Priimtame nutarime, kurį matė BNS, Seimo konservatoriai įpareigoti palaikyti Vyriausybės rengtą kitų metų valstybės biudžeto projektą bei su juo susijusius teisės aktų projektus per svarstymo ir priėmimo procedūras.
Taip pat jiems nurodyta neteikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų biudžeto projektui bei lydintiesiems projektams, nepalaikyti kitų Seimo narių teikiamų pasiūlymų biudžeto projektui, jei šie nesuderinti su Vyriausybe.
Anot prezidiumo, parlamente svarstant visus įstatymų projektus, kurie tiesiogiai susiję su kitų metų biudžetu, kuriais keičiami mokesčiai ar mokestinės lengvatos, TS-LKD nariai privalo palaikyti tik Vyriausybės teikiamus arba su ja suderintus projektus ir visose stadijose nepritarti nesuderintiems projektams.
Partijos prezidiumo nutarime nurodoma, kad 2023 metų valstybės biudžeto projekte numatyta deficito riba yra priartėjusi prie šalies fiskalinei reputacijai svarbios 5 proc. nuo bendrojo vidaus prdukto ribos.
Vidiniai ginčai
Antradienį Seime balsuojant dėl Laisvės frakcijos siūlymo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms taikyti visus kitus metus, o ne pusmetį, kaip siūlo Vyriausybė, už buvo ir keturi konservatoriai: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Justas Džiugelis bei Kazys Starkevičius. Šiam pasiūlymui pritarta po pateikimo.
„Lietuvos rytas“ pranešė, kad dėl tokio kolegų elgesio antradienį per frakcijos posėdį trūko konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kantrybė. Laikraščio duomenimis, prieš Seimo posėdį vykusiame valdančiosios frakcijos pasitarime G. Landsbergis kalbėjo, jog frakcijos nariai privalo remti Vyriausybę ir jos teiktą biudžeto projektą, o kam jis nepatinka, frakcijos ir partijos durys esą yra atviros.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ketvirtadienį vylėsi, kad parlamente pavyks priimti vientisą ir suderintą biudžetą.
„Šis Vyriausybės 2023 metų biudžeto projektas orientuotas į pažeidžiamiausius mūsų visuomenės narius, todėl numatyti ne tik pagalbos verslui, bet ir žmonių pajamų didinimui paketai, tikiu, padės atremti sudėtingo laiko išbandymus“, – BNS sakė ji.
„Mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų pajamų, senjorų pensijų, socialinių pašalpų didinimas, būsto šildymo išlaidų kompensacijos – sprendimai empatiški, jautrūs, bet ir racionalūs, grįsti atsargumu dėl sudėtingai apibrėžiamos ateities. Todėl norėtųsi valstybės biudžetą tokį vientisai suderintą ir išlaikyti, atskirai netraukiant po eilutę ir jų nekoreguojant, kai duodi vieniems ir atimi iš kitų“, – tvirtino seniūnė.
Naujas siūlymas
Vienas parėmusiųjų Laisvės frakcijos siūlymą dėl ilgesnės PVM lengvatos maitinimo įstaigoms J. Džiugelis sakė pozityviai vertinantis TS-LKD prezidiumo sprendimą ir ketina jo laikytis.
„Vertinu kaip konstruktyvų sprendimą, manau, jis nėra labai stipriai susijęs su koalicijos partnerių siūlymu antradienį dėl PVM lengvatos. Žvelgiant į tolesnes biudžeto priėmimo perspektyvas, aš net ir be šio prezidiumo sprendimo ketinu palaikyti šį valstybės biudžetą, nes jis yra subalansuotas tiek gyventojams, tiek verslui, kas labai svarbu krizės situacijos akivaizdoje“, – BNS ketvirtadienį sakė J. Džiugelis.
Jis teigė Laisvės partijos iniciatyvą per pateikimą parėmęs iš pagarbos koalicijos partneriams, taip pat tikėdamasis, kad Ministrų kabinetas iš naujo įvertins situaciją, bet kartu teigė nemanantis, kad projektas pasieks Seimo salę svarstymui, nes dėl jo paprašyta Vyriausybės išvados.
