1991 metais tūkstančiai žmonių stojo ginti Aukščiausiąją Tarybą. Ir ne tik. To meto savanoriai sako, kad jų būriai dieną naktį budėjo ir kituose miestuose prie svarbių valstybinių objektų. Kiti metai paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais. Tai ir Sausio 13-osios dvidešimtmetis, pučo dvidešimtmetis. Todėl buvę gynėjai įsitikinę – šioms progoms reikia pasirengti. Žinią apie kovotojus esą svarbu perduoti moksleiviams, studentams, jaunuoliams.
Prabėgus beveik dvidešimčiai metų nuo Lietuvai svarbių įvykių, nėra tiksliai žinoma, kiek buvo gynėjų.
„Jeigu gynėju laikyti tą, kuris vilkėjo uniformą ir davė kario arba šaulio priesaiką, tai būtų galbūt apie 20 tūkstančių. Jeigu gynėju laikyti tą, kuris galbūt aukojo paskutinį savo auksinį daiktą į gynybos fondą arba gamino sprogmenis arba atidavė savo medžioklinį šautuvą, tai, manyčiau, būtų 100 tūkst. ir daugiau žmonių“, – teigė buvęs Parlamento gynybos štabo viršininkas Jonas Gečas.
Tačiau, anot buvusio Parlamento gynybos štabo vadovo, problema – kaip šiuos žmones surasti. Prašoma atsiliepti visus šiuos gynėjus, nes pradėtas jų registravimas. Tikimasi iki 25-mečio minėjimo jau turėti tikslų gynėjų sąrašą. Kaip sako patys kovotojai, gynimo metai tuomet daugeliui buvę lūžio metais.
„Aš, buvęs M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokytojas, kažkaip pasidariau kariškis, užmiršau tą praeitį,bet suradau daug pažįstamų, draugų, bičiulių. Mums teko kurti ir kariuomenę, ir šaulių sąjungą, ir nuo to laiko mes, nepažįstami žmonės, susipažinom ir po šiai dienai bendraujam“, – prisiminė atsargos majoras Antanas Burokas.
Renkami 1991metų dokumentai, sąrašai, nes tada siekiant, kad jie nepatektų į priešų rankas, buvo sudeginti. Taip pat visą to meto istorinį paveldą, liudininkų atsiminimus, valstybės archyvo medžiagą, vaizdo, garso įrašus siekiama susisteminti ir perkelti į elektroninę erdvę.