teksto apačioje rasite pilną įmonės atsakymą.
Po nesėkmingų bandymų susisiekti Tadas nutarė pats apsilankyti įmonės biure ir nuvyko adresu Vilniuje, kur ji registruota.
„Ten kompanijos nėra, bet tuo pačiu adresu įsikūrusi advokatų kontora. Jie patvirtino, kad šiuo adresu įsikūrusi kompanija, bet nedetalizavo, kas juos sieja, – pasakojo pašnekovas. – Tada nuvažiavau adresu, kuris nurodytas kaip korespondencijai. Verslo centre buvo ir tos kompanijos iškaba, nuėjau ten, sėdi trys jauni žmonės. Aš prisistačiau, jie labai nenustebo, bet jie, kaip suprantu, yra programuotojai. Atsakė, kad jų savininkas toks ir toks, kažkoks lenkas, nieko aš ten nepešiau. Pamačiau tik, kad žmonės kažką ten dirba. Bet išėjęs iš jų prie kampo sustojęs paklausyti, prasidėjo juokai, kad čia aš ne toks pirmas.“
Kad jis tikrai ne pirmas turintis neigiamą patirtį su šia įmone, patvirtina apie „zen.com“ palikti atsiliepimai puslapyje „Trustpilot“. Tiesa, žmonės ten daugiausiai skundžiasi dėl to, kad tiesiog be paaiškinimo buvo užblokuotos jų sąskaitos arba pervedant pinigus jie nepasiekė adresato ir tiesiog prapuolė.
„Pats parašiau atsiliepimą tame puslapyje, mano komentaras buvo patvirtintas ir po patvirtinimo į komentarą sureagavo zen.com, kuris neatrašė iki tol ir nekėlė. Parašė, kad jie normali kompanija, turi licenciją ir kad su manimi susisieks, bet, aišku, niekas nesusisiekė“, – sakė jis.
Stebisi situacija
Tadas, nors pripažįsta savo kaltę dėl to, kad užkibo ant sukčių kabliuko, stebisi, kad apgavikams sudarytos tokios palankios sąlygos veikti.
„Nesitikiu atgauti pinigus, bet atrodo, kad niekas nededa daug pastangų. Bankas vadovaujasi savo taisyklėmis, nors lyg galėtų kažką daugiau padaryti. Kiek teko su pora nukentėjusių žmonių bendrauti, į jų situaciją buvo kitaip pasižiūrėta ir jiems teigiamai pasibaigė. Vienam sustabdė pervedimą, kitam grąžino pinigus“, – sakė jis.
Apie situaciją pasiteiravus SEB banko, jo valdybos narė ir Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė raštu atsakė, kad jie nuolat informuoja
„Svarbu žinoti tai, kad bankas, gavęs kliento mokėjimo nurodymą, kuris yra patvirtintas kliento turimomis elektroninėmis atpažinimo priemonėmis (pavyzdžiui, programėle „Smart-ID“, kas yra ranka rašyto parašo analogas skaitmeninėje erdvėje) pagal Mokėjimų įstatymą turi atlikti nurodytą mokėjimo pavedimą. Lėšos yra įskaitomos ir nurašomos pagal mokėjimo nurodyme pateiktą mokėjimo sąskaitos numerį. Primename, kad momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų (tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke) yra įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą visą parą visomis savaitės dienomis.
Tuo atveju jei klientas suprato, kad tapo sukčių auka, jam reikėtų kuo skubiau kreiptis į banką arba pačiam kuo greičiau atšaukti mokėjimo nurodymą, jei jis nebuvo momentinis ir dar nėra išsiųstas iš banko – tai galima padaryti ir interneto banke. Atkreipiame dėmesį, kad SEB banko konsultacijų centras dirba visą parą visomis savaitės dienomis, tad susisiekti su banko konsultantais ir pranešti apie sukčiavimą bei atlikti reikalingus veiksmus galima bet kuriuo metu.
