DELFI kalbinti politikos ekspertai sutaria, jog Vladimiras Putinas kaltojo vietoje neliks – Rusijos gyventojai pernelyg įtikėję savo lyderiu. Tačiau atpirkimo ožių paieškos – kur kas realesnis scenarijus. Pastaruoju metu netgi svarstoma, kad ant politinio ešafoto keliauti gali Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Dar vienas scenarijus – Maskvos nusileidimas Vakarams, galbūt netgi prašant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos. Tačiau toks variantas Kremliui būtų labai nemalonus. Kur kas mieliau, apžvalgininkų nuomone, Maskva stebėtų naują karą, pvz., Artimuosiuose Rytuose, o sykiu – ir jo dėka kylančias naftos kainas, kurių nuosmukis Rusijai smogia tiesiai į paširdžius.
Ar lėks D. Medvedevo galva?
„Versija, kad galėtų būti tokių atpirkimo ožių, yra labai logiška. V. Putinas formaliai nėra atsakingas už finansinę politiką, čia yra vyriausybės reikalas. Ar finansų ministras, ar pats premjeras – jie tikrai gali būti kviečiami „ant kilimėlio“, vos ne Aliaksandro Lukašenkos tonu aiškinama. Nebūtinai iškart puolant atleisti, bent jau pritraukiant viešąjį toną: štai – yra, kas dėl to kaltas“, - DELFI teigė T. Janeliūnas.
Tikimybė, kad gali būti paaukotas ištikimasis D. Medvedevas, TSPMI dėstytojui neatrodo didelė.
„Tai priklauso nuo platesnio konteksto, t. y. ar kažkokia kita grupuotė aplink V. Putiną pretenduoja į premjero postą arba savo galios sustiprinimą. Pakeisti D. Medvedevą galima, bet klausimas – kas jį keičia ir kaip tai keičia jėgų balansą V. Putino aplinkoje. D. Medvedevas visą laiką buvo V. Putino „antrasis aš“, t. y. visiško pasitikėjimo, absoliutaus lojalumo pavyzdys. V. Putinui labai gerai turėti tokį žmogų premjeru, be pernelyg didelės įtakos kitoms konkuruojančioms grupuotėms. Tai gali būti tas vienintelis rimtai D. Medvedevo galvą saugantis aspektas“, - sakė T. Janeliūnas.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius apskritai nelinkęs leistis į svarstymus apie D. Medvedevo galvos kirtimą.
„Abejočiau dabar ypač populiaria vėl tampančia teorija, kad bus paaukotas D. Medvedevas. Taip gali būti, bet aš manyčiau, kad tas scenarijus nėra ypatingai realus. Dėl vienos paprastos priežasties. V. Putinas visada per savo karjerą D. Medvedevą laikė asmeniškai sau lojaliu, vos ne įrankiu. D. Medvedevas ir toliau, aš manau, reikalingas V. Putinui“, - DELFI teigė M. Laurinavičius.
RESC ekspertas linkęs manyti, jog labiau tikėtinas scenarijus – daugiau įtakos liberalesnės Rusijos ekonominės politikos šalininkams. Ar bent jau tokios įtakos rodymas.
„Dabartinėje vyriausybėje yra pakankamai tų vadinamųjų liberalų, kuriuos aš labai nenoriai vadinu liberalais. Galbūt dar didesnis sustiprinimas ar simboliniai gestai, rodantys tą liberalumą ekonominėje erdvėje, gali būti“, - svarstė M. Laurinavičius.
TVF – baisiau nei baisu
Ar Maskva gali kreiptis Vakarų pagalbos ir TVF paramos ekonomikos stabilizavimui? T. Janeliūnas neabejoja, kad toks scenarijus Kremliui būtų itin skausmingas – ne tiek dėl ekonominių motyvų, kiek dėl to, kad tektų nusižeminti prieš Vakarus ir klusniai vykdyti TVF nurodymus, o tai susilpnintų nenugalimo ir nepalenkiamo V. Putino įvaizdį.
„TVF paskolų neduoda be sąlygų. Ir tos sąlygos būna pakankamai rimtos. Čia būtų didžiulis pažeminimas Rusijai“, - konstatavo T. Janeliūnas.
Tuo tarpu M. Laurinavičius mano, kad TVF pagalba – nebent teorinis scenarijus. Esą Rusijai šiuo metu tokių instrumentų nereikia.
„Mano galva, tai nėra realu. Pirmas dalykas – Rusijai nereikia finansinės pagalbos. Rusija turi pakankamai rezervų. Aišku, kyla klausimas, kiek tie rezervai yra likvidūs. Bet jeigu žiūrėti į dabartinę padėtį ir Rusijos turimus rezervus – jokios finansinės pagalbos Rusijai nereikia“, - įsitikinęs M. Laurinavičius.
