Pasak parlamentaro, šiuo metu dar tik prasideda diskusija partijoje ir frakcijoje dėl partnerystės įteisinimo.
„Galima nujausti daugumos partijos narių nuotaikas. Bet demokratija tuo ir graži, kad visi yra lygūs ir gali prisidėti prie diskusijos proceso. Ir partijoje matau tendencijas, kad jaunesni žmonės norėtų labiau diskutuoti visais vadinamų kultūrinių karų klausimais.
Galbūt dauguma tiesiog tą klausimą deleguoja daugiau Agnei Širinskienei. Aš tikrai ją labai gerbiu, tačiau ne visada pritariu jos formuojamai doktrinai. Manau, kad tai yra mano teisė.
Apskritai esu nelinkęs tikėti sąmokslo teorijomis, kurios mobilizuoja Lietuvoje daug žmonių, bet, kai mes prieiname prie detalių kiekvienoje tų temų, tai pasirodo, kad tas velnias ne toks baisus, kaip jį bandoma piešti“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Jis pats pažymėjo, kad Lietuva jau turi Civilinį Kodeksą (CK), kuriame yra parašyta nuostata, kad partnerystė turi būti įteisinta atskiru įstatymu.
„Yra atskira CK dalis „gyvenimas kartu ir nesantuokoje“, labai aiškiai atskirta nuo santuokos, nežinau, kiek jau kadencijų praėjo, kai galioja šita nuostata, tai nelabai suprantu, kodėl taip dramatizuojame šitą situaciją. Tiesiog turime diskutuoti, kas tame partnerystės įstatyme gali būti parašyta“, – sakė T. Tomilinas.
Jis teigė nesuprantąs, kodėl žmones žeidžia, kad rengiamame įstatymo projekte parašyta, kad partnerystė tai yra dviejų žmonių tarpusavio pagarbos, meilės, ištikimybės ryšys.
„Taip gali būti parašyta, nes toks yra faktas. Tokia yra realybė. Jeigu mes negalime taip parašyti, bijodami, kad tai yra panašu į santuoką, tada aš nesuprantu, ar mes ne apie žmones kalbame? Kalbame apie žmones, kurie turi teisę į tarpusavio pagarbos, ištikimybės, monogaminius santykius. Kas yra būdinga žmonėms“, – sakė T. Tomilinas.
Jo nuomone, apskritai ir Konstitucija pirmiausia gina žmogų.
„Šeima, tradicijos, – visa tai yra po to. Žmogus yra aukščiau visko, ir tai yra mūsų vakarietiškos konstitucinės doktrinos pagrindas. (…) Man patinka kunigo Sasnausko mintis, kad agresyvia retorika už šeimą mes dažnu atveju pridengiame neturėjimą ką pasakyti sudėtingais politikos klausimais. Daug lengviau kariauti su gėjais, nei sukurti socialinių paslaugų, psichologų tinklą savivaldybėse, kur daugiausiai šeimos kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Jis sakė, kad nebijo partijoje turėti kitokią nuomonę nei dauguma jos narių.
„Mūsų partija yra demokratiška, ir mano tikslas yra tą demokratinę kultūrą partijoje skatinti. Mano pažiūros nėra liberalios. Tikrai labai gerai žinau savo partijos ideologiją. Šiuo atveju, kai kalbame apie partnerystę, remiuosi vakarietiška žmogaus teisių doktrina, ir nemanau, kad kas nors Lietuvoje drįstų ją kvestionuoti, ir sakyti, kad nevertiname žmogaus kaip absoliučios vertybės, nesvarbu, kokios orientacijos jis bebūtų.
Nesutinku, kad tai yra liberalizmas, tai yra humanizmas. Tuo tarpu, kai su manimi liberalai diskutuoja apie progresinius mokesčius, perskirstymą, narkotikų dekraminalizavimą, aš nesu liberalioje pusėje“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Miliūtė: esu šiek tiek labiau liberali negu didžioji dalis mano kolegų
Kategoriškos nuomonės prieš partnerystę neišsakė ir dar viena valstiečių žaliųjų flango narė Rūta Miliūtė.
„Mes dar neturėjome išsamios diskusijos frakcijoje šituo klausimu. Tiesa pasakius, aš dar nemačiau konkretaus siūlymo iš Laisvės partijos. Taip iš karto užbėgti už akių ir pasakyti, kad palaikysiu, aš negaliu. Bet faktas tas, kad, manau, esu šiek tiek labiau liberali negu didžioji dalis mano kolegų. Bet tiksliai atsakyti kol kas negaliu, nes dar nebuvo aiškios diskusijos“, – sakė R. Miliūtė.
Širinskienė: tada prasidės vaikų įvaikinimo klausimas
LVŽS narė Agnė Širinskienė teigė, kad didžioji partijos frakcijos Seime narių dėl siūlymų dėl partnerystės įteisinimo yra neigiama. Ji priminė, kad valstiečiai žalieji dar 2016 metais savo rinkimų programoje parašė, kad nepritars partnerystės kaip šeimos santykio sukūrimui, tačiau pritars ūkinės veiklos sureguliavimui.
„Mūsų iniciatyva yra registruota. Projektas (…) jau baigtas tobulinti. Mes turime savo idėją, kaip tai turėtų būti sureguliuota. Tikrai nesakome, kad neturi būti sprendžiamos turtinės problemos, jos turi būti sprendžiamos, bet šeimos santykio suteikimui tikrai nepritariame“, – sakė A. Širinskienė.
Aiškindama, kodėl, jų nuomone, to įteisinimas būtų problema, parlamentarė rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika.
„EŽTT yra pasakęs, jog, jeigu yra suteikiama partnerystės galimybė skirtingų lyčių atstovams, valstybės narės privalo įteisinti ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. (...) EŽTT manymu, santuoka valstybėse narėse gali būti rezervuota skirtingoms lytims, bet, jeigu valstybės apsisprendžia reguliuoti partnerystę kaip šeimos santykį, tada tos rezervacijos iš esmės nebelieka.
Problema yra tame, kad jei suteiksime vieniems, tai neišvengiamai per bylinėjimąsi turėsime suteikti ir kitiems. Būtent dėl to pas mus ir buvo diskutuojama, ir, kaip minėjau, 2016 metais rengėme programą, kad tada reikia reguliuoti ūkinį santykį ir neįklampinti į bylinėjimąsi EŽTT“, – dėstė A. Širinskienė.
Parlamentarė neabejoja, kad įteisinus partnerystę vėliau būtų keliami klausimai ir dėl vaikų įvaikinimo.
„Prasidės vaikų įsivaikinimo klausimas. Nes tai, ką dabar padaro Raskevičius su savo projektu, jis iš esmės sukuria dviejų rūšių šeimas, kurios turės vienodus įsipareigojimus, teisės ir pareigos iš esmės yra sutuoktinių, tik skiriasi įvaikinimo klausimas. Net abejonės nėra, kad prasidės teisiniai ginčai, ir bus atsakymas labai aiškus iš EŽTT, kad įsivaikinimas turi būti užtikrintas. Juo labiau, kad ir LGBT bendruomenė sako, kad iš esmės nesustos su šituo projektu“, – sakė A. Širinskienė.
