Ketvirtadienį N. Grunskienė Seimo nariams pasakojo apie tai, kokią informaciją ji pateikė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas jos klausė, kada K. Bartoševičiui buvo išsiųstas kvietimas į apklausą.
„Kitaip sakant, kaip liudytojui, nes (tuo metu - aut.) dar jam įtariamojo statuso nebuvo galima suteikti“, – pabrėžė E. Gentvilas.
N. Grunskienės teigimu, K. Bartoševičiui nebuvo išsiųstas kvietimas iki to laiko, kol į viešumą nepateko informacija dėl prokuratūros prašymo sušaukti neeilinę sesiją, kad būtų galima panaikinti jo neliečiamybę.
„Tai tokių duomenų, kad buvęs Seimo narys būtų turėjęs kokią nors informaciją ikiteisminio tyrimo metu, aš neturiu. Ir liudytoju jis nebuvo kviečiamas apklausai, ir specialiuoju liudytoju taip pat“, – teigė ji.
Norint apklausti seimo narį liudytoju ar specialiuoju liudytoju, Seimo leidimo nereikia. Tačiau Seimo leidimas būtinas norint parlamentarą apklausti įtariamuoju.
Generalinė prokurorė nesiėmė vertinti, ar K. Bartoševičiui buvo nutekinta ikiteisminio tyrimo informacija
Seimo pirmininkei pateikus savo atsakymus į parlamento opozicijos atstovų klausimus, iš tribūnos kalbėjo generalinė prokurorė N. Grunskienė. Klausiama, ar apie savo ketinimus kreiptis į V. Čmilytę-Nielsen ji informavo Policijos departamentą, generalinį komisarą ar kriminalinės policijos biuro vadovybę, prokurorė patikino apie būsimą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus teisinio imuniteto naikinimo nieko neinformavusi.
„Aš asmeniškai apie ketinimą kreiptis į Seimą nei nurodytiems asmenims, nei institucijoms neteikiau jokios informacijos nei raštu, nei žodžiu. Norėčiau priminti, kad to ir neprivalėjau daryti, nes kreiptis į Seimą dėl galimai nusikaltimą padariusio Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo yra išimtinė generalinio prokuroro kompetencija“, – aiškino N. Grunskienė.
Taip pat ji tikino tokios informacijos nesuteikusi ir ikiteisminį tyrimą atliekantiems policijos tyrėjams. Tačiau ar jiems nebuvo žinoma apie jos ketinimus kreiptis į Seimą, ji teigė negalinti atsakyti.
N. Grunskienė nesiryžo vertinti ir to, ar K. Bartoševičiui kokiu nors būdu galėjo būti nutekinta informacija dėl inkriminuojamų nusikaltimų.
„Negaliu komentuoti to, ko nežinau, o spėjimų ir hipotezių nevertinu“, – nurodė generalinė prokurorė.
Vienu klausimu Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės pasisakymai išsiskyrė
Tuo metu „valstiečių“ frakcijos atstovui Arvydui Nekrošiui pasiteiravus, ar, N. Grunskienės nuomone, Seimo pirmininkė teisingai atsakė į visus klausimus, generalinė prokurorė pažymėjo, jog sausio 20 d. vykusio susitikimo metu ji V. Čmilytei-Nielsen nenurodė, jog ikiteisminiame tyrime metami kaltinimai ne liberalų frakcijos atstovui.
„Kalbant su Seimo pirmininke, nei vardas ir pavardė, nei frakcijos, nei partijos – niekas įvardinta nebuvo. Nepamenu ir tikrai neminėjau liberalų frakcijos. To žodžio aš tikrai neminėjau ir jis nebuvo paminėtas“, – tvirtino N. Grunskienė.
„Ar Seimo pirmininkė pasakė viską taip, kaip buvo? Aš, žinote, negaliu pasakyti, kad tai buvo žodis žodin. Aš įrašo nedariau ir neketinau daryti, bet aš manau, kad visos aplinkybės atitiko tai, ką aš šiandien nurodžiau“, – pasakojo ji.
Kyla klausimų dėl K. Bartoševičiaus skandalo aplinkybių
Sausio 23 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Visgi, keletą dienų iki to, sausio 20 d. vakarą pats politikas pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydamas panaikinti jo mandatą. Į VRK politikas kreipėsi būdamas komandiruotėje Čilėje, o savo sprendimą argumentavo asmeninėmis priežastimis.
Seimo opozicijai ir žiniasklaidai keliant klausimus dėl K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš parlamento aplinkybių, paaiškėjo, kad tą patį penktadienį, kai politikas atsisakė mandato, V. Čmilytė-Nielsen buvo susitikusi su N. Grunskiene. Prokurorė informavo Seimo vadovę apie būsimą kreipimąsi dėl parlamentaro teisinio imuniteto naikinimo. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės ir V. Čmilytės-Nielsen, nei K. Bartoševičiaus pavardė, nei politiko partinė priklausomybė nebuvo įvardinta.
Vėliau Seimo pirmininkė pripažino, kad po pokalbio su generaline prokurore, ji buvo susitikusi su premjere Ingrida Šimonyte. Abi politikės tikina apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja K. Bartoševičius, nieko nežinoję.
Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija ir apie tai, kad konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sausio 20 d. skambino komandiruotėje buvusiam Seimo nariui. Žurnalistams ji aiškino tai dariusi po to, kai gavo K. Bartoševičiaus žinutę apie sprendimą pasitraukti iš parlamento. Politikė taip pat nurodė, kad su buvusiu kolega bendravo per programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.
Istorijos aplinkybės ėmė kelti klausimus Seimo opozicijai – imta spėlioti, ar Čilėje buvusiam Seimo nariui parlamento vadovybė ar frakcijos kolegos nenutekino informacijos apie ikiteisminį tyrimą. Dėl to parlamento mažuma nutarė sušaukti neeilinę Seimo sesiją.
Siekia inicijuoti Seimo laikinąją tyrimo komisiją
K. Bartoševičiaus klausimu Seimo mažumai priklausantys politikai iniciavo ir laikinąją tyrimo komisiją, skirtą išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus. Neeilinės Seimo sesijos išvakarėse Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą dėl šios iniciatyvos. Parlamento teisininkams kilo abejonių, ar inicijuojama laikinoji tyrimo komisija turėti įgaliojimus atlikti planuojamos apimties tyrimą. Jų teigimu, reikėtų pasvarstyti, ar iniciatyva „dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“.
Nepaisant opozicijos priekaištų ir argumentų, kad tokia Seimo Teisės departamento išvada dar nereiškia, jog ketinama steigti laikinoji komisija prieštarauja Konstitucijai, konservatoriaus Stasio Šedbaro pirmininkaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė įvertinti iniciatyvos atitiktį pagrindiniam šalies įstatymui. Opozicija tai įvertino kaip valdančių bandymą galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui istorijoje „pasislėpti už procedūrų“. Mat TTK pripažinus projektą prieštaraujančiu Konstitucijai, komisijos sudarymui Seimo salėje turės pritarti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Visgi Seimo TTK ketvirtadienį apsisprendė nesvarstyti, ar opozicijos iniciatyva steigti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus skandalo aplinkybes, prieštarauja Konstitucijai.
Toks bendras komiteto narių sutarimas buvo pasiektas dėl to, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturi apsibrėžęs aiškaus kriterijo, ar esant Seimo Teisės departamento išvadai dėl galimo Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimo, galima svarstyti įstatymo projekto neatitikimą Konstitucijai. Todėl Seimui užteks paprastos parlamentarų daugumos, kad laikinoji tyrimo komisija Seime būtų įsteigta.
Praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
