aA
Pirmą kartą rinkimai Lietuvoje vyks pandemijos sąlygomis ir galiojant ypatingiems saugumo reikalavimams. Intriga, kokia dalis rinkėjų ateis prie balsadėžių, išlieka. Yra partijų, kurioms šis veiksnys gali būti lemiamas.
Tokios sąlygomis rinkimai dar niekada nevyko: ekspertas jau išskiria dvi pagrindines intrigas
© DELFI / Andrius Ufartas

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena rinkėjams, kad einant balsuoti šį kartą reikia pasiimti ne tik asmens dokumentą, bet ir dėvėti nosį ir burną dengiančią veido apsaugos priemonę bei turėti savo asmeninį rašiklį.

Per išankstinių rinkimų laikotarpį nei ilgos eilės, nei išskirtinės sąlygos, panašu, rinkėjų neatbaidė. Per keturias išankstinio balsavimo dienas savo valią Seimo rinkimuose pareiškė 178 tūkst. 145 arba 7,39 proc. visų rinkėjų. Prieš ketverius metus jų buvo dvigubai mažiau – 3,49 proc. arba 87 tūkst. 59, tačiau tuomet išankstinis balsavimas savivaldybėse truko irgi dvigubai trumpiau – dvi dienas, remdamasis VRK duomenimis paskelbė BNS.

Vis dėlto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius
Tomas Janeliūnas nemano, kad tokia pat proporcija arba panašiai galėtų didėti ir bendras Seimo rinkimų aktyvumas.

„Žymiai dažniau žmonės tiesiog renkasi patogesnį būdą. Atitinkamai šiais metais, kadangi gali būti, kad tikisi didelių eilių sekmadienį, nes irgi galios visi saugumo reikalavimai, tie patys, kurie galėtų dalyvauti sekmadienį, nusprendė patogesniu metu tą padaryti anksčiau. Toks aktyvumo pakilimas per išankstinio balsavimo laikotarpį neleistų sakyti, kad ir bendras aktyvumas bus ryškiai didesnis“, – sakė T. Janeliūnas.

Didesnis aktyvumas palankus liberalams

Rinkėjų aktyvumas yra vienas iš veiksnių, kuris didina arba mažina atskirų politinių jėgų galimybes patekti į Seimą.

Pasak politologo, tradiciškai didesnis aktyvumas yra palankus liberalioms partijoms.

„Joms yra sunkiausia išlaikyti stabilius rinkėjus, ir jie ganėtinai dažnai apeliuoja į jaunus rinkėjus, ypač tą grupę, kuri apskritai pirmą kartą balsuoja. Jų elektoratas nėra stabilus. Taip pat – mažesnėms partijoms, kurios ieško naujų rinkėjų, dar neturinčių įsitvirtinusių preferencijų, tai yra tie tokie neapsisprendę rinkėjai – kurie kartais ateina, o kartais neateina. Kai kurioms mažesnėms partijoms tai gali būti visai palankus kriterijus“, – svarstė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, nepalankų poveikį didesnis rinkimų aktyvumas turi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) šansams peržengti penkių procentų barjerą.

„Jų elektoratas yra labai stabilus, ir ta santykinė proporcija yra jiems labai svarbi“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak VU TSPMI profesoriaus, anksčiau būdavo kalbama, kad ir konservatorių santykis, kiek jie gauna balsų nuo atėjusių rinkėjų, šiek tiek priklauso nuo bendro aktyvumo.

„Konservatorių rinkėjai dažniausiai yra nusiteikę balsuoti bet kokiomis sąlygomis. Jie yra ištikimi partijos rėmėjai. Tais atvejais, kada rinkimų aktyvumas būna mažas, ištikimų konservatorių rėmėjų dalis natūraliai išauga“, – teigė T. Janeliūnas.

Negalvoja, kad bus daug sugadintų biuletenių

Svarstant, kad akcija, kuria rinkėjai skatinami ateiti ir sugadinti biuletenį, kad tik į Seimą nepakliūtų LLRA-KŠS, gali koją pakišti ne tik šiai politinei jėgai, bet ir kitoms balansuojančioms ant penkių procentų ribos – pavyzdžiui, Laisvės partijai, T. Janeliūnas su tokiu vertinimu nesutiktų.

„ Laisvės partijai kaip tik didesnis aktyvumas yra labai sveikintinas. Jai labai reikia didelio Vilniaus, galbūt ir kitų didesnių miestų, aktyvumo. Čia tuos žmones pritraukti nėra labai lengva“, – sakė politologas.

Vis dėlto ekspertas nemano, kad sugadintų biuletenių dalis bus labai didelė.

„Jeigu žmogus jau ateina į rinkimus, tai galiausiai, galbūt net atsititiktiniu būdu, jis bus labiau linkęs atiduoti realų balsą negu gadinti biuletenį. Pati atėjimo prasmė vis tiek padidėja, jeigu atiduoti realų balsą, net, jeigu nesi labai tvirtai apsisprendęs“, – svarstė T. Janeliūnas.

Intrigą kelia dvi temos

Tomas Janeliūnas
Tomas Janeliūnas
© DELFI / Andrius Ufartas


Pats politologas per šiuos rinkimus jam didžiausia intriga yra stebėti, ar penkių procentų patekimo į Seimą barjerą peržengs LLRA-KŠS ir Laisvės partija.

„Viena rizikuoja neperžengti ir nustebinti, o kita – peržengti ir irgi šiek tiek nustebinti“, – sakė T. Janeliūnas.

Antroji intriga, kuri yra įdomu VU TSPMI dėstytojui, – ar Darbo partijai pavyks sugrįžti su trenksmu?

