Neturėtų būti sukuriamas nesaugumo jausmas
Žmonės tikisi, kad, įvedus tokią vaikų asmeninių daiktų patikros priemonę, vis daugiau vaikų pavyks apsaugoti nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Vis dėlto, nuomonių ir svarstymų šia tema pasitaiko įvairių. Štai Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės Agnės Marčiukaitienės teigimu, tokią priemonę galima įvertinti dviprasmiškai.
„Tai nėra nei geras, nei negeras sprendimas. Tai turėtų būti subalansuotas sprendimas. Mes tikrai suprantame nerimą tiek dėl platinimo, tiek vartojimo mokyklose ir norą tai užkardyti, bet kuprinių ar spintelių tikrinimas, kitų priemonių naudojimas – jis turėtų būti pasvertas, subalansuotas, nes mokykla, vis dėlto, yra erdvė, kur norisi, kad vaikas jaustųsi saugus. Pirmiausia, fiziškai, o po to emociškai ir dvasiškai – kad jis nebūtų gąsdinamas. Šių priemonių vartojimas, jeigu tai būtų nukreipta į absoliučiai visus mokinius, be kažkokios atrankos, atsitiktine tvarka – galimai, būtų sukuriamas nesaugumo jausmas kitiems vaikams ir, galbūt, būtų pažeidžiama visų vaikų, kaip visumos, teisė į orumo ir privatumo užtikrinimą“, – įžvalgomis dalijosi ji.
Pasak pašnekovės, svarbu, kad būtų sukurti konkretūs ir gana aiškūs mechanizmai, kurie būtų suprantami kiekvienam žmogui, esančiam mokykloje.
„Tiek mokinys, tiek įtaręs asmuo, tiek mokytojas turi žinoti, ką jis turėtų daryti. Jeigu tai būtų kuprinės tikrinimas – tai turėtų būti daroma privačiai kažkur, kad vaikas nepatirtų gėdos, kažkokio nesaugumo jausmo“, – teigė A. Marčiukaitienė.
Taigi, anot jos, vienareikšmiško atsakymo, ar tokią priemonę reikėtų drausti, ar ją taikyti, nėra, tačiau, nors narkotikų vartojimo ir platinimo problema jaunuolių tarpe vis aštrėja, svarbiausia yra tai, kad vaikai jaustųsi saugūs.
„Jeigu vaikai jausis emociškai nesaugiai, jeigu vaikas ateina į mokyklą ir jo visi daiktai pertikrinami kiekvieną kartą ar reguliariai – tai gali turėti visiškai kitą atsvarą, kada susidursime su kitomis problemomis, pavyzdžiui, ryšio nutraukimas su mokykla, nepasitikėjimas mokytojais, nepasitikėjimas vienas kitu, vengimas eiti į mokyklą. Tai gali iššaukti ir užprogramuoti kitas problemas“, – tikino pašnekovė.
Plona linija tarp prevencijos ir vaiko teisių užtikrinimo
Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, jeigu poreikis tikrinti vaikų daiktus yra – tokia tvarka ir turėtų egzistuoti, tačiau ji turėtų būti tinkamai aprašyta, nustatyta ir negalėtų vykti bet kaip.
„Mes šiandieną žinome visą eilę mokyklų, kuriose ta tvarka jau yra. Jie yra nusistatę savo vidaus tvarkas, jie sutartyse yra nustatę punktą, kad tėvai sutinka ir tėvai pasirašo, kad vaikų daiktai gali būti tikrinami. Tose mokyklose, matyt, kažkokiu būdu atsirado tas poreikis ir supratimas, kad tą reikia daryti“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, svarbiausiu aspektu šioje vietoje turėtų išlikti pagarba ir tai, kaip ji yra užtikrinama, o mokyklos tam turėtų apsibrėžti aiškias taisykles.
„Matyt, mokyklai visada iškyla klausimas – kas bus, jeigu rasime? Ką tada reikėtų daryti? Tada, aišku, reikėtų pasitelkti policiją. Kai kurios mokyklos jau šiandien turi susitarimus su policija ir policija tą daro. Tiesa, praktikoje yra buvę įvairių dalykų: ir šuniukų atsivedimas, ir panašiai, kas sukelia įtampas, yra ir tėvų nesutikimas, nes tikrai yra nemažai tėvų nesutinkančių, nes jie tiesiog turi principinę poziciją, kad jų vaikų daiktų negalima tikrinti“, – pasakojo E. Žiobienė.
Pasak jos, kalbėdami apie tokių priemonių taikymą, turime suprasti ir tai, kokia plona linija yra tarp prevencijos taikymo ir vaikų teisių pažeidimo.
