Pirmoji žinia, pasak politologo, yra ta, kad atsiranda stabilumas ir aiškumas JK.
„Britai tampa aiškiau suprantami, ir bus lengviau prognozuoti jų artimiausius veiksmus“, – sakė L. Kojala.
Antras dalykas, pasak eksperto, mums aktualu, kaip vyksta „Brexit'as“.
„Aktualiausia dilema bus, koks bus JK santykis su Europos Sąjunga (ES), pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2020 m. pabaigoje. Laikas yra labai trumpas, o mums yra aktualu, kad tas santykis būtų, kiek įmanoma, artimesnis, ir ekonominiai ryšiai nesutrūkinėtų“, – teigė L. Kojala.
Trečias dalykas, kurį išskyrė ekspertas – kad Lietuvai reikia britų įsitraukimo į mūsų regioną, į mūsų saugumo architektūrą.
„Mes norėtume, kad jie kompensuotų savo atsitraukimą iš ES gilesniu įsitraukimu į mūsų regioną per NATO ir kitas platformas“, – apibendrino L. Kojala.
Po rinkimų – daugiau aiškumo
Pasak politologo, šis rinkimų rezultatas reiškia politinį aiškumą, nes pagaliau JK turi parlamente aiškią daugumą, kuri galėtų įgyvendinti savo viziją.
„Be to ją sudarys žmonės, kurie yra artimi B. Johnsonui, vadinasi būtų galima tikėtis bent jau šiek tiek mažiau tarpusavio rietenų Konservatorių partijos viduje“, – sakė L. Kojala.
Tarptautinių santykių ekspertas teigė, kad toks rezultatas brėžia pakankamai aiškią trajektoriją tolesniam „Brexit“ procesui.
„Ko gero, labai sunku įsivaizduoti kitą scenarijų negu tokį, kad sausio 31 d. įvyks britų išstojimas. Prasideda pereinamasis laikotarpis, kuris turėtų tęstis iki 2020 m. pabaigos, jeigu jis nebus pratęstas“, – sakė L. Kojala.
Laimėjo ir lietuvių gausiai gyvename regione
Politologas atkreipė dėmesį, kad pats rinkimų JK procesas telkėsi aplink labai skirtingas ekonomines vizijas.
„Konservatoriai iš esmės kalbėjo apie tai, kad bus stabilus tęstinumas. Jie žadėjo gerinti infrastruktūrą, daugiau investuoti į sveikatos apsaugos sistemą, bet pagal jų siūlymus, valstybės išlaidos būtų augusios ne itin daug. Vadinasi, tai yra tęstinis ekonominis modelis.
Leiboristai, pagrindinė opozicinė partija, siūlė iš esmės, maždaug 100 mlrd. svarų sterlingų, išplėsti valstybės išlaidas. Jie sakė: „nacionalizuosime geležinkelius“, „nacionalizuosime paštą“, padidinsime mokesčius, ypač turtingiesiems, iš esmės keisime ekonominę sistemą, kuri šiuo metu veikia šalyje. Iš rezultato yra akivaizdu, kad leiboristų siūlymas buvo labai griežtai atmestas“, – dėstė L. Kojala.
Politologas atkreipė dėmesį, kad konservatoriai JK laimėjo ne tik savo įprastose vienmandatėse apygardose, bet ir tose, kurios buvo labai ilgus metus raudonos.
„Čia galima paminėti kelis pavyzdžius, viena iš jų – buvusi Tony Blairo apygarda, kur jis jau keliasdešimt metų laimėdavo triuškinama persvara. Dabar ji perėjo konservatoriams. Taip pat – Peterboras, kurį mes žinome kaip lietuvių gausiai gyvenamą regioną. Jis taip pat tapo mėlynas.
Vadinasi, konservatorių partija apima vis daugiau elektorato – ir tokio, kuris vis tradiciškai yra raudonas, ne tas – toks buržua, labiau elitinis, bet tas, kuris yra valdininkų klasės. Čia bus įdomu stebėti, kaip konservatorių partija prisitaiko prie tokio visiškai naujo elektorato, ir keičia savo retoriką“, – sakė L. Kojala.
Johnsonas pasirodė patikimesnis už Corbyną
Analizuodamas rinkimų rezultatą, ekspertas konstatavo, kad britai patikėjo labai aiškia rinkimine žinute: „padarysime, kad „Brexit'o“ chaosas pagaliau baigtųsi („get Brexit done“ – anglų k.)“.
„Ji rezonavo ne tik su euroskeptikais, bet ir su tais, kurie norėtų likti ES arba bent jau turėti švelnų santykį su ES, bet jiems svarbiausia, kad pagaliau baigtųsi visa ta politinė suirutė“, – sakė L. Kojala.
Politologas sakė, kad rinkimuose veikė ir Leiboristų partijos silpnybės.