Atkreipiame dėmesį, kad sukčiams atlikus operacijas mokėjimo kortele, pirmiausia šios lėšos yra rezervuojamos, siekiant užtikrinti vėlesnį lėšų nurašymą kaip tai yra numatyta mokėjimo kortelių organizacijos „MasterCard“ taisyklėse. Todėl sukčiams atlikus tokius mokėjimus, pats klientas, prisijungęs prie savo interneto banko, dar gali matyti tokias operacijas kaip rezervuotas. Tačiau iš tikrųjų, kai klientas patvirtina mokėjimo operaciją prisijungimo priemone, mokėjimas jau būna įvykdytas ir lėšų rezervacijos panaikinimas, t. y. pinigų pervedimas prekybininkui, negali būti atšauktas.
Suprantame klientų lūkestį atgauti sukčiavimo būdu išviliotas lėšas ir klientui kreipusis ir pranešus, kad tapo finansinio sukčiavimo auka, visuomet nukentėjusiems klientams bandome padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdome sukčių atliktą mokėjimą (jei mokėjimo nurodymas dar nėra išsiųstas iš banko ir įskaitytas gavėjui), susisiekiame su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendraujame su policija ir t. t. Jei lėšų gavėjas atsisako grąžinti lėšas, mokėtojas gali kreiptis į teisėsaugos institucijas ir taip bandyti susigrąžinti gavėjo neteisėtai įgytas lėšas. Tačiau kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga“, – rašoma atsakyme.
V. Nausėdaitė taip pat priduria, kad nuolat primena klientams apie sukčiavimo rizikas ir aktyviai vykdo jo prevenciją.
„SEB bankas taip pat nuolat imasi įvairių kitų priemonių, siekdamas mažinti sukčiavimo mastą. Pirmiausia tai gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Sulaukę informacijos apie sukčiavimo suaktyvėjimą ir stebėdami, kad kreipiasi daug klientų, nedelsiant reaguojame – informuojame apie sukčiavimo pavojų savo socialiniame tinkle „Facebook“, skelbiame informaciją savo svetainėje, siunčiame klientams įspėjančias SMS žinutes.
Taip pat bankas nuolat tobulina savo stebėsenos įrankius, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, nebūdingus mokėjimus į užsienį, nuolat inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą, vysto technologinius sprendimus, bendradarbiauja su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdamas sprendimus, kurie prisidėtų ribojant finansinį sukčiavimą“, – rašo ji.
LB gali ir uždaryti
LB atstovas Giedrius Šniukas, paklaustas apie „zen.com“, sakė, kad bendrovė turi laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nuosavo kapitalo, vartotojų apsaugos ir kitų reikalavimų, taikomų Lietuvos finansų rinkos dalyviams.
Beje, LB pernai vasarą skyrė „zen.com“ 60 tūkst. eurų baudą už tai, kad dalį klientų lėšų laikė mokėjimo įstaigose, kur to negalėjo daryti pagal įstatymą, taip pat, nes Lietuvos bankui teikė neteisingą informaciją apie valiutas, kuriomis buvo laikomos bendrovės klientų ir nuosavos lėšos, ir apie klientų lėšų, kurios turi būti apsaugotos, sumą.
„Detaliau komentuoti Jūsų įvardyto atvejo neturime galimybės, kadangi nagrinėjame aplinkybes. Dėl įvykdyto nusikaltimo nukentėjusysis turėtų kreiptis į policiją, o Lietuvos bankas nagrinėja, ar finansų rinkos dalyvis tinkamai laikosi reikalavimų.
Lietuvos bankas nuolat stebi padėtį rinkoje, mes nuolat įspėjame rinkos dalyvius apie sukčių keliamas grėsmes ne tik jų klientams, bet ir pačioms bendrovėms. Neskirdamas tinkamo dėmesio, finansų rinkos dalyvis pats gali tapti sukčių įrankiu ir smarkiai nukentėti (reputacija, poveikio priemonės ir pan.). Tam, kad netaptų sukčių įrankiais, finansų rinkos dalyviai visų pirma tinkamai ir įdėmiai, o ne formaliai, privalo vertinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kruopščiai rinkti kliento tapatybės nustatymo ir pažinimo informaciją, išsiaiškinti kliento veiklos pobūdį, įdiegti tinkamas priemones klientų operacijų stebėsenai ir pan.