„Tėvai, išleisdami vaikus į mokyklą, tikisi, kad ten bus saugu ir jie nepatirs nei smurto, nei narkotikų jiems niekas neatneš, neparduos ir taip toliau. Čia yra viena plona linija, kur, tikimės, kad tikrai vaiko teisės yra užtikrintos. Kita vertus, tai nėra absoliuti teisė, kad vaikas gali atsinešti į mokyklą visiškai ką nori – ginklus, narkotikus ar ką nori. Yra tam tikra tvarka ir tos tvarkos užtikrinimui yra galimybė patikrinti jo daiktus. Galų gale, tada ir vaikams tai yra tam tikras signalas, kad čia ne ta vieta, kur galima tai atsinešti“, – teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
E. Žiobienės teigimu, labai svarbu suprasti ir dar vieną dalyką.
„Svarbiausia, reikia suprasti, kad visi tie vaikai yra mūsų. Ne kažkieno kito, o mūsų vaikai. Mes visi turime sutarti, kaip ir ką mes darome. Turime imtis visų įmanomų priemonių, kad juos apsaugoti. Turime apsaugoti ir tą, kuris vartoja, kad jis toliau nebevartotų, kad jį ištraukti iš to liūno“, – teigė ji.
Nepatogumai maži, o rezultatai – dideli
Pasak policijos pareigūno, tyrėjo Vaido Maziliausko, prevencinė priemonė, kuri šiandien sulaukia tiek daug visuomenės dėmesio ir diskusijų – galėtų būti efektyvi, tačiau nesunku suprasti ir tai, kodėl tokia procedūra daug kam atrodo nemaloni.
„Tikrai niekas ten kratos nedaro. Tai yra labiau apie tai, kad patys moksleiviai parodo tą turinį. Aš visą laiką rekomenduoju mokykloms, jeigu jie sugalvoja taikyti tokias priemones, išlaikyti tvarką, kad, pavyzdžiui, vyriškos lyties žmogus nežiūrėtų mergaičių kuprinių turinio ar panašiai. Čia yra mokyklos reikalas, kaip jie vykdo tas priemones, o mes, iš principo, reaguojame į pranešimus apie nusikalstamas veikas, galimus teisės pažeidimus ir visa kita“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, jau kurį laiką policija nedalyvauja tokiuose procesuose, tačiau į konkrečius pranešimus – reaguoti privalo.
„Mes vykstame, sprendžiame, vertiname. Kai kalbame apie narkotines medžiagas – čia jau yra baudžiamojo kodekso straipsnio pažeidimai tam tikri“, – teigė V. Maziliauskas.
Tiesa, daugelį gąsdina ir tai, jog tokioms patikroms, galimai, būtų pasitelkiami policijos šunys, kas gali sukelti baimę ar psichologines traumas, tačiau šioje vietoje pareigūnas turi tam tikrą paaiškinimą.
„Aš jums pasakysiu kaip tėvas, nes aš turiu du vaikus – aš tame nieko blogo nematau, jeigu ten kažką surastų ir nustatytų. Tėvai kartu su vaikais neprivaikščios ir į mokyklą, ir atgal, ir nesėdės kažkur, kur jie su draugais leidžia laisvalaikį. Aš dar net padėkočiau, kad, galbūt, užkirto kelią blogesniems dalykams, jeigu ten pabandė, pavartojo, gal net ir priprato, gal pagalvojo, kad reikia užsidirbti ir pardavinėti, o gal išaiškintų kitą kažkokį moksleivį, kuris, galimai, platina tas medžiagas ugdymo įstaigoje. Tas, kad nepatogiai pasijaučia, kad pažiūrėtų kuprinę ar ištrauktų daiktus iš kišenės – čia mažas dalykas, kuris tikrai pateisina priežastis, jeigu rezultatas būtų pasiektas“, – teigė V. Maziliauskas.
Mokyklos tampa platinimo centrais
Kalbėdamas apie vaikų asmeninių daiktų patikrą, Seimo narys Andrius Mazuronis Žinių radijo eteryje teigė, kad jis už tokią tvarką pasisakytu visu 100 procentų.
„Tai ne tik mano, kaip tėvo interesas, tačiau, man atrodo, ir tų vaikų, kurie yra aplink mano vaiką mokykloje, interesas. Nepamirškime, kad mes kalbame apie galimybę patikrinti vaikus, kurie yra mokykloje, ne kažkurioje kitoje erdvėje. Mes kalbame ne apie naktinį klubą, ne apie sporto klubą, ne apie kažkokį jaunimo popamokinį klubą, kur, didžiąja dalimi, atsakomybės už vaiko priežiūrą tenka tėvams. Kai mes kalbame apie tokią instituciją kaip mokykla, kur valstybė tėvams uždeda pareigą leisti vaikus į mokyklą, o vaikams eiti į mokyklą mokintis, man atrodo, valstybė, uždėdama tą pareigą, turi labai aiškiai prisiimti tam tikras atsakomybes“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, šiandien yra akivaizdu, kad mes turime labai didelę problemą.
