Šių metų kovo 15–25 dienomis vykusi apklausa rodo – jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kovą V. Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą buvo pasiryžę remti 17,4 proc. respondentų. Panaši socialdemokratų simpatikų dalis buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – vasarį paramą LSDP deklaravo 17,8 proc. gyventojų.
Per paskutinį mėnesį beveik 3 procentiniais punktais išaugo ketinančiųjų balsuoti už Ramūno Karbauskio vadovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) skaičius: vasarį parama „valstiečiams“ siekė 8,7 proc., o kovą juos palaikyti motyvavosi 11,6 proc. apklaustųjų.
Toliau rikiuojasi į trečią reitingų lentelės poziciją nukritusi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kovą savo balsą šiai politinei jėgai atiduoti norėjo 9,1 proc., vasarį – 11,8 proc. respondentų.
Iš esmės neatsilikdami nuo paskutinių dviejų politinių jėgų, ketvirtoje reitingų lentelės pozicijoje – Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai. Įtakingiausią dabartinės valdančiosios daugumos partiją kovo mėnesį rėmė 8,9 proc. respondentų, vasarį parama konservatoriams siekė 9,8 procento.
Palankiausiai vertinamų jėgų penketuke ir Andriaus Mazuronio vedami „darbiečiai“. Pastaruosius vasarį rėmė 4,5 proc., o kovo mėnesį savo balsą už šią politinę jėgą teigė ketinantys atiduoti 5,6 proc. apklausos dalyvių.
Toliau kovo mėnesio reitingų lentelėje rikiuojasi Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis (kovo mėn. 4,9 proc., o vasarį 3,7 proc.), Remigijaus Žemaitaičio įkurta partija „Nemuno aušra“ (kovo mėn. 4,4 proc., o vasarį 3,5 proc.) ir Jono Pinskaus pirmininkaujama Lietuvos regionų partija (kovo mėn. 3,9 proc., o vasarį 3,6 proc.).
Į kovo mėnesio reitingų lentelę pakliuvo ir identišką palaikymą (kovo mėn. 2,1 proc., o vasarį 2,5 proc.) turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Artūro Zuoko vadovaujama „Laisvė ir teisingumas“.
Panašius rodiklius demonstruoja ir Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija. Šią politinę jėgą, kaip rodo paskutinė apklausa, yra linkę palaikyti 2 proc. respondentų.
Iki 2 proc. gyventojų paramos kovo mėnesį surinko Lietuvos žaliųjų partiją, Nacionalinis susivienijimas bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
„Baltijos tyrimų“ duomenimis, ketvirtadalis (25,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad Seimo rinkimuose nedalyvautų arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.
A. Anušausko istorija konservatorių partijai reitingo nesugadino: klausimas, kokią įtaką turės G. Jakšto atsistatydinimas
Komentuodama paskutinių apklausų duomenis, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė taip pat akcentuoja, kad apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje prakalbusio ir ministro portfelį anksčiau laiko grąžinusio A. Anušausko istorija didelės įtakos konservatorių vertinimui neturėjo. Pasak jos, šis įvykis ryškesnės dinamikos įnešė nebent vertinant atskirus dešiniųjų politikus. Pavyzdžiui, pažymi R. Ališauskienė, žvelgiant į paskutines apklausas, galima konstatuoti rekordiškai žemą premjerės Ingridos Šimonytės ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vertinimą.
Sumaišties į politinę erdvę įnešusi ministrų rotacija įtakos turėjo ir naujajam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovui Laurynui Kasčiūnui. Per mėnesį jo palankus vertinimas sumažėjo 6 procentiniais punktais.
„Baltijos tyrimų“ direktorės manymu, tai veikiausiai susiję su visuomenei dar kartą priminta spalvinga L. Kasčiūno praeitimi. Politinę karjerą dabartinis ministras pradėjo susidėjęs su nacionalistais radikalais.
„Taigi, nors visa istorija Anušausko reitingo nepajudino, tačiau tai turėjo neigiamos įtakos L. Kasčiūno vertinimui. Veikiausiai dėl to, kad buvo prisimintos jaunystės istorijos“, – Eltai sakė R. Ališauskienė, neatmesdama, kad ryškesnių pokyčių reitingų lentelėje gali įnešti pastarąją savaitę kilusi krizė švietimo sistemoje.
„Portfelį padėjo ministras Gintautas Jakštas. Tad dar pamatysime, kokią įtaką tai turės būsimiems reitingams“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Apklausa vyko 2024 metų kovo 15–25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.
Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.