Vertinant klientus juridinius asmenis, būtina įsigilinti ne tik į jų veiklos pobūdį, bet ir į valdymo struktūrą, veikimo geografiją ir mastą, kitas svarbias aplinkybes“, – rašė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad LB nuolat akcentuoja, kad finansų rinkos dalyviai turi būti pasiekiami savo klientams, kaip ir turėti savo atskirą būstinę.
G. Šniukas paminėjo, kad LB turi įrankių sudrausminti teisės aktų nesilaikančias įmones. Kaip pavyzdį jis nurodė „epayblock“. Šiai įmonei pernai buvo panaikinta licencija būtent dėl to, kad dalis jos klientų paslaugomis naudojosi sukčiaudami, o bendrovė to tinkamai neprižiūrėjo.
Zen.com apgailestauja dėl situacijos
Praėjus kelioms dienoms po teksto pasirodymo, sulaukėme "zen.com" komentaro šia tema. Pridedame jį neredaguotą.
„ZEN.COM yra ambicinga ir visiškai licencijuota fintech įmonė, turinti tūkstančius vartotojų Europoje, veikianti nuo 2020 m. ir reguliuojama Lietuvos banko. ZEN.COM įkūrėjas yra sukūręs aibę skaitmeninių produktų, susilaukusių pasaulinės sėkmės. Pati įmonė yra sudariusi strateginę partnerystę su „Mastercard“, yra „Visa“ narė ir turi registruotus SEPA ir SWIFT. Kiekvienam mūsų klientui taikoma patikrinimo procedūra. Esame įdiegę kovos su sukčiavimu sistemas ir AML/KYC procedūras, padedančias aptikti nesąžiningus sandorius pagal galiojančius teisės aktus.
Apgailestaujame dėl šios situacijos ir atsiradusios žalos. Šiuo metu stengiamės tai išspręsti. Kartu norėtume atkreipti dėmesį į tekste pateiktus teiginius apie mūsų verslą.
Pirmasis nesusipratimas yra tas, kad nukentėjusiojo lėšos pateko pas mus. Pervedimai į IBAN rodomi kaip į „zen.com“. Tačiau pinigai nukeliauja į asmenų, naudojančių mūsų paslaugas, sąskaitą. ZEN yra tik infrastruktūros teikėjas, o ne šių lėšų gavėjas.
Teiginys, kad ZEN.COM naudojasi nusikaltėliai yra neteisingas. Mes, kaip Lietuvos banko licencijuotas subjektas, plečiamės laikydamiesi visų reikalavimų, esame visiškai kontroliuojami Lietuvos banko. Esame periodiškai audituojami tokiose srityse kaip kova su pinigų plovimu, vidaus priežiūra, kibernetinis saugumas ir sukčiavimo aptikimas. Tam, kad neprarastume licencijos, privalome turėti pažengusius kontrolės mechanizmus ir vidinius auditus, taip pat kad ketvirtį teikti informaciją apie tai Lietuvos bankui.
Sukčiavimo srityje glaudžiai bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis ir finansų institucijomis visoje Europoje, įskaitant bankus, kurie praneša mums klientų vardu, kai nustato sukčiavimo atvejus, panašius į aprašytus šiame tekste. Be to, mes taip pat bendradarbiaujame su savo verslo partneriais, siekdami užkirsti kelią nesąžiningoms operacijoms, ir dažnai aktyviai susisiekiame su kitais rinkos dalyviais, prekybininkais ir kitomis mokėjimo įstaigomis, kai nustatome bandymą sukčiauti.
Be to, reguliuotojas taip pat tikrina įmonės vadovų kompetenciją. Kiekvienas direktorius atlieka procedūras, skirtas patikrinti asmens tapatybę, kompetenciją ir patirtį, reikalingą vadovauti įmonei, bei informaciją apie teistumus. Apibendrinant galima teigti, kad kiekviena Lietuvos banko licencijuota įmonė turi praeiti griežtas procedūras, taigi, licencijuotai kompanijai neįmanoma egzistuoti tik „ant popieriaus“, esame tikra „fintech“ įmonė, siekianti pakeisti tai, kaip tvarkomi mūsų vartotojų ir verslo finansai.