„Iki galo nebuvo aiški žinutė dėl „Brexit'o“. Jie miglotai kalbėjo apie antrą referendumą, apie derybas su ES, bet buvo sunku suprasti, ką jie realiai darytų tapę Vyriausybės vadovais.
Taip pat – ir Jeremy Corbyno nepopuliarumas (...) , o kadangi šalis netiesiogiai, bet vis tiek renka ir šalies Vyriausybės vadovą, akivaizdu, kad Corbynas buvo šiuo atveju silpnas“, – sakė L. Kojala.
Politologas B. Johnsoną charakterizavo kaip skandalingą, bet ir charizmatišką politiką, kuris labai stipriai kontrastavo su Theresa May, kuri buvo racionalesnė, šaltesnė, bet kartu nesugebėjo „Brexit'o“ proceso paversti sėkmės istorija.
„Žmonėms ėmė stigti apskritai politinės lyderystės, ir norėjosi tokio vadovo, kuris galėtų aplink save suburti ir įkvėpti žmones. B. Johnsonas tą pasiūlė“, – sakė L. Kojala.
Jis taip pat sakė, kad reikia nepamiršti britų rinkimų sistemos ypatumų.
„Mes galime kalbėti apie asmenybes, bet tai yra rinkimų sistema, kuri skatina dvi stipriausias partijas išryškėti. Daugelyje apygardų yra renkamasi tarp konservatorių ir leiboristų, treti-ketvirti žaidėjai užima daug mažesnį vaidmenį. Johnsonas toje dvikovoje aiškiai pranoko Corbyną, kurio ir antisemitinės idėjos, ir keistoki ekonominiai pasiūlymai, ir labai griežta kairioji laikysena neįtikino net visų leiboristų partijos rėmėjų. Toje skirtyje tarp Corbyno ir Johnsono, Johnsonas atrodė patikimesnis pasirinkimas“, – kalbėjo L. Kojala.
Dėl gynybos daugiau klausimų būtų laimėjus Corbynui
Kalbant apie gynybą, pasak ekspertų, daugiau klausimų būtų iškilę, jei būtų laimėjęs J. Corbynas.
„Jo retorika NATO atžvilgiu yra gana kritiška. Jo nepasitenkinamas kartais ir transatlantiniais santykiais irgi kėlė didesnį nuogąstavimą. Tuo metu Johnsonas pakankamai griežtai kalbėdavo apie Rusiją, visuomet palaikė sankcijas, visuomet palaikė transatlantinius santykius.
Jis visuomet palankiai kalbėjo apie NATO, ir net apie tai, kad reikėtų didinti britų įsipareigojimus savo sąjungininkams. Johnsonas palaiko priešakinį batalioną. Prisiminkime, britai vadovauja jam Estijoje, tai irgi yra labai svarbus įsipareigojimas mūsų regionui. Galime tikėtis, kad jie liks aktyvūs užsienio politikoje. Nors jų pagrindiniai prioritetai bus šiek tiek kitokie – baigti išstojimo procesą ir turbūt pasirašyti prekybinius susitarimus su didžiaisiais globaliais žaidėjais. Pirmiausia – su JAV“, – sakė L. Kojala.
Didžioji intriga – dėl pačios JK ateities
Pasak politologo, matant rinkimų rezultatus ir jų skirtumus skirtinguose regionuose didžioji intriga blogąja ta žodžio prasme yra ta, ar JK skaldysis, ar vyks Škotijos referendumas.
„Tai yra iššūkis šaliai, nes padidėja skirtis tarp Anglijos, kuri balsavo už torius, kurie nori išstoti iš ES, ir Škotijos, kuri ne tik referendume balsavo už tai, kad reikėtų likti ES, bet ir dabar iš 59 – 55 vietos parlamente Škotijoje tenka nacionalistų partijoje“, – sakė L. Kojala.
Eksperto vertinimu, dabartinėje situacijoje yra galimi trys scenarijai.
„Vienas – škotų nacionalistų partija kalbės apie referendumą, bet jis taip ir neįvyks. Kitas scenarijus, kad jie bandys tą referendumą įgyvendinti su Londono pritarimu, kad jis būtų visiškai legitymus kaip 2014 m. Ir trečias – kad jie bandys vis tiek kažkokį balsavimą surengti, kuris galbūt neturės visiško teisinio legitymumo, bet bet kuriuo atveju parodys Škotijos gyventojų politinę valią atsiskirti nuo JK“, – sakė L. Kojala.
Pasak politologo, dar viena dilema – dėl Šiaurės Airijos.
„Ten klausimų yra šiek tiek mažiau, bet ten visada vyko kova tarp tų, kurie norėtų bendros valstybės su Airija, ir tų, kurie nori išlaikyti santykį su JK. Jeigu išstojimo procesas nebus iki galo sklandus, tuomet ir šios JK dalies ateitis bus debatų objektas“, – sakė L. Kojala.