DELFI redakcijoje apsilankęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasidalijo savo idėjomis Lietuvai.
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Jei mes kalbėtume apie Lietuvos suvienijimą, tą gali padaryti du dalykai. Svarbiausias jų – švietimas. Jei reikėtų šiandien susitarti dėl vieno klausimo prie stalo, prie kurio galėtume susodinti visas partijas, aš manau, kad be švietimo kito klausimo nebūtų “, – kalbėjo politikas.

Kaip antrą svarbiausią idėją jis įvardijo mokesčių pertvarką. Esą reikia susitarti, kokios mokesčių sistemos norime ir kam ji turi būti skirta. Konservatorių lyderio teigimu, sistema turi būti tokia, kuri žmonėms pasakytų, kad Lietuva yra teisinga. Tačiau šiandien neva daugiausiai mokesčių yra surenkama ne iš tų, kurie yra labiausiai pasiturintys.

„Trečioji idėja yra idėjų įgyvendinimas. Tai – kaip skėtis visai iškeltai temai. Pakalbėkime apie tai, kaip mes turime įgyvendinti idėją – nuo barščių iki valstybės tarnautojų pakeitimo robotais. Atsakomybė yra bendra. Paprasčiausia pasakyti: „Žiūrėkite, aš sukūriau idėją. Politikai, eikite, įgyvendinkite“. Mes esame tos pačios bendruomenės atstovai, atėję iš bendruomenės ir esantis dalis bendruomenės – tai yra mūsų visų bendras reikalas“, – paklaustas, kokia būtų jo trečia idėja, aiškino G. Landsbergis.

Taikosi į mokytojus

Kalbėdamas apie tai, kokių pokyčių reikalauja Lietuvos švietimo sistema, G. Landsbergis minėjo didelį atotrūkį tarp geriausių ir prasčiausių šalies mokyklų.

„Mano supratimu, pirmas uždavinys būtų mokytojai. Labai dažnai net politikai nesugeba apsispręsti, ar mokytojų trūksta, ar jų yra per daug. Yra įdarbintų sistemoje žmonių, kurie kartais su vaikais bendrauja vos porą valandų. Kita vertus, jei nori pritraukti naują mokytoją į tą sistemą, tai niekaip neveikia“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, pasitikėjimo nekelia ir planuojama aukštojo mokslo reforma, nes ši suteikia valstybei tik bankroto administratoriaus vaidmenį. Nors gal tai ir yra socialiai teisinga, trūksta esą kalbų apie tai, kaip švietimo sistemą statysime.

„Jei mes neužtikrinsime šiandien naujų standartų švietime: aukštajam, viduriniam, pradiniam moksle, Lietuvos ateitis tikrai nesitaisys. Aš nemanau, kad ji taps geresnė“, – kalbėjo politikas.

Todėl jis tikino dar šiemet norintis pamatyti biudžete įterptą eilutę, kad papildomi pinigai numatomi pedagogų rengimui. Tai esą galėtų padėti pritraukti naujus mokytojus ir pastiprinti jau esančius sistemoje.

Pasakė, kiek uždirbti turėtų šalies dėstytojai

G. Landsbergio teigimu, tarp aukštųjų mokyklų vykstančios kovos dėl pedagogų rengimo nukreipia dėmesį nuo to, kokių mokytojų reikia Lietuvai.

„Suomijoje 1970-aisiais švietimo reforma prasidėjo nuo mokytojų. Taip, ir nuo politinio susitarimo taip pat, tiesą sakant, konservatoriai tame nedalyvavo, mes taip daryti nežadame, bet prasidėjo nuo mokytojų. Koks mokytojų rengimas turi būti?“, – svarstė jis.

Politikas minėjo norintis ir sieksiantis, kad į pedagoginės krypties studijas stotų tokie pat gabūs abiturientai, kokie šiuo metu renkasi medicinines specialybes.

„Daugelis gydytojų, ypač jaunų, pabrėš, kad tikrai ne atlyginimas padaro jų profesiją prestižine. Deja, taip yra, norėčiau, kad tai keistųsi, studijų prestižas eitų paraleliai atlyginimų prestižo, bet su pedagogų atlyginimais mes turime milžinišką problemą, tai yra atskiras klausimas. Šiandien mes turime turėti ir studijų prestižą“, – kalbėjo jis.