„Mokyklos tapo narkotikų, psichotropinių medžiagų, įvairiausių cheminių svaiginimosi medžiagų platinimo epicentru ir tą yra labai svarbu pripažinti kaip problemą. Jeigu mes tą pripažįstame kaip problemą, tada, matyt, turėtume galvoti, kokias priemones reikėtų taikyti. Kalbant apie priemonių paketą, tai, žinoma, ten ir kameros turi būti aplink mokyklas, ir mokyklų teritorijos aptvertos, ir švietimas, ir prevencijos priemonės yra labai svarbu, bet labai svarbu yra ir žinojimas, kad kiekvieną dieną, bet kada galima ateiti ir patikrinti mokyklos erdvę. Ar tą darytų policijos pareigūnai, ar mokyklos administracija – čia jau yra techninis klausimas“, – teigė A. Mazuronis.
Pasak jo, svarbu suprasti ir tai, kad stresą šiose situacijose turėtų kelti ne tai, kad yra galima patikra.
„Stresas yra, kai tau kiekvieną dieną siūlo kažkas kažką mokykloje, kai iš tavęs juokiasi, kad tu neperki ar nevartoji tų prekių. Stresas yra ir tėvams, ir ši iniciatyva kilo ne šiaip sau, tačiau iš tėvų kreipimosi, kai Šventojoje vieną vaiką išvežė iš mokyklos be sąmonės, pamokų metų, jis dvi dienas gulėjo komos būsenoje ir, atvykus policijos departamentui, visi vaikai rodė pirštu į vieną asmenį, iš ko buvo įsigytos tos medžiagos. Policijos departamentas vietoj to, kad galėtų atidaryti spintelę ir patikrinti, pusę dienos kartu su Vaiko teisių tarnyba ieškojo to vaiko tėvų, bandė sutikimus įvairiausius gauti, per visokias institucijas ėjo ir panašiai. Kai atidarė to vaiko spintelę, buvo rasta 12 dozių paruoštų pardavimui, o ne savo asmeniniam vartojimui. Tai rodo, kad mokyklos tampa priedanga ir mokykloje galiojančios tvarkos tampa priedanga tokiems asmenims“, – dalijosi Seimo narys.
Tėvų vaidmuo – labai svarbus
Seimo narė Morgana Danielė, reaguodama į kolegos A. Mazuronio išsakytas mintis, Žinių radijo laidoje pateikė ir savo atsakymus, atspindinčius jos poziciją vaikų daiktų patikros klausimu.
„Ar aš norėčiau, kad mano vaikai lankytųsi mokykloje, kuri veikia prevenciškai? Taip, norėčiau. Prevenciškai veikia tokia mokykla, kurioje yra diegiamos vertybės, kurioje yra dirbama su pagarba vaikui, kur vaikas yra žmogus, o mokytojas yra autoritetas. Mokslo tyrimai rodo, kad tokia mokykla, kuri veikia prevenciškai, yra ta aplinka, kurioje matome mažesnį vartojimo paplitimą. Reikėtų tas priemones visada grįsti kažkokiais įrodymais arba duomenimis. Šiuo atveju, yra keliama tokia panika ir tada žmonių jausmai sukyla, ir mes griebiamės tokių priemonių, kurios nėra nei kažkaip pagrįstos, nei gali kažkaip padėti, o gal dar ir pabloginti situaciją“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, dabar reikėtų diskutuoti apie tai, kokios priemonės būtų išties efektyvios.
„Turi būti taikomos psichologinės, socialinės priemonės, vaikams labai gerai padeda užimtumas. Tėvai dabar yra pati pažeidžiamiausia jungtis, nes, iš tikrųjų, jie tikisi, kad mokykla, policija išspręs jų auklėjimo, jų šeimos spragas. Tėvų įsitraukimas, ypač Lietuvoje, yra pats žemiausias“, – teigė M. Danielė.
Anot jos, siekiant, kad vaikai kuo mažiau nukentėtų nuo tokių problemų, pagrindinis vaidmuo atitenka būtent tėvams.
„Turėtume kalbėti apie tai, kokios priemonės užtikrina, kad tėvai dalyvautų visuose šiuose žingsniuose, kokias prevencijos, kokias švietimo priemones galime taikyti patiems tėvams, kaip juos prisikviesti į mokyklas“, – teigė Seimo narė.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