Kalbant apie galimybes susisiekti su mūsų kompanija telefonu – oficialūs bendravimo su ZEN.COM kanalai yra el. paštas ir susirašinėjimo funkcija esanti mūsų programėlėje. Nuo pat ZEN.COM veiklos pradžios stengiamės teikti geriausią ir efektyviausią klientų aptarnavimą. Tačiau pastarosiomis savaitėmis vartotojų skaičius išaugo. Tai, deja, padidino klientų aptarnavimo pagalbos poreikį. Ši situacija buvo laikina, nes aktyviai dirbame siekdami optimizuoti procesus, kad visi gautų geriausią įmanomą pagalbą.
Mūsų biurai yra tokie pat modernūs kaip ir mūsų sprendimai. ZEN.COM teikia pirmenybę nuotoliniam darbui – turime daug biurų, taip pat ir Vilniuje, tačiau dauguma mūsų darbuotojų savo užduotis atlieka nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos. Pas mus dirba ir Lietuvoje gyvenantys žmonės, ne tik programuotojai. Tačiau šių asmenų atliekamos pareigos nereikalauja būti biure ir dauguma jų mieliau dirba nuotoliniu būdu.
„Trustpilot“ komentarai dėl sąskaitų blokavimo „be priežasties“ – kaip reguliuojama finansų įstaiga, ZEN.COM privalo atlikti AML/KYC procedūras, kurios, be kita ko, apima būtinybę patikrinti veiklą ar finansines operacijas vykdančius asmenis, kurias sistema laiko įtartinu. Tam tikrais atvejais būtina juos blokuoti, kad būtų įvykdyta kontrolė pagal Lietuvos banko licenciją.
Tuo atveju, jei mums reikės nutraukti vartotojo sutartį dėl neleistinos veiklos, ZEN.COM visada grąžins sąskaitoje esančius pinigus. Tačiau ne visada galime vartotojui atskleisti paslaugų blokavimo priežastį, nes reguliuotojas įpareigoja mus saugoti informaciją dėl AML sistemų taisyklių.
Straipsnyje ir forumuose taip pat minimų pinigų dingimo ZEN.COM sistemoje niekada nebuvo. Prieš kelias savaites dėl didelio vartotojų skaičiaus maža dalis mūsų klientų patyrė klaidą, kai buvo neteisingai parodytas sąskaitos likučio vaizdas. Tačiau visos operacijos visada buvo atliekamos teisingai ir ši grafinė klaida buvo greitai ištaisyta.
Paskutinis dalykas, kurį reikia patikslinti, yra 60 000 eurų bauda, paminėta už neteisingos informacijos pateikimą Lietuvos bankui – čia svarbiausias įvykių kontekstas. Nagrinėjama situacija yra susijusi su 2020 m., tada turėjome uždarą testavimo etapą, kai kūrėme savo paslaugas, kol kas jų dar nepateikdami plačiam vartotojų ratui. Tuo metu nebuvo įmanoma atidaryti asmeninės sąskaitos. Tuo metu mažiau nei 5 % vartotojų lėšų buvo įnešta pas mūsų partnerį – gerą reputaciją turinčią elektroninių pinigų įstaigą, licencijuotą JK. Eilinio patikrinimo metu Lietuvos bankas suabejojo tokiu žingsniu. Reguliatorius mus įpareigojo mus viską ištaisyti, tai mes ir padarėme.
Norime pabrėžti, kad ZEN.COM bendradarbiauja su daugeliu bankų ir teikia didelę reikšmę teisingam apsaugos įgyvendinimui. Nuolat palaikome ryšį su Lietuvos banku, pvz. teikiame ataskaitas apie tai, kaip lėšos saugomos ar pervedamos bankų įstaigoms. Vartotojų lėšos buvo ir visada yra 100% saugios.