„Koaliciniai susitarimai yra svarbūs ir koalicijos partnerius irgi reikia gerbti, ir aš balsavau (už Laisvės frakcijos projektą), bet bet kokiu atveju aš palaikau Vyriausybės liniją ir biudžetą“, – teigė J. Džiugelis.
Tuo tarpu grupė Seimo narių, tarp jų ir keli konservatoriai, ketvirtadienį įregistravo pasiūlymą neterminuotai pratęsti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui, atlikėjų teikiamoms paslaugoms.
Pasiūlymą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas, taip pat už lengvatą antradienį balsavę K. Starkevičius, M. Skritulskas, dar vienas konservatorius – Antanas Čepononis, bei kitų partijų atstovai komitete.
Su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku M. Majausku ir kitais pasiūlymą pasirašiusiais konservatoriais BNS telefonu ketvirtadienį susisiekti nepavyko.
Opozicija piktinasi TS-LKD draudimu frakcijai Seime teikti su Vyriausybe nederintas idėjas biudžetui: kokia tai demokratija?
Opozicija piktinasi ketvirtadienį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo priimtu sprendimu įpareigoti frakcijos Seime narius palaikyti tik už tuos siūlymus kitų metų valstybės biudžetui, kurie yra suderinti su Vyriausybe. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad toks, anot jo, „rankų laužymas“ balsuoti tik pagal partinę liniją yra Konstitucijos pažeidimas.
„Natūralu, kad valdančioji dauguma turi savo Vyriausybės biudžetą ir įstatymus remti, bet nepamirškime, kad Seimo nario mandatas yra laisvas ir balsuoja pagal sąžinę be įsipareigojimų. Tai tokie sprendimai gali būti tik rekomendacinio pobūdžio. (...) Bet konstituciškai Seimo narys nėra saistomas jokiais partiniais įsipareigojimais ir jo mandatas yra laisvas, savarankiškas, balsuoja pagal sąžinę, savo įsitikinimus“, – sprendimą Eltai komentavo S. Skvernelis.
Be to, nurodymą neteikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų biudžeto projektui bei lydintiesiems projektams S. Skvernelis prilygina „rankų laužymui“, neatitinkančiam demokratijos kriterijų. Politikas svarsto, kad šis sprendimas rodo ypatingai sudėtingą situaciją tiek koalicijoje, tiek partijos viduje.
„Kokia tai demokratinė politinė jėga? Seimo narys turi teisę atstovauti savo rinkėjų, visuomenės interesus ir tuos įstatymo projektus teikti. Tai niekas negali apriboti, nes tai kertasi su elementaria demokratija. Ką kalbėdavo apie kitas politines jėgas, kad vos ne diktatūra, o dabar jei taip elgiasi, tai geriausiai tai patys ir parodo. Negali drausti, neleisti, argumentuoti, ginti ir palaikyti įstatymo projektų. Tai tikrai matosi, kad, matyt, yra ypatingai sudėtinga situacija ir koalicijoje, ir partijos viduje, jei reikia tokių nedemokratinių sprendimų, rankų laužymo ir diktatūros, kad įgyvendintų savo priimtus įstatymus“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad šis TS-LKD sprendimas yra konstitucinės Seimo nario teisės suvaržymas.
„Tai yra konstitucinės Seimo nario teisės suvaržymas ir tai yra neįtikėtina demokratinėje valstybėje. Diskusijos gali vykti, bet nė vienas Seimo narys negali būti apribotas savo teisėje teikti pasiūlymus į biudžetą“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Tokie sprendimai, pasak socialdemokrato, rodo, kad svarstant ateinančių metų biudžetą nuomonės tiek išsiskiria, kad koalicija plyšta per siūles.
„Žiūrint giliau, tai akivaizdu, kad koalicija plyšta per siūles formuojant šį biudžetą, nes akivaizdu, kad yra tiek skirtingos nuomonės arba tiek įvairių pasiūlymų, kurie šauna toli nuo Vyriausybės pateikto projekto, kad jau reikia imtis tokių drakoniškų priemonių. Akivaizdu, kad yra labai rimtų problemų“, – sakė politikas.