„Nors man neatrodo, kad jie turėtų kažką labai netikėto nuveikti. Mane nustebintų, jeigu jiems pavyktų pasiekti kažką arti 10 proc., bet abejoju tuo“, – teigė T. Janeliūnas.

Į Seimą patektų septynios partijos

Paskutinis partijų reitingus prieš rinkimus spalio 6 dieną, remdamasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis, paskelbė ELTA.

Rugsėjo 17–27 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, likus 2–3 savaitėms iki Seimo rinkimų, didžiausią gyventojų palaikymą turi Ramūno Karbauskio vedama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Žvelgiant tik į šiuose Seimo rinkimuose ketinančius balsuoti rinkėjus, „valstiečių“ simpatikai sudaro 21,2 proc. respondentų.

Antroje vietoje yra Gabrieliaus Landsbergio vedama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Šiuo metu konservatorius palaiko šeštadalis (16,3 proc.) rinkimuose dalyvauti apsisprendusių gyventojų.

Trečią rezultatą, sekant atliktos apklausos duomenimis, demonstruoja Gintauto Palucko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Už socialdemokratus balsą ketina atiduoti 12,8 proc. į Seimo rinkimus eiti ketinančių piliečių.

5 procentų kartelę, rodo apklausa, taip pat peržengia Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis (8,3 proc.), Viktoro Uspaskicho vedama Darbo partija (8,1 proc.), Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama „Laisvė ir teisingumas“ (7,3 proc.). Rinkimų barjerą, būtiną patekti partijai į Seimą, paskutinė peržengia Valdemaro Tomaševskio Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jai paramą, rodo apklausa, deklaruotų 5,3 proc. Seimo rinkimuose dalyvauti ketinančių piliečių.

Kitos politinės partijos liko už penkių procentų kartelės ribos.

Kaip rodė susisteminti apklausos duomenys, kiek mažiau nei dešimtadalis (8,1 proc.) respondentų, kurie ketina dalyvauti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose, dar nėra apsisprendę, už kurią partiją galėtų balsuoti. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, tai dažniau jaunimas iki 30 metų, miestų gyventojai, bedarbiai ir namų šeimininkės, besimokantis jaunimas, rusų tautybės gyventojai.

Atlikta apklausa parodė, kad likus 2–3 savaitėms iki Seimo rinkimų ateiti į juos ketino kiek mažiau nei pusė (45 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Ketvirtadalis (23 proc.) atsakė, kad rinkimuose apskritai neketina dalyvauti. Tuo tarpu trečdalis (32 proc.) apklaustų gyventojų kol kas nėra apskritai apsisprendę, ar ateitų į Seimo rinkimus.

Lyginant su gyventojų atsakymais prieš mėnesį, ketinančių balsuoti Seimo rinkimuose spalio 11 d. sumažėjo 5 procentiniais punktais. O šių metų rugsėjo duomenis lyginant su gyventojų pateiktais atsakymais prieš 4 metus, piliečių dalis, kuri ketina ateiti į rinkimus, yra panaši kaip prieš 2016 metais vykusius Seimo rinkimus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
2.7647

Top naujienos

Diena, kurios su nerimu laukia pasieniečiai: Lukašenkos režimo reakcija – nenuspėjama (17)

Gruodžio 8 dieną įsigalios JAV sankcijos vienai didžiausių trąšų gamintojų pasaulyje „...

D+Edgaras Savickas

Ilja Laurso patarimai investuojant: kurios turto klasės uždirba daugiausiai

1972 metais įvyko dolerio atrišimas nuo aukso standarto ir nuo tada visas technologinis progresas...

Žiemiški išbandymai tik didės: jau iškart po savaitgalio – ženklūs temperatūros pokyčiai (2)

Savaitgalį mūsų orus lems masyvus ciklonas, kuris driekiasi nuo Atlanto. Šeštadienio diena visoje...

D+Vytenis Miškinis

Žinomo advokato nužudymas virto painiu detektyvu: po nusikaltimo sustojo net Vilniaus tarybos darbas

Tai buvo bene įžūliausias praėjusio dešimtmečio nusikaltimas – pačiame Vilniaus centre vidury...

Jasikevičius mūšio pabaigoje pasigedo auklėtinių brandos, o Atamano asistentas gyrė Jokubaitį

Po „Barcelonos“ pergale pasibaigusio trilerio Stambule katalonų ekipos vedlys Šarūnas...

D+Algis Bumblauskas

Tuo metu lietuviai kentėjo nuo maisto pertekliaus, bet į šalį keliavo traukiniai su užrašais „Badaujančiai Lietuvai“ (4)

Sovietmetis kažkaip neatsiejamas nuo rusų, tie žodžiai, rodos, neatskiriami, tarsi papildo vienas...

Derybos dėl Ukrainos žlugo neprasidėjusios: jau laukiama Rusijos specialaus desanto pasirodymo (404)

Vladimiras Putinas nubrėžė raudonąsias linijas, siūlydamas pasidalinti įtakos zonomis...

Širvintose avariją sukėlusi girta vairuotoja važiavo su 6 mėnesių kūdikiu ir girtu vyru (18)

Penktadienio vakarą Širvintose, Plento g., susidūrė automobiliai „Audi“ ir BMW. Paaiškėjo,...

D+Kornelija Jasiūnaitė, laida „Drąsiai!“

Partneris man buvo neištikimas: ar (kaip) įmanoma atleisti?

Šią savaitę „Delfi Plius“ laidoje „Drąsiai!“ kalbamės apie neištikimybę poroje. Ar...

Fitoterapeutas Ruolia įvardijo vieną naudingiausių augalų sergantiems vėžiu: „išgaudo“ piktybines ląsteles (96)

Vėžys – viena klastingiausių ligų, todėl, gydytojo kabinete išgirdus būtent šią...