Apibendrinant, nukentėjęs žmogus nusipelno mūsų atsiprašymo dėl vėlavimų pateikiant atsakymus dėl problemos apie kurią jis pranešė. Tačiau norime pabrėžti, kad iki tam tikro momento su juo susirašinėjome, todėl negalima teigti, kad kontakto apskritai nebuvo – pirmame gautame pranešime trūko sandoriui identifikuoti reikalingos informacijos, todėl paprašė jo užpildyti duomenis, kad būtų galima ištirti šį reikalą.
Straipsnyje aprašytas asmuo greičiausiai tapo sukčiavimo auka. Mes nuolat mokome savo klientus šioje srityje, kad jie nespaustų atsitiktinių nuorodų, nes esame įsitikinę, kad privačių lėšų kibernetinė apsauga prasideda nuo žmogaus elektroninių sistemų vartotojo.
Patikiname, kad padarysime viską, kad padėtume nukentėjusiajam ir teisėsaugos institucijoms tiriant bylą“, – rašoma atsakyme.
„Omniva“ pataria, kaip neapsigauti
Jau po šios publikacijos pasirodymo su Delfi susisiekė „Omniva LT“ komunikacijos vadovė Viktorija Navickaitė, pranešusi, kad įmonė nuolatos stebi sukčių veiksmus bandant prisidengti bendrovės
vardu ir edukuoja šalies gyventojus, kaip nepakliūti į jų pinkles.
„Pastaruoju metu tokių bandymų sukčiauti išties padažnėjo: neteisėta veikla atliekama siekiant išvilioti skelbimų portaluose prekes parduodančių asmenų banko duomenis, sukčiams apsimetant parduodamų prekių pirkėjais ir prašant išsiųsti pirkinius per „Omniva LT“ kurjerį.
Tuomet jie išsiunčia pardavėjui nuorodą į netikrą tinklalapį su forma, kurioje prašoma užpildyti kreditinės kortelės duomenis.
Apie tokį sukčių veikimo būdą savo klientus viešai informuojame nuolatos: pastarą jį syk dar gegužę įspėjome ir darsyk raginame neatidaryti įtartinų nuorodų ir niekam neatskleisti asmeninės informacijos bei mokėjimo kortelės duomenų“, – rašoma atsiųstame komentare.
„Omniva LT“ atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai kopijuoja įmonės tinklalapio vaizdą, tad gali pasirodyti, jog esate nukreipti į
oficialią „Omniva LT“ svetainę.
"Tačiau nors įmonei priklauso ne viena interneto svetainė: www.omniva.lt, savitarnos portalas www.mano.omniva.lt/ ir https://tarptautines.omniva.lt/, bendrovė nerenka mokėjimų už žmonių parduodamas prekes, tad jei gavote panašią užklausą – susidūrėte su sukčiais", - rašo įmonė.
„Omniva LT“ specialistai dalinasi atmintine, kuri padės nepakliūti į sukčių pinkles ir laiku atpažinti neteisėta veikla
užsiimančius asmenis:
1. Visuomet atkreipkite dėmesį į svetainės nuorodą. Joje privalo būti oficialus interneto svetainės pavadinimas. Tad jei
nuorodoje yra tik dalis informacijos arba keista panašių žodžių kombinacija, pavyzdžiui, „www.omnivalt.lt“, o ne
„www.omniva.lt“ – puslapis netikras.
2. Jei prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis – puslapis nepriklauso įmonei „Omniva LT“.
3. Jei kyla abejonių dėl to ar susidūrėte su neteisėtai pinigus išvilioti siekiančiu asmeniu, kviečiame susipažinti su
oficialiu siuntinio registravimo procesu šioje nuorodoje.
4. Jeigu situacija vis dar nėra aiški ir kyla papildomų klausimų, visuomet kreipkitės į mūsų specialistus. Tą padaryti
galite oficialioje „Omniva LT“ interneto svetainėje arba„Facebook“ paskyroje, parašius asmeninę žinutę.
5. Jeigu teko pastebėti sukčių veiklą prisidengiant „Omniva LT“ vardu, labai raginame apie tai informuoti įmonės
atstovus aukščiau įvardintai kanalais ir pranešti Lietuvos policijai telefonu 112.