Politiko teigimu, galėtume susitarti dėl, pavyzdžiui, trijų pedagogų rengimo centrų, kur naujus mokytojus ruoštų geriausi dėstytojai iš Lietuvos ir užsienio šalių.

Jo asmenine nuomone, dėstytojų algos Lietuvoje turėtų būti mažiausiai dvigubai didesnės – tuomet, tarkime, Vilniaus universiteto docentai uždirbtų 1,2-1,6 tūkst. eurų „į rankas“.

Kas griauna mūsų visuomenę ir valstybę

Pasak G. Landsbergio, mes nebeturime bendros Lietuvos – Vilnius gyvena sau, likusi šalies dalis – sau, o tai griauna mūsų visuomenę ir valstybę.

„Aš manau, kad mes iki šiol esame susitelkę, tenka pripažinti, grėsmės ir pavojaus akivaizdoje. Kai mes žinojome, kad geografija nebepasikeis, neatsiras kalnai ar upės, kas atskirtų Lietuvą nuo Rytų kaimyno, mes supratome, kad kito kelio nebėra kaip būti saugiems būryje Vakarų stipriausio gynybinio aljanso – NATO. Mes sutariame, kad gynyba yra vienijanti idėja“, – kalbėjo jis.

Tačiau, politiko teigimu, šiandien susidaro įspūdis, kad mes gal net nematome bendros grėsmės – tai esą taip pat iššūkis.

„Pamėginau sau užduoti klausimą, kokia yra kita grėsmė Lietuvai. Tiesą pasakius, gal skamba ir netikėtai, tai – socialiniai dalykai. Mes gyvename lūžio laikotarpiu. Žinau, kad tai kartais yra velniškai banalu: emigracija, didėjantis atotrūkis, bet tai šiandien yra tas, kas turėtų mus suvienyti“, – aiškino pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prorusiški separatistai rado naują taikinį: pasakoja kraupią istoriją apie Lietuvos karius (303)

Lietuvių kariai Ukrainoje išprievartavo mažametes mergaites, o vietos pareigūnams atsisakius...

Banko akibrokštas: liepia algą pervesti į jo sąskaitą, kitaip pakels palūkanas (51)

Bankų klientai turėtų labai atidžiai skaityti pasirašomų sutarčių sąlygas ir ne visada...

D. Britanijos privalumas kovojant su IS – griežta ginklų kontrolė šalyje (4)

Praėjusią savaitę Londone surengtas sprogdinimas. Tai dar vienas liudijimas, kad po ilgo...

Orai: pagaliau galėsime mėgautis rudeniu (6)

Antroje savaitės pusėje pamažu įvyks permainos. Ketvirtadienis dar nieko naujo neatneš, o nuo...

Baisi smegenų liga, kurią signalizuoja prastėjanti atmintis patarimai sergantiems ir jų artimiesiems (1)

Alzheimerio liga kasmet kamuoja vis daugiau žmonių, prognozuojama, kad po 30 metų ja sirgs net...

Vilniuje pabiro konteineriai su vištomis dėl įvykio apsunkintas eismas (17)

Vilniuje Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankirtoje iš sunkiasvorio automobilio iškrito...

Vokietijos specialistų naudotų automobilių ataskaita: „Ford Mondeo“ po 100 tūkst. kilometrų

DELFI su žurnalu „ Auto Bild Lietuva“ tęsia straipsnių seriją, kuriais kviečia skaitytojus...

Piratai siunčiasi vis daugiau: įvardijo, kas agresyviausi (12)

Visame pasaulyje didėja muzikos piratavimo apimtys: 40 proc. vartotojų siunčiasi nelicencijuotos...

7 netikėtos priežastys, dėl kurių slenka plaukai (1)

Galbūt jums atrodo, kad nuo plaukų slinkimo kenčia tik pagyvenę vyriškiai, tačiau ši problema...

Su realybe susitaikęs Š. Jasikevičius: laukia daug darbo (9)

Kauno „Žalgiris“ naująjį LKL sezoną pradėjo vangoku žaidimu, bet užtikrinta pergale...