Kaip ir T. Janeliūnas, RESC analitikas pabrėžia, jog kreipimasis į TVF būtų silpnumo ženklas, kurio Kremlius negali sau leisti. „Rodymas bet kokio silpnumo dabartinėje Rusijos padėtyje V. Putinui būtų asmeniškai pavojingas“, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, Rusija jau kurį laiką, nors ir iš lėto, rodo Vakarams nuosaikesnės politikos ženklus.
„Rusija pagaliau rodo valią neva laikytis Minsko susitarimų. O tada, nepaisant dabartinės gana dramatiškos rublio padėties, situacija gali gana dramatiškai vėl apsiversti. Netgi dabartiniuose Amerikos pareiškimuose yra sakoma, kad jeigu Rusija laikysis tų Minsko susitarimų, tai galima tikėtis, kad Amerika yra pasiruošusi tas sankcijas atšaukti. Kai tiktai tas procesas pajudės, finansinių rinkų pasitikėjimas Rusija iš karto sugrįš“, - aiškino M. Laurinavičius.
RESC analitiko teigimu, santykių atšilimo variantų Kremlius atsargiai ieško dar nuo Krymo aneksijos.
„Europos Sąjunga tam yra pasirengusi. Dabartinės visos kalbos apie tai, kad Rusijai reikia pasiūlyti vadinamąją koncepciją „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“. Diplomatiniuose užkulisiuose – kalbos apie norą kuo greičiau pradėti sankcijas atšaukinėti. Visa tai rodo, kad Vakarai yra pasirengę Rusijos grąžinimui į bent jau kažkokią bendradarbiavimo darbotvarkę“, - teigė M. Laurinavičius.
Naujas karas – it panacėja
Seniai regėtose žemumose atsidūrusios naftos kainos – vienas didžiausių Kremliaus galvos skausmų. Maskva jau bandė įkalbėti naftos kartelį OPEC dėl susitarimo kelti juodojo aukso kainas – ir patyrė nesėkmę. Kitas būdas pakelti naftos rinkos vertę – karas.
„Karą Artimuosiuose Rytuose Rusija provokuoja jau seniai. Kaip tik rašau kitą DELFI projekto apie V. Putino Rusiją rašinį, apie Rusijos ryšius su vadinamąja „Islamo valstybe“, kurie yra, mano galva, pakankamai akivaizdūs. Čia yra, sakyčiau, paraleliniai procesai, kurie vysta seniai. Tikrai nesu jokių sąmokslo teorijų šalininkas, kad visa tai, kas yra „Islamo valstybė“, yra tiesiog išprovokuota rusų. (…) Aš tuos ryšius matau. Ir manau, kad tai, jog „Islamo valstybės“ suaktyvėjimas netikėtai vėl sutapo, kaip dažnai Rusijai būna, su Rusijos operacija Ukrainoje. Nemanau, kad tai yra dideli atsitiktinumai. Tai greičiau yra tendencingi sutapimai“, - teigė M. Laurinavičius.
T. Janeliūnas taip pat mano, jog karas toliau nuo Europos Maskvai būtų labai parankus.
„Natūralu, kad jiems apskritai norėtųsi visą Vakarų, JAV dėmesį sutelkti kažkur kitur – ne Rytuose, ne Ukrainoje, o kokiuose Artimuosiuose Rytuose. Be abejo, tai būtų naudinga. Bet ar Rusija yra pajėgi kaip nors išprovokuoti tokį karą – labai abejočiau“, - svarstė TSPMI dėstytojas.
Kiek laiko V. Putinas bus nepakaltinamas?
Rusijos gyventojai nelinkę dėl negandų kaltinti šalies lyderio. Nepaisant viena po kitos atsiritančių ekonominių bangų, V. Putino reitingai laikosi aukštumose. T. Janeliūno nuomone, tai reiškia, kad artimiausiu metu nė viena iš galingųjų Kremliaus grupuočių nemėgins klibinti lyderio pozicijų.
„Kad ir krentantis, jo populiarumas yra pakankamai aukštas. Dar, matyt, ne laikas tiesiogiai prieš lyderį kelti kažkokias bangas“, - svarstė politologas.
Vis dėlto, anot jo, tai nereiškia, kad V. Putinas yra nepajudinamas.
„Labai greitai čia viskas keičiasi. Tai, ko mes nelaukėme prieš mėnesį – su naftos ar rublio kainų kritimu, jau įvyko. Gal po mėnesio Rusiją iš tikrųjų ištiks ekonominis kolapsas ir viskas visai kitaip atrodys“, - reziumavo T. Janeliūnas.